10 stebinančių dalykų, kurių nežinojote apie savo šunį

 (5)
Šie gauruoti gyvūnėliai nesiliauja stebinti, kaskart suteikdami naujų atradimų net mums, regis, juos puikiai pažįstantiems šeimininkams. Šį kartą jus nustebins mokslininkų įžvalgos, kurios tik dar kartą patvirtins gerai žinomą tiesą, kad šunys savo išmanumu nenusileidžia vaikams.
Buldogas
© Shutterstock nuotr.

1. Atskiria saviškius iš nuotraukų

Prisipažinsiu – galiu išvardinti vos keletą šunų veislių. Tikriausiai esu tokia nevienintelė – veislių yra apie keturis šimtus, o norint jas visas pažinti prireiktų nemažai laiko šių gyvūnų enciklopedijai išstudijuoti. Jei žmogui, nesidominčiam šunimis, sunku įvardyti jų veisles, kyla klausimas, ar patys šunys nesusipainioja išvydę vienas kitą? Ypač kai susiduria lyg iš skirtingų planetų kilę šunys, pavyzdžiui, čihuahua ir dogas. Žinoma, kvapas išduoda saviškį, net jei kitas ir neatrodo iš tos pačios genties.

Tačiau ar jie atskirtų, kuris gyvūnas yra savas, o kuris ne, vien iš nuotraukų? Tokį klausimą iškėlė mokslininkas Dominique’as Autieris-Derianas. Jis devyniems šunims rodė įvairių rūšių gyvūnų, įskaitant žmonių, atvaizdus bei skirtingų šunų veislių nuotraukas. Jos buvo rodomos dviejuose šalia pastatytuose televizoriuose, o juos stebintis šuo turėjo pasirinkti, prie kurio priartėti (prie šuns ar prie kito gyvūno). Prieš eksperimentą šie gyvūnai buvo ištreniruoti gavę komandą prieiti prie televizoriaus ir uždėti ant jo leteną.

Kailėtieji tyrimo dalyviai rinkosi tą televizorių, kuris rodė saviškius, taip parodydami, kad moka atskirti savo giminę vien iš nuotraukų. Ir nesvarbu, kokios veislės šuo buvo rodomas, jie suprasdavo, kad mopsas ir vilkšunis yra tas pats.

2. Sugeba situaciją įvertinti žmogaus akimis

Kiek kartų jūsų šuo yra nugvelbęs skanėstą nuo stalo jums nebūnant kambaryje? Iki skausmo pažįstamas scenarijus, parodantis šių gyvūnėlių apsukrumą ir gebėjimą įvertinti situacijos palankumą.

Regis, jie puikiai žino, kada geriausia nusižengti taisyklėms. Jei šalia nėra šeimininko, vadinasi, nebus ir bausmės. Be to, keturkojai sugeba įvertinti, kada juos geriau matome, net jei esame šalia ir nesitraukiame nuo gėrybėmis nukrauto stalo.

Mokslininkė Juliane Kaminski, stebėdama šunų elgesį tamsoje ir šviesoje, pastebėjo, kad jie net keturis kartus dažniau nepaklusdavo šeimininko nurodymams ir nugvelbdavo maistą nuo stalo, jei kambaryje buvo tamsu. Vadinasi, jie suvokia, kad tamsoje matome blogiau nei šviesoje, todėl gali sau leisti nusižengti.

Tai, ką gyvūnų mėgėjai žino nuo seno, mokslas patvirtina tik dabar – šunys geba į situaciją pažvelgti ir žmogaus akimis! Įdomu, kad žmonės tamsoje (ar užsidėję tamsius akinius) taip pat linkę dažniau sukčiauti. Regis, taisyklė „nepagautas – ne vagis“ galioja ir žmonėms, ir jų augintiniams.

3. Pastebi neteisybę

Vaikai, gavę skirtingo dydžio saldainius, iš karto pastebi neteisybę: „Aš irgi noriu tokio, kokį gavo jis!“ – sudrėkusiomis akimis rėktų mažylis. Lygybė juk turi būti!

