Tokį elgesį vadina baisia gėda: kaip tapti šalimi, kuri nenaikina benamių gyvūnų?

 (69)
Būkime šalimi, kuri nenaikina benamių gyvūnų, o suteikia jiems antrus namus. Tokią idėją Lietuvai pasiūlė Agnetė Stankutė, mananti, kad „atėjo laikas uždaryti karantinavimo tarnybas ir pakeisti jas prieglaudomis“. Kokios šios idėjos įgyvendinimo galimybės Lietuvoje?
Benamis šuo
© Shutterstock

Prieš pradedant kalbėti šia tema, svarbu paminėti, kad benamių gyvūnų gaudymu, globa, karantinavimu ir eutanazija užsiima fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys sutartis su savivaldybių administracijos seniūnijomis.

Daugeliu atvejų savivaldybės yra sudariusios sutartis su gyvūnų globos organizacijomis, tačiau yra atvejų, kai savivaldybių skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose laimi ne prieglaudos, o komunalines ar tvarkymo paslaugas teikiančios bendrovės, A. Stankutės įvardintos kaip „karantinavimo tarnybos“.

Vienas iš pavyzdžių – Vilniuje veikianti „Grinda“, tačiau ši įmonė turi ir gyvūnų globos vietos statusą. Per pastaruosius trejus metus Vilniaus gyvūnų globos namuose nugaišinta 16 gyvūnų. Visgi, atskirose savivaldybėse situacija taip pat yra skirtinga. Kaip pavyzdį galima pateikti ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“, kuri gaudo ir karantinuoja benamius gyvūnus Panevėžio mieste. Praėjusiais metais, jų internetiniame puslapyje esančiais duomenimis, čia sugauti 244 benamiai gyvūnai, iš kurių nugaišinti 107.

Benamis katinas
Benamis katinas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Idėją pasiūliusi A. Stankutė mano, kad šioms tarnyboms skiriamas lėšas būtų kur kas tikslingiau naudoti gyvūnų kastravimui ir sterilizavimui – tokiu humanišku būdu mažėtų beglobių gyvūnų skaičius.

„Kas iš to, kad nužudome vieną gyvūną, kai gimsta 9? Laikui bėgant jų būtų mažiau, o dabar pinigai leidžiami netikslingai ir statistika, kiek atimame gyvybių – siaubinga, už tai mokame bei didžiuojamės. Būkime šalimi, kuri nenaikina gyvūnų, o suteikia jiems antrus namus. Visam pasauliui būkime pavyzdžiu. Tereikia tiek nedaug, ir Lietuva būtų šalimi, į kurią norėtų lygiuotis ir kitos“, – rašo idėjos autorė.

Sutarčių su komunalinių ar tvarkymo paslaugų bendrovėmis – mažuma

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus inspektorius Giedrius Blekaitis teigia, kad VMVT skatina visas iniciatyvas, kurios leistų sumažinti beglobių gyvūnų skaičių mūsų šalyje. Anot jo, tokių gyvūnų sterilizavimas (pvz. projektas „Pagauk, sterilizuok, paleisk“) ir privaloma visų augintinių registracija pagerintų situaciją.

Gyvūnų globos ir apsaugos įstatymu numatyta, kad prievolė pasirūpinti savivaldybės teritorijoje sugautais ar gyventojų perduotais beglobiais gyvūnais tenka tų savivaldybių administracijoms. G. Blekaitis aiškina, kad jos ir organizuoja beglobių gyvūnų laikinąją globą.

„Daugeliu atvejų savivaldybės yra sudariusios sutartis su gyvūnų globos organizacijomis, kelios – su taip vadinamomis „karantino“ tarnybomis. Vis dėlto, Lietuvoje atsiranda vis daugiau gyvūnų globėjų, kurie priglaustus bešeimininkius gyvūnus laiko ir prižiūri, kol suranda jiems naujus šeimininkus arba gyvūnas lieka globos organizacijoje visą gyvenimą“, – pastebi jis.

Beglobis gyvūnas
Beglobis gyvūnas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Taip pat jis prideda, kad savivaldybių administracijos privalo dalyvauti įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių kastravimo programas. Tokios programos kai kuriose savivaldybėse yra vykdomos periodiškai, kitos savivaldybės finansuoja arba dalinai finansuoja privačių veterinarijos gydytojų paslaugas.

