Kodėl kai kurie šunys yra agresyvūs?

 (16)
Agresija - įvairialypė sąvoka, siauresne prasme tai yra ketinimas pakenkti arba veiksmas, kuriuo siekiama padidinti santykinį socialinį dominavimą, nors iš esmės gali būti apibrėžta ir kaip elgesys, kitam sukeliantis skausmą ir žalą.
© S.Valujevos nuotr.

Tyrimai parodė, kad įvairių gyvūnų agresyviame elgesyje svarbu tiek genetikos, tiek aplinkos veiksnių kompleksas, tačiau genetinis agresijos pagrindas vis dar labai menkai suvokiamas.

Šunų agresija – visiems šios rūšies atstovams bendras elgesys. Veislės standartas paprastai pasako, ar kokia nors agresija yra bendra veislei ir kokiu mastu toji agresija leidžiama. Atskiri šunys gali turėti didesnį ar mažesnį agresijos lygį, negu nurodyta veislės standarte.

Galima išskirti keletą šunų agresijos tipų: gynybinė arba baimės; skausmo arba baimės būti nubaustam; savininkiška; dominavimo; teritorinė; intraseksualinė (patino patinui ar kalės kalei); grobuoniška; tėvų (palikuonių gynimas). Vienam šuniui gali būti būdingi daugiau negu vienas agresijos tipai. Agresija, nukreipta į kitus šunis, neturėtų būti painiojama su agresija žmonėms.

Prie agresijos vystymosi prisideda nerimas, baimė arba fobija, tinkamo kontakto su kitais šunimis kritinės socializacijos laikotarpiu trūkumas, ankstyvas agresijos poveikis, trauminė patirtis, teritorinis elgesys, ligos, negalavimai, veisimas, netgi mityba, ir genetinis polinkis.

Kodėl kai kurie šunys yra agresyvūs?
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Svarbu ir šeimininko elgesys – agresyvių šunų savininkai bailesni, nedrausmingesni ir emociškai ne tokie stabilūs kaip neagresyvūs. Fizinės veiklos trūkumas nėra agresyvaus elgesio priežastis, nors fiziniai pratimai didina serotonino kiekį, kuris kompensuoja streso hormonų kiekį. Deja, iš tiesų daugelis agresyviai besielgiančių šunų gauna pakankamai fizinio krūvio.

Temperamento skirtumai tarp šunų priklauso nuo to, kokiems tikslams šie buvo sukurti. Aviganiai selektyviai veisti sutelkti dėmesį į avis ar galvijus, gebėti manipuliuoti jų elgesiu, sekti jų prižiūrėtojo komandas. Bandos ganymo elgesys kilęs iš grobuoniško elgesio, tačiau žudymo elgesys buvo selektyviai nuslopintas.

Terjerai yra energingi medžiotojai, trokštantys sudoroti mažus gyvūnus – jie naudoti medžioklėje, žiurkių pjudyme ir kovoms. Skalikai linkę grobį sekti pagal uoslę. Buldogai daugybę metų naudoti jaučių pjudymui – jie turėdavo tvirtai įsikibti į jaučio snukį ir laikytis. Dabar auginami kaip mieli raukšliukai kažkada šarpėjai buvo lieknesni ir garsėjo kaip „koviniai kinų šunys“.

Daugybė veislių jaučia stiprią antipatiją kitiems gyvūnams. Kunhaundas pašėls pamatęs meškėną, laika pyks ant meškos, fokshaundas nedvejodamas persekios lapę, kurtas vaikysis triušius, pitbulterjeras bus linkęs pjautis su kitais šunimis.

Dar ir šiomis dienomis kai kurie medžiokliniai šunys naudojami persekioti ir pjauti kojotams bei lapėms. Net kaip šeimos šuo pagarsėjęs biglis skirtas triušių persekiojimui. Tačiau ir greihaundas, ir kunhaundas, ir fokshoundas, ir biglis žinomi kaip itin draugiški su žmonėmis.