Pasirodo, į tokį nesąžiningumą jautriai reaguoja ir gyvūnai. Štai šimpanzės protestuoja ir piktai pliaukšteli tyrėjui per ranką, jei už tą pačią atliktą užduotį kolegė gauna geresnį apdovanojimą nei ji, pavyzdžiui, vynuogę vietoj morkos. Šunys elgiasi panašiai, nors ir nėra tokie išrankūs apdovanojimo kokybei.

Friederike Range šalia susodino šunų poras. Abiejų augintinių šeimininkai vienu metu davė komandą ištiesti letenėlę ir pasisveikinti. Deja, tik vienas keturkojis už paklusnumą buvo apdovanotas skaniu dešros gabalėliu. Kaip ir tikėtasi, skanėsto negavęs šuo atsisakė vykdyti kitas komandas.

Laimei, šie gyvūnai nėra tokie pavydūs kaip žmonės, kurie linkę išanalizuoti net smulkiausius neatitikimus tarp savęs ir aplinkinių. Šunims nerūpėjo, kad šalia sėdintis kolega gavo riebų dešros gabalą, kai jis gavo tik sudžiūvusį duonos gabalėlį – keturkojis buvo toks pat patenkintas kaip ir kitas šuo, kuris už tą patį darbą gavo geresnį apdovanojimą. Regis, šunys yra jautrūs neteisybei, tačiau nelabai kreipia dėmesį į lygybę.

4. Jiems svarbus akių kontaktas

Kai kurie žmonės su savo šunimis elgiasi tarsi su vaikais. Ir tai nestebina. Nes, kaip rodo Jozsefo Topalo eksperimentas, šie gyvūnėliai daugeliu aspektų panašūs į šešių mėnesių–dvejų metų mažylius, pavyzdžiui, bendravimu kūno kalba.

Tiriamiems keturkojams buvo rodomi skirtingi filmukai. Viename įraše žmogus, žiūrėdamas tiesiai žiūrovui į akis, pasisveikindavo: „Labas, šunie!“ Tuomet nusisukdavo ir žengdavo link vieno iš identiškų plastikinių indelių. Kitame įraše asmuo pasisveikindavo, tačiau nepalaikė akių kontakto su jį stebinčiais šunimis. Kol gauruotieji tyrimo dalyviai žiūrėjo įrašus, mokslininkai specialiu prietaisu fiksavo jų akių judesius. Kaip parodė rezultatai, gyvūnėliai daug dažniau sekdavo asmenį, jei prieš tai jis išreiškė norą su jais bendrauti, t. y. palaikė akių kontaktą.

Taigi šunys, kaip ir vaikai, vertindami žmogaus ketinimus, atsižvelgia į kūno kalbą. Turėkite tai omenyje, kai norėsite paauklėti ar kažką svarbaus parodyti savo augintiniui. Tačiau norėdami, kad šuo nekaulytų maisto nuo stalo, geriau nežiūrėkite jam į akis. Tyrimai rodo, kad jis daug dažniau prašinėja iš asmens, kuris jį stebi. Juk jei žiūri, vadinasi, gali ir pavykti!

5. Mėgsta klasikinę muziką

Vaizdo įrašų portale „Youtube“ gausu filmukų, kuriuose įamžinta šunų aistra muzikai. Kai kurie keturkojai patys „groja“ pianinu, kiti akomponuoja graudžiu kaukimu. Ir vis dėlto visi šunys daugiau ar mažiau jautrūs muzikai. Kaip rodo Deborah’os Wells tyrimas, įvairaus stiliaus muzika skirtingai veikia mūsų augintinius.

Mokslininkai stebėjo šunis, kai fone grojo populiariosios, sunkiojo roko arba klasikinės muzikos kūriniai, taip pat šnekant žmonėms ar tiesiog būnant tyloje. Augintiniai nerodė jokio išskirtinio elgesio, kai fone skambėjo žmonių balsai ar populiariosios dainos.