Idėjos įgyvendinimas šiai dienai neatrodo įmanomas

Tuo metu Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė mano, kad A. Stankutės pasiūlyta idėja šiai dienai yra nereali. Anot jos, norinčių priglausti gyvūnus skaičius tikrai neatitinka esamo poreikio, kad galėtume būti be tam tikrų tarnybų.

„Kiekviena savivaldybė, pagal LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, turi turėti sutartį su tam tikra įstaiga ar organizacija dėl benamių gyvūnų gaudymo. Labai retai nutinka, kad į konkursus dėl sutarčių eina nevyriausybinės organizacijos (NVO) prieglaudos, nes jos nuolatos perpildytos gyvūnais, kuriuos atiduoda patys žmonės“, – teigia B. Kymantaitė.

Pašnekovė pastebi, kad dažnas lietuvis vis dar įsigyja gyvūnus pagal skelbimus internete, turguje ar iš kaimyno, kurio kalytė atsivedė jauniklių.

„Gatvėse vis dar apstu benamių gyvūnų ir, deja, bet šiai dienai be įstaigų, kurios dalyvauja konkursuose, situacijos negalime pakeisti. Ir ne visos tos įstaigos tikrai žiauriai elgiasi su gyvūnais. Didelė dalis jų noriai bendradarbiauja su NVO prieglaudomis ir, suėjus terminui, gyvūnus perduoda jiems“, – aiškina B. Kymantaitė.

Brigita Kymantaitė
Brigita Kymantaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

LGTAO vadovės teigimu, iškastruoti gyvūnus būtų labai naudinga, bet kažkodėl visuomet visi nori ir siūlo tai daryti už valstybės pinigus, visiškai pamirštant pačių gyvūnų savininkų neatsakingumą. Ji pastebi, kad tikrai didelė dalis žmonių, laikančių gyvūnus, yra dirbantys ir gaunantys atlyginimus. Gyvūno kastracija nėra procedūra, kurią reikia atlikti kiekvieną mėnesį. Sutaupyti tokiai procedūrai kartą per gyvūno visą gyvenimą tikrai įmanoma.

„Reikia tik daugiau atsakomybės ir suvokimo, kiek kiekvienas gyvūno savininkas prisideda prie problemų atsiradimo. Jei mes visiems gyvūnų laikytojams spręsime visas problemas mokesčių mokėtojų pinigais, tai tikrai nebus kuo didžiuotis mūsų šaliai ir niekaip mes nesilygiuosime į pažangias šalis. Nėra pažangios šalies, kuri nemokamai viską padarė gyvūnų savininkams. Tos šalys nebijojo savo teisėje nustatyti pareigas augintinių laikytojams ir įgyvendinti įstatymus, kad savininkai prisiimtų visapusišką atsakomybę už gyvūną, įskaitant ir finansinę“, – teigia ji.

Šyptelėjusi, B. Kymantaitė prideda: galbūt idėja Lietuvai galėtų būti tai, kad didžioji visuomenės dalis nustotų kaltinti valstybę ar savivaldybes dėl problemų, kurias sukelia gyvūnų savininkai ir pagaliau atsigręžtų į juos pareikalauti atsakomybės – vietoje to, kad nuolatos kalbėtų ir siūlytų viską daryti kitų dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių sąskaita.

„Karantinavimo tarnybų“ veiklą vadina Lietuvos gėda

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė mano, kad toks pokytis šalyje išties yra reikalingas. „Karantinavimo tarnybos, nė nekalbant apie savivaldybes, kurios samdo medžiotojus „spręsti“ beglobių gyvūnų problemos, iš tiesų yra Lietuvos gėda. Tai turi kuo greičiau keistis“, – teigia ji.

Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė
Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė

B. Vaitiekūnaitės-Pliuskės manymu, toks modelis, kuomet prieglaudoms būtų perduotos karantinavimo funkcijos ir finansavimas, yra labai realus – kaip tik tokiu principu beglobių gyvūnų problema sprendžiama, pavyzdžiui, Utenos miesto savivaldybėje. O kas stabdo šiuo pavyzdžiu pasekti ir kitas savivaldybes?