Kas gali lemti agresyvų elgesį

Agresyvų elgesį kontroliuoja daugybė grandinių, vykstančių smegenyse. Kaip parodė kačių, žiurkių ir beždžionių tyrimai, žinduolių pagumburis ir centrinė pilkoji medžiaga yra svarbiausios sritys, valdančios elgesio ir agresijos išraiškas.

Kodėl kai kurie šunys yra agresyvūs?
© Shutterstock nuotr.

Dažniausiai tyrimai daug dėmesio skiria neurotransmiteriams (jie perneša nervinius impulsus tarp nervinių ląstelių). Tai apima dopamino sistemas, kurios susijusios su dėmesiu ir motyvacija gauti atlygį bei norepinefriną (dar žinomą kaip noradrenalinas), kuris gali turėti įtakos tiek tiesioginiams, tiek netiesioginiams agresyviems atsakams.

Serotonino deficito teorija teigia, jog serotonino trūkumas sukelia impulsyvumą ir agresiją. Maži serotonino perdavimo lygiai paaiškina agresijos potenciją, impulsyvumą, ir gali lemti kitų neurocheminių sistemų sąveiką. Vazopresinas ir oksitocinas taip pat prisideda prie agresijos reguliavimo.

Vazopresinas itin susijęs su patinų socialiu elgesiu, kuriam priklauso ir agresija, o oksitocinas gali reguliuoti santykius su palikuonimis ir dalyvauti apsauginėje agresijoje. Su vyriška lytimi ir kūno sudėjimu labai susijęs steroidinis hormonas testosteronas. Tyrimai su gyvūnais nurodė ryšį tarp agresijos ir testosterono kiekio, pvz., graužikams įšvirkštas testosteronas padidina jų agresyvumo lygį.

Lytiniai hormonai agresiją reguliuoja veisimosi metu, tačiau nelytiniai hormonai tai atlieka kitais laikotarpiais. Dihidroepiandrosteronas DHEA yra labiausiai paplitęs androgeninis hormonas. Atrodo, jis padeda išlaikyti teritorinį elgesį tada, kai lytinės liaukos išskiria mažiau testosterono.

Antinksčių žievės gaminami steroidiniai hormonai gliukokortikoidai taip pat svarbūs agresijos reguliavime. Kortikosterono injekcijos suaugusioms žiurkėms sukelia agresyvų elgesį, gaunant šio hormono nuolat jos tampa neįprastai agresyvios. Gliukokortikoidai agresijos vystymąsi veikia ir socialiniuose santykiuose – pelės, turinčios mažiau kortikosterono, rečiau dominuoja.

Agresijos genetika

Žinome, kad gyvūnų elgesys būna paveldėtas (genai) ir išugdytas (išmoktas). Genai lemia apie 20–30 proc. šuns elgesio. Genetika vaidina tam tikrą vaidmenį tokiuose dalykuose kaip “veislės elgesys”, tačiau net ir konkrečios veislės individai gali skirtis. Asmenys, dirbantys su elgesio problemų turinčiais šunimis, teigia, kad tik mažiau kaip 2 proc. jų yra pavojingi iš prigimties ir tai visai nesusiję su veisle. Kaip mokymo metodas naudojamas šuns skriaudimas dažniausiai sukelia nerimą, baimę ir agresiją.

Praeityje genetinių veiksnių, darančių įtaką agresijos pasireiškimui, ieškota chromosomų sutrikimuose. Dabar agresija tiriama trimis pagrindiniais eksperimentiniais būdais, kurie gali padėti suprasti, kiek elgesiui svarbi genetika.

Paveldimumo tyrimai daugiausia dėmesio kreipia į tai, ar tam tikras bruožas (agresija) yra paveldimas ir kaip palikuonys jį paveldi iš tėvų. Mechanizmo eksperimentų metu siekia nustatyti biologinius mechanizmus, kurie gali sukelti tam tikrų genų įtaką tokiam elgesiui kaip agresija. Genetinio elgesio koreliacijos tyrimai naudoja mokslinius duomenis ir bando juos susieti su realiu elgesiu.