Tačiau kai aplinką užliedavo agresyvios metalo muzikos natos, šunys tapdavo nerimastingi ir dažniau lodavo. Klasikinė muzika, atvirkščiai, turėjo raminamąjį poveikį – keturkojai mažiau lojo, atrodė ramūs bei dažniau priguldavo. Taigi norėdami, kad šuo atsipalaiduotų ir nekankintų kaimynų erzinančiu lojimu, užleiskite klasiką.

6. Jaučia empatiją

„Kai liūdžiu, šuo nesitraukia nuo manęs. Jis glaustosi, laižo ranką ir visur sekioja iš paskos“, – su tokiu teiginiu sutiktų kone kiekvienas šeimininkas. Mes įsitikinę, kad gyvūnai supranta mūsų jausmus ir, kai reikia, puola guosti kartais net greičiau už artimuosius.

Paklausti, ar jūsų šuo jaučia empatiją, t. y. moka įsijausti į aplinkinių jausmus, tikriausiai nedvejodami atsakytumėte „taip“. Tačiau mokslininkai nėra tokie užtikrinti. Kai kurių skeptikų teigimu, šunys prieina prie liūdinčio šeimininko tik iš smalsumo, kurį klaidingai laikome rūpestingumu. Kai kurie teigia, kad keturkojai neturi empatijos – jie tiesiog užsikrečia emocijomis nesuprasdami, ką kitas išgyvena. Todėl, jausdami stresą ar tvyrančią įtampą, jie puola prie šeimininko norėdami paguosti ne jį, o nusiraminti patys. Kuri pusė teisi?

Mokslininkė Deborah Custance nusprendė užbaigti šį ginčą. Savo eksperimente ji panaudojo šiek tiek pakeistą metodiką, kuria matuojama vaikų empatija. Mokslininkė nufilmavo šunų šeimininkus, besikalbančius su nepažįstamu asmeniu. Jie turėjo kalbėtis ramiu balsu, šnekėti neįprastai trūkčiojančia tonacija arba apsimesti, kad verkia. Tyrėja kėlė hipotezę, kad jei šunys nejaustų empatijos, jie pirmiausia bėgtų nusiraminti pas šeimininką ir taip patvirtintų skeptikų nuomonę apie užsikrėtimą emocijomis.

Tačiau jei šuo suprastų, ką kitas jaučia, jis bėgtų paguosti ne tik verkiančio šeimininko, bet ir nepažįstamojo. Laimei, būtent taip ir nutiko – šunys bėgo glaustytis ne vien prie verkiančio globėjo, bet ir prie liūdinčio nepažįstamo žmogaus.

7. Uodega išduoda emocijas

Kad uodegą vizginantis šuo yra nusiteikęs draugiškai, žino kiekvienas. Deja, dažnai tai tėra viena iš daugelio reikšmių, kurią esame iššifravę. Tačiau šuns uodega gali išreikšti labai skirtingas emocijas. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį į uodegos padėtį ir jos vizginimo ypatumus. Uodega – it žmonių veido išraiškos – pasako apie vyraujančius jausmus. Mes šypsomės, šunys vizgina uodegą.

Šunys yra jautrūs judesiui, todėl uodegos vizginimas yra viena svarbesnių tarpusavio bendravimo priemonių. Tai vienas dalykų, kurį kitas šuo pastebi pirmiausia. Evoliucija tuo pasirūpino dar labiau išryškindama ir papuošdama uodegas juodais galiukais ar plaukų kuokštais, kad prašalaitis neabejotinai pamatytų, ką kitas nori jam pranešti. Pasak šunų psichologo Stanley Coreno, pagal iškeltos uodegos aukštį galima suprasti, ką gyvūnas jaučia. Tai tarsi jų emocijų matuoklis.