„Savivaldybių skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose gali dalyvauti ir NVO prieglaudos, tačiau problema ta, kad jos neatitinka itin aukštų keliamų reikalavimų. Būtent jų sumažinimas galėtų būti idėja Lietuvai. Prieglaudos bet kokiu atveju rūpinasi gyvūnais, tad kodėl netinka, kaip pasirūpintų tais gyvūnais, kuriais „rūpinasi“ karantinavimo tarnybos – tai tik neaiški biurokratija arba nauda kažkam. Yra keliamos tokios sąlygos, kaip nuosavos patalpos. Prieglaudos, ypač mažos ar tik įsikūrusios, tokių neturi, tačiau ar svarbiau tai, ar kad būtų kokybiškai, humaniškai pasirūpinta gyvūnais?“ – klausia ji.

Utenos rajone benamiais rūpinasi gyvūnų mylėtojų draugija

B. Vaitiekūnaitės-Pliuskės minėtas pavyzdys – Utenos rajono savivaldybė – iš Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos perka beglobių gyvūnų laikinosios globos, grąžinimo savininkams, naujų savininkų paieškos, gydymo, ženklinimo, lavonų surinkimo ir utilizavimo paslaugas.

Pasak Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos prezidentės Jolantos Guobaitės, gyvūnų globos namai kasmet priima apie tūkstantį beglobių, bešeimininkių ar pasimetusių gyvūnų. Per mėnesį naujus namus randa vidutiniškai 60 gyvūnų. Naujų namų globotiniai kartais laukia keletą metų, kiti tiesiog gyvena globos namuose prižiūrimi ir mylimi.

„Mūsų tikslas – pasirūpinti tais, kuriems reikia pagalbos. Padedam beglobiams gyvūnams, dažnai tuo pačiu padėdami ir situacijoje pasimetusiems žmonėms. Mūsų pagalbos reikia, į mus kreipiasi Utenos rajono, visos Utenos apskrities ir net aplinkinių apskričių gyventojai. Visiems padėti negalim, tačiau stengiamės ir tuo gyvenam“, – sako J. Guobaitė.

Šąlantys lauke gyvūnai
Šąlantys lauke gyvūnai
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Eutanazija taikoma tik išimtiniais atvejais

Sostinėje už benamių gyvūnų gaudymą, globą, sergančių gyvūnų gydymą, benamių kačių kastravimo programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ vykdymą atsakingi Vilniaus gyvūnų globos namai – Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ administruojamas padalinys. Be minėtų pareigų, jie vykdo edukacines programas su ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigomis, užsiima kritusių gyvūnų surinkimu iš Vilniaus miesto gatvių, kiemų, viešųjų erdvių gatvių bei įmonių.

„Grinda“ atstovas Egidijus Steponavičius patikina, kad Vilniaus gyvūnų globos namuose eutanazija taikoma tik išskirtiniais atvejais.

„Saugome kiekvieną gyvybę, ir šiuo metu eutanazija taikoma tik išimtinais atvejais: kai gyvūnas beviltiškai serga ar būna itin sunkiai sužeistas. Per paskutinius trejus metus Vilniaus gyvūnų globos namai užmigdė tik 16 beviltiškai sergančių gyvūnų. Pernai buvome priversti užmigdyti 3 onkologinėmis ligomis sirgusius šunis. Sprendimas dėl gyvūno eutanazijos niekada nebūna lengvas: dėl kiekvieno gyvūno užmigdymo visada konsultuojamės su keliais veterinarijos gydytojais ir visuomeninių gyvūnų globos organizacijų atstovais“, – aiškina jis.

E. Steponavičius teigia, kad Vilniaus gyvūnų globos namai jau nuo 2009 m. keičia visuomenės požiūrį į benamius gyvūnus. Tos lėšos, kurios anksčiau buvo skiriamos gyvūnų migdymui, yra skiriamos programos „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ vykdymui, kuri padeda kontoliuoti kačių populiaciją humaniškomis (sterilizacijos) priemonėmis. Per 2017 m. pagal šią programą Vilniuje buvo kastruota 590 benamių kačių, per 2018 metus – jau virš 600 benamių kačių.

„Grindos“ atstovas džiaugiasi, kad sąmoningumas nuolat auga ir vis daugiau žmonių į savo šeimas paima globotinį iš prieglaudų. Pernai net 740 Vilniaus gyvūnų globos namų augintinių surado naujus namus (iš jų 238 šunys ir 502 katės), šiemet padovanoti 455 globotiniai: 124 šunys ir 331 katė. Šiuo metu naujų globėjų Vilniaus gyvūnų globos namuose laukia daugiau nei 80 gyvūnų.