Kodėl kai kurie šunys yra agresyvūs?
© Shutterstock nuotr.

Tyrimai su šunimis

Agresiją sukeliančių genų medžioklė – sunkus ir sudėtingas reikalas. Galima pasirinkti pvz., serotoniną, ir bandyti nustatyti genetinius skirtumus tarp agresyvių ir neagresyvių šunų. Tačiau tie skirtumai gali būti dėl įvairių priežasčių – gal dėl geno, kontroliuojančio neurotransmiterių sintezę, o gal geno, kuris veikia neurotransmiterius inaktyvuojančius fermentus, o gal koks nors genas veikia kitus genus. Tad nekeista, jog kol kas dauguma tyrimų atrodo kaip kapstymasis šieno kupetoje beieškant adatos.

Teigti, kad egzistuoja kokia nors itin agresyvi šunų veislė, įrodyti sunku – ar net neįmanoma. Nėra tokio dalyko kaip „vidutinis genas“. Veislė (lyginant su šeimininko įtaka) turi labai mažai ką bendro su agresyviu suaugusio šuns elgesiu. Tai rodo Kordobos universitete atliktas tyrimas, apimantis ir tradiciškai agresyviomis iš prigimties laikomas veisles.

Pagrindiniais agresiją sukeliančiais veiksniais įvardinti tokie dalykai: pirmasis šuo jo savininko gyvenime, paklusnumo nemokintas šuo, šuns lepinimas, fizinių bausmių nenaudojimas kai to reikia, neapgalvotas šuns įsigijimas, kalės sterilizacija, nuolat ėdalo pilnas šuns dubenėlis, per mažas laiko skyrimas šuniui bei per trumpi pasivaikščiojimai.

Vienas iš pirmų elgesio genetikos tyrimų galėtų būti prieš 30 metų atliktas Dmitrijaus Beliajevo ir Liudmilos Trut eksperimentas su lapėmis. Veisimui jie atrinkdavo ramias lapes. Jos laikui bėgant tapo malonios iš prigimties, be to, įgavo dėmes, nulėpusias ausis ir riestas uodegas.

2006 m. buvo atliktas auksaspalvių retriverių serotogeninių genų ryšio su agresyviu elgesiu vertinimas. Pagal veislės standartą retriveriai – draugiški žmonėms, tačiau atsirado pranešimų apie ypač agresyviai besielgiančius veislės atstovus. Tyrimas pradėtas todėl, kad nuspręsta, jog kai kuriems retriveriams būdingas agresyvus elgesys, kuris gali būti paveldimas. Teorija buvo tokia, kad viename iš auksaspalvių retriverių genų, reguliuojančių signalų perdavimą smegenyse, įvyko mutacija.

Genetikai iš San Francisko dirba su šunų elgsenos genetikos projektu. Bandoma išsiaiškinti, ar paveldimumas lemia su nerimu susijusį elgesį. Tikimasi nustatyti genetinius žymenis, galinčius lemti šunų su tam tikromis elgesio savybės atsiradimą. Remiamasi prielaida, kad labai agresyvūs šunys kenčia nuo nerimo.

Tyrėjų teigimu, šis agresijos tipas pastebimas tarp visų šunų veislių atstovų, o nustačius genetinius tokio polinkio žymenis, galima būtų spręsti pačią problemą – skirti specialų mokymą, tinkamai auginti šuniukus, iš veisimo šalinti pernelyg agresyvius individus. Tyrėjai tikisi, kad taip bus galima pašalinti neigiamą stigmą, siejamą su kai kuriomis veislėmis.

Kalbant apie anglų springerpanielius, Kornvelio universiteto veterinarės ir gyvūnų elgesio specialistės Katherine Houpt teigimu, nors veisėjai ir augintojai gal ir nenorėtų to girdėti, didelė dalis šios veislės šunų yra kandę žmonėms (2005 m. Reisner su kolegomis tyrė šiuos šunimis, tyrimo duomenimis, 65 proc. jų kando pažįstamiems asmenims).