Vidurinė padėtis rodo, kad šuo yra atsipalaidavęs. Jei uodega pakreipta horizontaliai, gyvūnas yra dėmesingas. Uodegai kylant į viršų pranešama, kad jis nusiteikęs agresyviai. Vertikali uodegos padėtis išreiškia, kad gyvūnas čia jaučiasi esąs vadas arba net perspėja: „Nesiartink, nes pulsiu.“ Nuleista uodega rodo, kad šuo yra nuolankus, blogai jaučiasi ar nerimauja. Pabrukta ir pilvą liečianti uodega yra baimės signalas, tarsi bylojantis: „Nelieskite manęs.“

Žmonių kalbai būdingi skirtingi dialektai, o šunų veislės išsiskiria skirtingais uodegos vizginimo ypatumais. Todėl vertinant savo šuns kūno kalbą, svarbu atsižvelgti, kokioje padėtyje jis įprastai laiko uodegą.

Uodegos judesiai taip pat suteikia naudingos informacijos. Pavyzdžiui, vizginimo greitis rodo susijaudinimo lygį, o uodegos mostelėjimo plotis atskleidžia, ar šuo yra nusiteikęs teigiamai, ar neigiamai:
* neintensyvus siauras mostas paprastai matomas šuniui sveikinantis; *platus mostas rodo, kad šuo nusiteikęs draugiškai ar yra pamalonintas;
* maži greiti vibruojantys uodegos judesiai išduoda, kad gyvūnas yra pasiruošęs kažką daryti – bėgti ar kautis.

Jei vizginama uodega yra iškelta į viršų, greičiausiai šuo yra nusiteikęs agresyviai. O Giorgio Vallortigara nustatė, kad pozityviai nusiteikę šunys uodegas daugiau vizgina dešinėje kūno pusėje, jei negatyviai – kairėje (žiūrint iš užnugario).

8. Jeigu tektų rinktis, rinktųsi jus

Įvairios istorijos apie šunis, sukorusius tūkstančius kilometrų, kad surastų dingusį šeimininką, neleidžia abejoti jų ištikimybe ir prieraišumu. O ar jie tokie pat ištikimi kitiems keturkojams? Jeigu tektų rinktis tarp šuns, su kuriuo gyveno visą gyvenimą, ir juos prižiūrinčio asmens, kurį pasirinktų?

Panašų klausimą iškėlė Michaelas Hennesey su kolegomis. Tyrimui jie pasirinko aštuonis 7–9 metų amžiaus šunis, visą gyvenimą praleidusius veislyne su vienu iš savo brolių ar seserų. Šunys turėjo tik vieną prižiūrėtoją ir daugiausia laiko leisdavo kito šuns draugijoje.

Norėdami pasižiūrėti, kiek šunys prisirišę vienas prie kito, mokslininkai trumpam juos išskyrė ir stebėjo, kaip jie reaguoja likę vieni. Savo gyvenamojoje vietoje likęs šuo nerodė jokių streso ir nerimo ženklų. Tačiau situacija pasikeitė, kai gyvūnai buvo perkelti į jiems nežinomą aplinką. Jie buvo nerimastingi ir vieni, ir būdami kartu, o jų streso hormono kortizolio lygis išaugo net 50 procentų. Mokslininkus nustebino, kad šunys tarpusavyje mažai bendravo, vienas kito neguodė ir neatrodė, kad jie saugiai jaustųsi kartu.

Tačiau kai su jais buvo prižiūrėtojas, gyvūnai elgėsi taip, tarsi turėtų artimesnį ryšį ne su šunimi, o su globėju – prie jo glaudėsi ir nuolat stengėsi palaikyti kontaktą. Tyrėjai priėjo prie išvados, kad toks šunų elgesys rodo didesnį prieraišumą prie šeimininko nei prie brolio ar sesers, nors su jais ir praleido visą gyvenimą.