Letena
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gyvūnų teisės

Smurto protrūkis Kėdainių rajone: moteris bandė suspardyti ir uždaužyti šunelį lazda atsakomybės neišvengs (154)

Smurto protrūkis Kėdainių rajone: moteris bandė suspardyti ir uždaužyti šunelį lazda
Trečiadienio vakarą, apie 16 val. 30 min. gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ gavo iškvietimą dėl jauno šunelio, kuriam šeimininkė surengė žiaurią egzekuciją. Kėdainių rajone moteris savo šuniuką daužė lazda ir spardė kojomis – jei ne pro šalį ėjusi moteris, gyvūnas būtų užmuštas vietoje.

Kova su katėmis pasiekė naują lygį: vilniečiai aptiko spąstuose prispaustą gyvūną (167)

Kova su katėmis pasiekė naują lygį: vilniečiai aptiko spąstuose prispaustą gyvūną
Penktadienį Vilniuje, Santariškėse, daugiabučių kieme po automobiliu aptiktas į spąstus pakliuvęs katinas. Tokiu kraupiu radiniu netoli lopšelio-darželio pasibaisėję vilniečiai įtaria, kad taip su vietinėmis katėmis bandoma susidoroti tyčia, tačiau toks elgesys kelia pavojų toli gražu ne vien katėms.

Pietų Korėjoje šunų prieglaudos vadovė apkaltinta keturkojų žudymu (1)

Pietų Korėjoje šunų prieglaudos vadovė apkaltinta keturkojų žudymu
Vienos didžiausių Pietų Korėjoje gyvūnų teisių gynimo organizacijos vadovė, deklaravusi, jog jos įstaigoje griežtai laikomasi gyvūnų nežudymo politikos, buvo apkaltinta slapta nugalabijusi šimtus išgelbėtų šunų, kad toliau gautų dotacijas.

Radviliškio rajone vyras nukankino du šuniukus (14)

Radviliškio rajone vyras nukankino du šuniukus
Sausio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Radviliškio r., Minaičių k., gyvenančio vyro, gimusio 1988 m., žiauraus elgesio su gyvūnais, nukankinusio du savo šuniukus ir užkasusio juos už ūkinio pastato.

Neįtikėtinas žiaurumas Alytuje: šiukšlių konteineryje paliko sušalti 10 šuniukų (128)

Neįtikėtinas žiaurumas Alytuje: šiukšlių konteineryje paliko sušalti 10 šuniukų
Mažiems šuneliams nebuvo nei dviejų savaičių, o jie jau buvo išmesti ir palikti numirti žiemiškame šaltyje. Paskutiniais duomenimis, juodame šiukšlių maiše viso rasti dešimt šunelių, iš kurių išgyveno tik du.

Šuniukų vadą pasmerkė mirčiai šaltyje (16)

Šuniukų vadą pasmerkė mirčiai šaltyje
Žiemos speigai nesutrukdo atsikratyti keturkojais – net jeigu tai vos dviejų mėnesių mažyliai.

Siaubo filmas „Žvėrinčiuje“: liepė nutraukti ten laikomų vilkų kančias (192)

Siaubo filmas „Žvėrinčiuje“: liepė nutraukti ten laikomų vilkų kančias
„Telšių rajone esančiame „Žvėrinčiuje“ siaubingomis sąlygomis laikomi sergantys vilkai. Tokios blogos būklės juos matau jau antrus metus“, – LRT.lt rašo skaitytoja Izabela Wojtowicz. Moteris pasidalijo ir nuotraukomis, kuriose – žaizdoti leisgyviai laukiniai gyvūnai. „Žvėrinčiaus“ atstovai atsisakė LRT.lt komentuoti situaciją, tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Telšių skyrius teigia atlikęs tyrimą ir nurodęs nutraukti ligai imlių gyvūnų laikymą.

Klaipėdietis pasibaisėjo žmonių žiaurumu: vidury miško paliko sušalti kalytę (119)

Klaipėdietis pasibaisėjo žmonių žiaurumu: vidury miško paliko sušalti kalytę
Išėjęs pabėgioti miške, klaipėdietis Arūnas tokio reginio nesitikėjo. Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje, Kairių poligone, apie 10 kilometrų miško gilumoje jis aptiko myriop paliktą sustirusią kalytę, iš šalčio negalinčią net pajudėti.