Ji drauge su kitais mokslininkais tikisi atskleisti šios agresijos priežastis. Tiriant agresyvesnius šunis laboratorijoje aptikta, kad jiems būdingi žemesni neurmediatorių serotonino ir dopamino lygiai. Kalbant apie anglų springerspanielių atvejį, panaši problema buvo ir tarp zenenhundų, tačiau veisėjai ją aktyviai bando spręsti.

Kodėl kai kurie šunys yra agresyvūs?
© Shutterstock nuotr.

Anglų kokerspanieliai turi agresijos sindromą, panašų į anglų springerpanielių. Anglų kokerspanielių augintojai ir veisėjai pastebėjo, kad, nors dauguma veislės atstovų pasižymi geru elgesiu, kai kurie atskiri individai gali elgtis urgzti ir kandžiotis. Pastebėta, kad agresija labiau susijusi su kai kuriomis linijomis, kas gali rodyti jos genetinę kilmę.

Ankstesni tyrimai pranešė, kad dažniau agresyviai elgiasi vienspalviai (ypač rudi) anglų kokerspanieliai, tačiau gali būti ir taip, kad vienspalviams šunims skiriant daugiau dėmesio, jų savininkai aktyviau kreipiasi į veterinarus bei elgesio specialistus. Tiriant genus, aptikta skirtumų tam tikruose smegenų neuromediatoriams svarbiuose genuose.

Hart ir Miller 1985 m. apklausė 48 veterinarus bei 48 paklusnumo teisėjus apie 56 šunų veislių savybes. Tam tikros charakteristikos atitinkamoms veislėms buvo labai būdingos, pvz., biglius sunku dresuoti, jie prastai saugo namus, dažnai loja, linkę dominuoti prieš šeimininką, vokiečių aviganiai lengvai dresuojami, tačiau destruktyvūs ir gali dominuoti prieš savininką, auksaspalviai retriveriai žaismingi, lengvai dresuojami ir neagresyvūs šunys. Polinkis kąsti vaikams susietas ne su agresija, o su reaktyvumu. Nustatyta ir tai, kad kalės lengviau dresuojamos, o patinai agresyvesni.

Žinoma, yra tikimybė, kad dėl nevaldomo veisimo ir veisėjų neatsakomybės pasaulį kartas nuo karto išvysta agresyvesni individai, kas, kaip žinia, pasitaiko visose veislėse. Tokiu atveju pačios veislės viduje atliekamas tyrimas, kurio metu būtų lyginami agresyvūs ir taikiai besielgiantys gyvūnai, gal padėtų išknisti kokius nors „agresijos genus“ – nors daug paprasčiau būtų tiesiog nenaudoti veisime piktai besielgiančių šunų.

Verta priminti ir tai, kad su retriveriais toks tyrimas nepavyko (matyt adata šieno kupetoje ieškota ne toje vietoje), o kitų veislių analizavimai taip pat iš esmės dar tik „kelyje“.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įdomybės

Grįžęs namo, vyras aptiko netikėtą dovaną: besilaukianti voverė paprašė jo pagalbos (37)

Grįžęs namo, vyras aptiko netikėtą dovaną: besilaukianti voverė paprašė jo pagalbos
Vieną dieną grįžęs namo vyras pastebėjo, kad atklydusi besilaukianti voverė ant jo lovos susuko sausų šakelių lizdelį savo naujagimių porelei. Neįprasto iškvietimo sulaukę laukinių gyvūnų gelbėtojai Christina ir Michael mėgino sugrąžinti voveriukus motinai, deja, ši nerodė jokio noro pasilikti su mažyliais, o neužilgo visiškai nustojo juos lankyti, rašo BoredPanda.com.