9. Atskiria dosnius žmones nuo šykščių

Būdami su vaikais stengiamės elgtis nepriekaištingai, nes bijome, kad jie perims blogos elgsenos pavyzdį. Pasirodo, reikia būti atidesniems ir prie augintinių akių, nes, mokslininkų teigimu, jie stebėdami taip pat daro išvadas apie žmones.

Sarah Marshall-Pescini su kolegomis atliko įdomų eksperimentą su 84 šunimis. Kiekvienas jų su šeimininku būdavo atvestas į tuščią kambarį ir jį apuostęs atsisėsdavo šalia globėjo. Vėliau į kambarį įeidavo du žmonės su maisto dubenėliais, kuriuos šunys taip pat pauostydavo, kad įsitikintų jų gardžiu turiniu. Tuomet prie šių dubenėlius laikančių žmonių prieidavo kitas asmuo, kuris iš jų prašė maisto. Vienas aktorius griežtai atkirsdavo „ne“, kitas – dosniai dalydavosi maistu.

Pasibaigus tokiam spektakliui šuniui buvo leidžiama laisvai vaikščioti po kambarį. Du trečdaliai keturkojų pirmiausia prieidavo prie dosnaus žmogaus, iš jo taip pat tikėdamiesi gauti skanėsto. Jiems užteko pamatyti aplinkinių elgesį, kad prieitų prie teisingos išvados: šis geraširdis, o kitas – ne. Taigi kitą kartą prie šuns akių dosniai dalydamiesi skanėstais pagalvokite, ar tikrai norite tapti jo nuolatinio kaulijimo auka.

10. Atsižvelgia į šeimininko skonį

„Norėčiau to paties, ką valgo mano draugas“, – neretai užsisakome patiekalą restorane, nužvelgę kito garuojančią lėkštę. Sunku patikėti, bet šunys, regis, valgantys viską, kas tik nukrinta nuo stalo, taip pat gali būti išrankūs! Ypač jei augintinis mato jus mėgaujantis vienu išskirtiniu patiekalu. Tuomet numestas dešros gabaliukas nebeatrodo toks skanus, jei jūs laižotės pirštus nuo ką tik įveiktos anties kulšelės ar net nuo brokolio, kurio šiaip jokiais būdais neįsiūlytum.

S. Marshall-Pescini šuniukams padėjo dvi lėkštes: vienoje buvo mažas gabalėlis skanėsto, o kitoje jų net šeši. Leidus pasirinkti visi šunys neabejotinai ėjo prie dubens su dosnesne ėdalo porcija. Nepriekaištingas pasirinkimas.

O ar kada patikėtumėte, kad jūsų alkanas augintinis gali pasielgti priešingai ir pasirinkti kuklų gabaliuką vietoj siūlomų šešių? Gali, jeigu pamatys, kaip mėgaujatės šiuo skanėstu. Būtent taip nutiko ir tiriamiesiems šunims. Išvydę, kad šeimininkai rinkosi konkretų maistą, jie taip pat jo užsigeidė ir pamynę savo godumą prieidavo prie lėkštės, kurioje gulėjo vienišas, tačiau šeimininko išgirtasis gabaliukas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įdomybės

Veterinarijos gydytojo paklausė, kas jo darbe sunkiausia: atsakymas sukrėtė (4)

Veterinarijos gydytojo paklausė, kas jo darbe sunkiausia: atsakymas sukrėtė
Paskutinis atsisveikinimas su augintiniu – tai įvykis, nuo kurio gyvūnų šeimininkai stengiasi pabėgti ir apie tai daug negalvoti. Nors mirtis neišvengiama, kartais elgiamės taip, tarsi to niekada nebūtų. Taip elgiamės tol, kol ta neišvengiama akimirka ateina ir užklumpa mus nepasiruošusius, rašo BoredPanda.com.

Paskelbė juokingiausius laukinės gamtos kadrus (3)

Paskelbė juokingiausius laukinės gamtos kadrus
Paskelbti geriausi 2018 metų „Juokingiausių laukinės gamtos fotografijų apdovanojimų“ kadrai – iš 2000 buvo atrinktas 41 linksmiausias kadras, rašo BoredPanda.com.

