Kadangi tokio renginio metu pamatyti visų miesto ir jo apylinkių įdomybių neįmanoma, parodos dalyviai neišvengiamai namo keliauja apsėsti idėjos čia sugrįžti tada, kai smegenų nespaus tradiciniai parodų dalyvių rūpesčiai, susiję su šuns pavedžiojimu prieš ringą, kailio sutvarkymu ir panašiais dalykais. O kur dar galimybė pasipuikuoti bent trumpam tapus pasaulio bamba.
Ar galėtų toks gėris nutikti mūsų šaliai? Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė, pakviesta teisėjauti „World Dog Show 2018“, patikino, kad apie tai buvo ne kartą ir ne du diskutuota pačiose įvairiausiose auditorijose.
„Nuo klasikinių tarptautinių šunų parodų „World Dog Show“ skiriasi čia suteikiamais titulais: pasaulio jaunimo nugalėtojas, pasaulio nugalėtojas ir pasaulio veteranų nugalėtojas. T. y. tai, ką galima laimėti tik vieną kartą per metus, o dauguma atvejų – kartą per visą veislyno egzistavimo laiką. Tai savotiškas kinologijos Everestas, kurio negalima lyginti su jokiais kitais renginiais. Tarkim, prestižine laikoma Cruft‘s paroda nepriklauso FCI (Tarptautinei kinologų federacija) sistemai ir šiek tiek kitaip organizuoja darbą, todėl ji, kaip ir dar keletas britų ar amerikiečių parodų, reitinguojama kiek kukliau“, – pastebi R. Kazlauskaitė.
Vertindama šiųmetinę „World Dog Show“ organizaciją, LKD vadovė patikino, kad renginys itin aukšto lygio ir bene vienintelė parodos organizatorių klaida – kai kurių ringų išdėstymas.
„Patinų ir kalyčių bei jaunimo ringai kai kuriais atvejais ne greta vienas kito, o išmėtyti po visą didžiulę ekspozicijų salę taip, kad žmonėms, su keletu skirtingose klasėse dalyvaujančių šunų, visur spėti labai sudėtinga. Be abejonė, taip padaryta dėl didžiulio šunų kiekio – pvz. Rodezijos ridžbekų Amsterdame buvo 231, Auksaspalvių retriverių 219, Labradoro retriverių 227, Amerikiečių Stafordšyro terjerų 188 ir pan. Tokį kiekį keturkojų per trumpą laiką kokybiškai įvertinti vienam žmogui fiziškai neįmanoma, todėl populiariausios veislės „skaidomos“ ir joms teisėjauja po du ar tris ekspertus. Visa kita Amsterdame vyksta taip, kad galima tik pavydėti“, – komentuoja R. Kazlauskaitė.
Bene svarbiausias dalykas, kuriuo gali pasigirti pasaulinę šunų parodą surengęs Olandijos kinologų klubas „Raad van Beheer“ – milžiniškas ekspozicijų centras „RAI Amsterdam“. Čia sutilpo ne tik monstrinis keturių parodų dalyvių skaičius, bet ir 150 gyvūnų prekes siūlančių stendų, itin erdvios parodomųjų programų aikštelės, daugybė kavinių ir t.t.
„Lietuvoje rengiamos tarptautinės šunų parodos vertinamos kaip labai aukšto lygio, todėl esame sulaukę pasiūlymų pas save priimti ir „World Dog Show“. Deja, pradėjus analizuoti situaciją ir braižyti galimus tokio renginio eskizus aiškėja, kad kol kas tai pernelyg sudėtingas uždavinys. Mes fiziškai neturim kur priimti net triskart mažesnio šunų kiekio. Prieš kurį laiką Vilniaus „Litexpo“ parodų centre buvo susirinkę maždaug 2700 šunų ir akivaizdu, kad tai buvo viršutinė mūsų galimybių riba. Skaidyti parodos per keletą vietų ar miestų, kaip kad pasaulio futbolo čempionate, negalima, nes ringai negali būti vienas nuo kito nutolę per trumpą laiką pėsčiomis nepasiekiamu atstumu. Teoriškai vasarą būtų galima įsiprašyti į kokį nors oro uostą, tikintis, kad gamta neiškrės kokių nors siurprizų, tačiau bent didysis ringas „Best in Show“ programai privalo būti po stogu. Mes tokių sąlygų neturim net ir statant laikinus paviljonus. T. y. jei tokiam kiekiui svečių, koks paprastai atvyksta į „World Dog Show“, pakaktų viešbučių apsistoti, kitų sąlygų kol kas įgyvendinti negalėtume. O padaryti prastą parodą ir susigadinti savo reputaciją, kur kas lengviau nei gali pasirodyti“, – pripažino LKD prezidentė.
Kad šiuo metu Lietuvos kinologai iš tiesų turi kuo pasidžiaugti, nesunku buvo įsitikinti vien stebint, kokią pagarbą R. Kazlauskaitei rodė Čihuahua ir Amerikiečių Stafordšyro terjerų, kurių ringuose ji teisėjavo, dalyviai. Pasibaigus oficialiai programai, bemaž visi veisėjai prašė drauge nusifotografuoti, dėkojo už įvertinimus ir diskutavo apie šių veislių ypatumus. Tokiu dėmesiu galėjo pasigirti tik saujelė iš 200 teisėjų, dirbusių didžiojoje Amsterdamo parodoje.
Taip pat malonu konstatuoti, kad iš Lietuvos į „World Dog Show“ vykstantys mūsų šalies veisėjai, tokio lygio renginiuose labai dažnai sulaukia puikių įvertinimų. Nors LKD apie planus keliauti į šią parodą ar pasiektus rezultatus nėra pranešama, atskirų šunų veislių mylėtojų klubų feisbuko puslapiuose nesunku rasti itin optimistiškai nuteikiančių įrašų.
„Natūralu, kad mes negalime pasigirti tokiu kiekiu dalyvių, kaip suomiai, britai, vokiečiai ar rusai (beje, pastarųjų Amsterdame buvo tik šiek tiek mažiau nei pačių olandų), tačiau Lietuvos veisėjai į parodas keliauja su labai gerais šunimis ir tai atsispindi rezultatuose“, – pasidžiaugė R. Kazlauskaitė.