Nauji gyventojai Lietuvos zoologijos sode: susipažinkite su Žozefina ir Bonapartu (1)

Nauji gyventojai Lietuvos zoologijos sode: susipažinkite su Žozefina ir Bonapartu
Spalio 26 d. į Lietuvos zoologijos sodą iš Prancūzijos atvyko nauji gyventojai. Septynerių metų raganosių iguanų (Cyclura cornuta) pora, prieš tai gyvenusi Paryžiaus nacionaliniame gamtos istorijos muziejuje, jau apsiprato naujuose namuose ir yra pasiruošusios susitikti su zoologijos sodo lankytojais. Lietuvos zoologijos sode šios rūšies gyvūnai apsigyveno pirmą kartą, rašoma pranešime spaudai.

Tokio reginio vilnietis nesitikėjo: nufilmavo daugiabučio sienomis laipiojančią voverę (18)

Tokio reginio vilnietis nesitikėjo: nufilmavo daugiabučio sienomis laipiojančią voverę
Ar kasdien viduryje miesto pastebite daugiabučių namų sienomis laipiojančias voveres? Grupės „Rapeseed“ narys Saulius Jeruslanovas kviečia visus pakelti akis į viršų – taip pasaulis bus gražesnis. Kaip tik šiandien Vilniuje, Žirmūnuose šis triukas jam „suveikė“ ir padovanojo neįprastą reginį, kuris praskaidrino nuotaiką.

Plinta jautrus vaizdo įrašas: vyras kasdien groja akliems drambliams (11)

Plinta jautrus vaizdo įrašas: vyras kasdien groja akliems drambliams
Kad ir kokie nuostabūs ir didingi būtų drambliai, jų gyvenimas tikrai ne rožėmis klotas. Ypač kai jiems pavojų kelia brakonieriai ir dėl miškų kirtimų naikinamos jų natūralios buveinės.

Tokios vestuvės Lietuvoje atšvęstos pirmą kartą: jaunieji – keturkojai (25)

Tokios vestuvės Lietuvoje atšvęstos pirmą kartą: jaunieji – keturkojai
Vestuvių organizavimas nėra lengvas verslas. Čia yra visiškai normalu dvi savaites rinktis pasifloriškesnį atspalvį pabusti viduryje nakties išpiltoms šalto prakaito nes vietoje šampaninio atspalvio servetėlės labiau primena dramblio kaulo ir net nepradėsime pasakoti kuo skiriasi pelenų rožė nuo paprastos rožės, nes mūsų akys mato daugiau atspalvių už statistinę Pantone paletę. Kartu, tai darbas, kuris padovanoja galybę emocijų ir naujų draugų ir nuolat kelia iššūkius, rašoma pranešime spaudai.

Milžiniškas katinas pavergė internautus: pažiūrėkite, koks gražuolis (25)

Milžiniškas katinas pavergė internautus: pažiūrėkite, koks gražuolis
Meino meškėno veislės katės išties atrodo nežemiškai – tarsi būtų nužengusios iš pasakos. Viena iš didžiausių prijaukintų kačių atrodo didingai net ir tada, kai tiesiog ilsisi ant sofos. Nieko keisto, kad jų šeimininkai dažnai mėgsta pasirodyti, kad augina šias gražuoles, ir turbūt sutiksite, kad instagrame jos atrodo geriau nei kai kurie žmonės, rašo BoredPanda.com.

Ugniagesiai Kaišiadoryse vadavo su šiluminiu vamzdynu užkastus katinus (5)

Ugniagesiai Kaišiadoryse vadavo su šiluminiu vamzdynu užkastus katinus
Pirmadienį ugniagesiai Kaišiadoryse vadavo katinus, kurie, kaip manoma, buvo užkasti keičiant šiluminį vamzdyną.

Britų žvejį teko gelbėti nuo agresyvių ruonių (1)

Britų žvejį teko gelbėti nuo agresyvių ruonių
Škotijoje vieną britų žvejį teko nukelti nuo stataus uolos skardžio, ant kurio jis atsidūrė gelbėdamasis nuo maždaug 50 pilkųjų ruonių su jaunikliais būrio, pirmadienį pranešė pakrančių apsauga.