Po skyrybų vyras liko vienas su šunimi, bet nepalūžo: kartu rado būdą atsitiesti (9)

Po skyrybų vyras liko vienas su šunimi, bet nepalūžo: kartu rado būdą atsitiesti
Sakoma, kad kiekviena pabaiga – kažko naujo pradžia. Tuo teko įsitikinti brazilų iliustratoriui Rafaelui Mantesso. Prieš keletą metų vyras išsiskyrė su žmona. Po skyrybų vyras liko gyventi vienas tarp tuščių baltų sienų – viskas, kas jam liko, buvo bulterjeras, rašo BoredPanda.com.

Palygino šeimininkus ir jų šunis: ar matote panašumų? (4)

Palygino šeimininkus ir jų šunis: ar matote panašumų?
Koks šeimininkas, toks ir šuo. Britų fotografas Gerrardas Gethingsas, paviešindamas linksmą nuotraukų seriją, įrodė, kad šis posakis nemeluoja, rašo BoredPanda.com.

Keturkojis „pabėgėlis“ grįžo iš Lietuvos į Latviją: tai davė vertingą pamoką (4)

Keturkojis „pabėgėlis“ grįžo iš Lietuvos į Latviją: tai davė vertingą pamoką
Greita Lietuvos savanorių pagalba ir atsakingas kaimyninės Latvijos gyventojų elgesys padėjo grąžinti į namus į mūsų šalį atklydusį šunį. Ši neįtikėtina istorija galėtų būti gera pamoka ir visiems Lietuvos keturkojų šeimininkams, kodėl reikėtų žymėti savo augintinius. Pranešimu apie šį įvykį dalinasi gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“.

Įrašas feisbuke spaudžia ašarą: šeima išsiruošė į ilgą kelionę, bet draugų nepaliko (39)

Įrašas feisbuke spaudžia ašarą: šeima išsiruošė į ilgą kelionę, bet draugų nepaliko
Kraustantis į kitą miestą ar šalį, daugybė žmonių susirenka savo daiktus visus iki vieno, tačiau brangiausią turtą palieka – pas giminaičius ir prieglaudose atsiduria ištikimi keturkojai draugai, kuriems šeimininkai buvo visas jų gyvenimas. Bet ši istorija ne apie tuos, kurie savo šeimos narius palieka už nugaros. Istorija apie tai, kad brangių draugų niekada nepaliekame – net jei tektų kartu įveikti beveik 3 tūkstančius kilometrų.

Dydis nesvarbu: milžiniška gorila susirado patį mažiausią draugą (12)

Dydis nesvarbu: milžiniška gorila susirado patį mažiausią draugą
Nevyriausybinė organizacija „Ape Action Africa“ rūpinasi nykstančiais primatais – gorilomis, šimpanzėmis ir beždžionėmis. Nors centras įkurtas 1996 metais, jo gyventojai vis dar turi kuo nustebinti visko mačiusius darbuotojus, rašo BoredPanda.com.

Kaunietė parodė, kaip atrodo gražiausias vokiečių aviganis (44)

Kaunietė parodė, kaip atrodo gražiausias vokiečių aviganis
Kaip atrodo gražiausias vokiečių aviganis? Inga Pavilonienė įsitikinusi, kad kaip tik tokį ji ir augina. Konkurse, į kurį susirinko gražiausi šunys iš 11 valstybių, jos augintinis laimėjo pirmą vietą jaunimo klasėje ir tapo Baltijos vokiečių aviganių jaunimo nugalėtoju.

Itin reta gyvūnų draugystė: tigro, liūto ir hienos jauniklių motinos pareigas prisiėmė kalytė

Itin reta gyvūnų draugystė: tigro, liūto ir hienos jauniklių motinos pareigas prisiėmė kalytė
Viename Pekino zoologijos sode tigrų, liūto ir hienų jaunikliai gyvena ir žaidžia kartu su auksaspalvių retriverių veislės šuniukais, kurių motina žindo visus mažylius.