Tokį elgesį vadina baisia gėda: kaip tapti šalimi, kuri nenaikina benamių gyvūnų? (69)

Tokį elgesį vadina baisia gėda: kaip tapti šalimi, kuri nenaikina benamių gyvūnų?
Būkime šalimi, kuri nenaikina benamių gyvūnų, o suteikia jiems antrus namus. Tokią idėją Lietuvai pasiūlė Agnetė Stankutė, mananti, kad „atėjo laikas uždaryti karantinavimo tarnybas ir pakeisti jas prieglaudomis“. Kokios šios idėjos įgyvendinimo galimybės Lietuvoje?

Palaikantys draudimą šunims loti išliejo širdį: gyvenimas tapo kančia, tokia kaimynystė kaip koncentracijos stovykla (192)

Palaikantys draudimą šunims loti išliejo širdį: gyvenimas tapo kančia, tokia kaimynystė kaip koncentracijos stovykla
Seimo nario Petro Čimbaro siūlomos Triukšmo valdymo įstatymo pataisos išties sukėlė daug triukšmo: gyvūnų teisių gynėjai ir mylėtojai suskubo prieštarauti siūlomoms pataisoms ir jas praminė „draudimu šunims loti“. Visgi atsirado ir tokių, kurie palaiko Seimo nario iniciatyvą ir pasidalino savo istorijomis, kaip lojantys šunys trukdo jų ramybę.

Seimo nariai neapsisprendžia, ar leisti šunims loti: įstatymą žada taisyti jau šeštą kartą (356)

Seimo nariai neapsisprendžia, ar leisti šunims loti: įstatymą žada taisyti jau šeštą kartą
Antradienio vakarą Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras Seimui pateikė penktą Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variantą. Šiuo variantu siūloma spręsti gyventojų ir jų laikomų gyvūnų keliamo triukšmo problemą. Įstatymo pakeitimams ir vėl nepritarta ir siūloma juos tobulinti dar kartą: jau šeštą.

Miesto pakrašty išardė šunų fermą (1)

Miesto pakrašty išardė šunų fermą
Baigėsi Panevėžio veterinarus ir gyvūnų globėjus daug metų piktinusi ir šiurpinusi šunų fermos era miesto pakraštyje. Apleistos sodybos šeimininkė krūtine užstodavo visą būrį išalkusių, parazitais apėjusių keturkojų. Po vakar savanorių ir Savivaldybės institucijos surengtos gelbėjimo operacijos, daugelis šunų jau globėjų rankose. Visų apleistų gyvūnų vienu metu tarnybos paimti negalėjo – neužteko narvų.

Siūlo uždrausti augintinių skriaudėjams laikyti gyvūnus

Siūlo uždrausti augintinių skriaudėjams laikyti gyvūnus
Įsigiję augintinį daugelis mūsų suprantame, kad tai yra naujasis šeimos narys, kad būsime atsakingi už savo keturkojį daugiau nei 10 metų. Kartais galbūt rūpinamės juo kaip savo vaiku, galbūt laikome geriausiu draugu arba švelniu vaikų mokytoju. Tačiau nepaisant to, dažnai išgirstame apie žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Skriaudėjai dažnai lieka nepakankamai nubausti, todėl norėdami mūsų šalyje matyti kuo mažiau pranešimų apie įvairius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, turime imtis veiksmų, rašoma pranešime spaudai.

Medžiotojų šventė kaime baigėsi iššaudytais šunimis: dabar baisu ir į kiemą išeit (904)

Medžiotojų šventė kaime baigėsi iššaudytais šunimis: dabar baisu ir į kiemą išeit
Sekmadienį feisbuke ėmė plisti dviejų, kaip įtariama, nušautų šunų nuotraukos. Įrašu pasidalinusi moteris teigia, kad naminius gyvūnus Švenčionių rajone Januliškio bažnytkaimyje nušovė netoliese šventę medžiotojai. Kaimynystėje gyvenantys turi ir daugiau įtarimų, kuriuos patys medžiotojai neigia.

„Facebooke“ plinta nušautų šunų nuotraukos: įtaria medžiotojus (74)

„Facebooke“ plinta nušautų šunų nuotraukos: įtaria medžiotojus
Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ ėmė plisti dviejų, galimai, nušautų, šunų nuotrauka. Įrašu pasidalinusi moteris teigia, kad naminius gyvūnus be jokios priežasties pribaigė netoliese šventę medžiotojai.