Britų karalienė neteko paskutinio korgio (7)

Britų karalienė neteko paskutinio korgio
Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II neteko savo paskutiniojo korgio.

Australijoje tos pačios lyties pingvinų pora augina pingvinuką (23)

Australijoje tos pačios lyties pingvinų pora augina pingvinuką
Du vyriškos lyties pingvinai, suėję į „tos pačios lyties individų porą“, sėkmingai išperėjo pingvinuką ir jį „beprotiškai myli“, penktadienį paskelbė Sidnėjaus akvariumas.

Išvesta pasivaikščioti, kalytė sutiko savo dvynį: šeimininkei neliko nieko kito, tik jį priglausti (13)

Išvesta pasivaikščioti, kalytė sutiko savo dvynį: šeimininkei neliko nieko kito, tik jį priglausti
Pripažinkite: jei sutiktumėte žmogų, atrodantį taip pat, kaip jūs, bent jau stabtelėtumėte pasisveikinti. Išvedusi savo kalytę Rogue pasivaikščioti ir sutikusi identiškai atrodantį gyvūną, Bethany Coleman nusprendė juos supažindinti, rašo BoredPanda.com.

Vaizdai, kurie užburia: su šunimi keliaujantis vyras turi ką parodyti (20)

Vaizdai, kurie užburia: su šunimi keliaujantis vyras turi ką parodyti
Honza Řeháček – laisvai samdomas čekų fotografas, dievinantis gamtą, keliones ir savo vilkšunį Sitką. Dažnai galima pastebėti jį derinant visas tris savo aistras: vyras leidžiasi į nuotykius su savo šunimi po gražiausias pasaulio vietas ir kaskart pakeliui įamžina po keletą įspūdingų nuotraukų, rašo BoredPanda.com.

Vilniečiai negali atsižavėti ugniagesiais: iš degančio namo išgelbėjo kačiuką (14)

Vilniečiai negali atsižavėti ugniagesiais: iš degančio namo išgelbėjo kačiuką
Gyvūnų prieglaudos, VšĮ „Naminukai“ feisbuko paskyroje pasidalino jautriu įrašu, kuriuo internautai kaipmat suskubo dalintis. Šįkart prieglauda atkreipė dėmesį į ugniagesių gelbėtojų darbą. Pirmadienį Vilniuje, Kalvarijų gatvėje iš liepsnojančio namo jie išgelbėjo katinėlį – o ir gelbėjo jį kaip žmogų.

Lietuvos zoologijos sodas kviečia švęsti Pasaulinę gyvūnijos dieną (10)

Lietuvos zoologijos sodas kviečia švęsti Pasaulinę gyvūnijos dieną
Spalio 4 d. minima Pasaulinė gyvūnijos diena. Šią dieną Lietuvos zoologijos sodas skatina visą dėmesį skirti mūsų uodeguotiesiems (ir ne tik) draugams – gyvūnams ir ta proga jau šį sekmadienį (spalio 7 d.) kviečia į renginį, skirtą zoologijos sodo gyventojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šunų gerbėjai ruošiasi į svarbią šventę: čia susirinks mieliausi keturkojai (15)

Šunų gerbėjai ruošiasi į svarbią šventę: čia susirinks mieliausi keturkojai
„Skraidančias ausytes“ būtų galima vadinti ištikimiausiais gyvūnų globos švenčių dalyviais. Australų aviganių mylėtojai, Aurelija ir Andrius Martinoniai, į šventę prie Baltojo tilto, kur spalio 6 d. bus minima Pasaulinė gyvūnų globos diena, išsiruoš jau ketvirtą kartą. Ateis ne vieni – atsives šuniukų mamą Kubą ir Indy bei Ernį. Šventėje tikisi pasimatyti su savo išveistais šuniukais ir jų šeimininkais ir maloniai praleisti laiką šunų mylėtojų draugijoje.