Kroatijos saloje – šunų ir jų šeimininkų plaukimo ir bėgimo varžybos

Kroatijos saloje – šunų ir jų šeimininkų plaukimo ir bėgimo varžybos
Kroatijai priklausančioje Adrijos jūros Rabo saloje rugpjūčio 28 dieną netilo juokas ir lojimas. Čia surengtos šunelių ir jų šeimininkų plaukimo ir bėgimo varžybos.

Internautai juokiasi iki ašarų: pažiūrėkite, kaip sunku krokodilui gyventi žmonių pasaulyje (13)

Internautai juokiasi iki ašarų: pažiūrėkite, kaip sunku krokodilui gyventi žmonių pasaulyje
Japonų iliustratorius Keigo savo sekėjus mėgsta nustebinti keistomis, kartais – absurdiškomis iliustracijomis, kuriose dažnai galima pamatyti gyvūnus. Keibo save laiko „paprastu biuro darbuotoju, gyvenančiu paprastą gyvenimą su savo žmona ir dukra“. Visgi, vyras turi pomėgį, kuris ne tik teikia jam daug džiaugsmo, bet ir kelia aplinkinių susidomėjimą ir juoką, rašo BoredPanda.com.

Vyro ir varnos draugystė Anykščiuose: pokštininkė mėgsta ledus ir vyro šunį (37)

Vyro ir varnos draugystė Anykščiuose: pokštininkė mėgsta ledus ir vyro šunį
Anykščių Kūrybos ir dailės mokyklos direktorius Arūnas Vilkončius pavasarį nuo pražūties išgelbėjo mažą varniuką. Dabar tai jau suaugusi, Čitos vardą turinti protinga varna, jo laukianti Elmos kolektyviniame sode ir krečianti pokštus ne tik jam, bet ir kaimynams.

Nufilmavo jautrią akimirką: negyvos kengūros sterblėje rado besispardantį kengūriuką (5)

Nufilmavo jautrią akimirką: negyvos kengūros sterblėje rado besispardantį kengūriuką
Pietų Australijoje nufilmuotas vaizdo įrašas, suvirpinęs šimtus tūkstančių feisbuko vartotojų širdžių. Pakelėje išvydusios partrenktą kengūrą, Lauren Wagner ir Sarah Raggamuffin nepravažiavo pro šalį. Moterys priėjo prie gyvūno ir patikrino jo sterblę: didelei nuostabai, ten slėpėsi mažas kengūriukas.

Per Kalifornijos miškų gaisrus policija skubėjo gelbėti prieglaudos šunis

Per Kalifornijos miškų gaisrus policija skubėjo gelbėti prieglaudos šunis
Rugpjūčio 11 dieną plintant miškų gaisrui „Nelson“, policininkai skubėjo gelbėti gyvūnų prieglaudoje laikomų šunų.

Išskirtinė sodyba: ožkos kaip šuniukai, sarginė karvė ir prieraišios vištos (17)

Išskirtinė sodyba: ožkos kaip šuniukai, sarginė karvė ir prieraišios vištos
Čia ožkos smalsios kaip šuniukai, sargo pareigas užima karvė Zuika, o vietoje žadintuvo kambaryje gieda gaidys Ugnius, portalui LRT.lt apie saugių namų fermos gyvūnams „Trys paršeliai“ kasdienybę pasakoja įkūrėjai Viktorija Naujokaitė ir Edvardas Stalionis. „Jei moki duoti dėmesio ir paglostyti, tada ir gaidys labai greitai socializuosis“, – sako E. Stalionis ir priduria, kad ūkininkų fermose tokių gyvūnų tikrai nepamatysime – sąlygos ten dažniausiai nežmoniškai žiaurios.