Laukia savivaldybės reakcijos: Vilnius – nuodų sostinė?
Praėjusį savaitgalį vieno garsiausių Europos šunų neteko Dominykas Rukšėnas. Jo keturkojis čempionas Maksas garsėjo tuo, kad galėjo patempti džipus, lėktuvus. Šuo, su kuriuo vyras kartu sportuodavo ir treniruodavosi, jam buvo neįkainojamas. Vis dėlto, šeimininkui pikta, kad viešoje vietoje atradęs žiurkių nuodų, jo šuo „padvėsė kaip žiurkė“.
Vyras teigia, kad kol kas pareiškimo pareigūnams dar neperdavė, o ir nieko iš jų nesitiki, nes stebi teisėsaugos neįgalumą ankstesniais apsinuodijimų atvejais.
Rugpjūčio 14 d. savo augintinės neteko „Happy 365“ kalbos redaktorė Erika Valčiukienė. Vienas pasivaikščiojimas paupiu Antakalnyje moters šunytei, prieš 5 metus paimtai iš prieglaudos, tapo paskutiniu. Iš veterinarijos gydytojos sužinojusi apie apsinuodijimą, ji suskubo pareigūnams perduoti pareiškimo. Tiesa, iki šiol nieko nepavyko surasti: pareigūnams trūksta liudininkų.
„Kaip juos surasti, kai net nežinai, kur ir kada tuos nuodus šuo suėdė, nes simptomai pasireiškia tik po kelių dienų? Šį klausimą reikia kelti garsiai, kreiptis į savivaldybę ir klausti, ką jie galvoja apie tai, kad Vilniuje mėtomi nuodai. Jei jums nerūpi gyvūnai, tai kaip tada vaikai? Nes realiai į tai numojama ranka“, – piktinasi E. Valčiukienė.
Augintinės netekusi moteris mano, kad ieškant kaltininkų pareigūnams reikėtų pasitelkti daugiau priemonių, nei daroma iki šiol.
„Man įdomu, ar negalima su specialiai apmokytais šunimis kažkaip čia padirbėti. Gal labai naiviai mąstau, bet šunys ieško narkotikų – ar jie negali surasti nuodų? Reikėtų pasidomėti, kiek tai realu, o jei realu, tai šukuoti tam tikras vietas. Antakalnyje aplink Vileišio gatvės namus nuo tilto pusės
ir kitur. Kas kita, jei nuodų tikrai užtenka įkvėpti, bet čia irgi reikia pasidomėti, ar juos žmonės naudoja, ar tiesiog yra tokių, bet gal jie baisiai brangūs ir pensininkams neprieinami. Gi viską įmanoma iškapstyti, jei nori“, – mąsto E. Valčiukienė.
„Man nemažai kas rašė, kur maždaug tie nuodai gali būti pilami. Tai čia jau nemažai informacijos, tik dirbt reikia. Bet iš pradžių gal apskritai reikia kelt klausimą, ką Vilnius apie tai galvoja. Ar Vilnius – nuodų sostinė? Baisi negarbė ir antipiaras“, – teigia ji.
Savivaldybė liepia kreiptis į pareigūnus, o pareigūnai tyli
Tuo metu Vilniaus savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė teigia, kad dėl šios problemos reikėtų kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiąjį komisariatą – savivaldybė nuo komentarų susilaiko. Į klausimą, ar nemano, kad nuodai viešose miesto vietose yra rimta miesto problema, ji neatsako.
„Jei gyvūnas nunuodytas, pirmiausia reikia tai įrodyti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka skrodimą, randa nuodingų medžiagų ir tada galima kalbėti apie baudžiamosios atsakomybės taikymą. Mes ja neužsiimame“, – teigia ji.
Tiesa, atsirado DELFI skaitytojų, manančių, kad žiurkių nuodai viešose vietose galimai buvo barstomi ir pačios savivaldybės iniciatyva. Esą taip galėjo būti bandyta kovoti su graužikais. Pavyzdžiui, Karoliniškių Pasakų parke dėl atliekų tvarkymo pokyčių galėjo atsirasti kenkėjų, kurių galbūt imtasi naikinti nuodais.
DELFI su klausimais kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, bet šio darbuotojai situaciją pakomentuoti atsisakė.
Žiniasklaidoje per pastarąjį mėnesį aprašyti keli mirtini apsinuodijimo atvejai Vilniaus senamiestyje, Antakalnyje, Karoliniškėse. Visais šiais atvejais šeimininkai teigia, kad jie kovoja su vėjo malūnais.
Pasidomėjome, kaip klostosi tyrimas dėl prieš mėnesį paštetu su vaistais nuodytų šunų. Tąkart nukentėjusios kalytės Čilės šeimininkas Mindaugas Anusauskas pasiryžo žūtbūt surasti kaltininką, rinko įrodymus ir net turėjo įtariamąjį – vieną iš kaimynų. Vis dėlto, M. Anusauskas atsidūsta: įtariamasis vis dar nepripažintas kaltu.
„Greičiausiai, kad jis ir nebus nubaustas. Panašu, kad trūksta įrodymų. Tačiau jei kas nors pasikeis, pranešiu“, – teigia tąkart nukentėjusios kalytės Čilės šeimininkas.
Savo istorijas paviešina ne visi nukentėjusieji
Antradienį „DELFI Diena“ tiesioginėje transliacijoje viešėjo nunuodyto Makso šeimininkas Dominykas Rukšėnas ir VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovė Elena Rutkauskaitė. Transliacijos metu buvo kalbamasi apie opią Vilniaus problemą, kurios išspręsti, rodos, neįmanoma. Vis dėlto, pokalbio metu keletą galimų sprendimų pašnekovai įvardino, tačiau abu pripažino, kad iš teisėsaugos nesitiki nieko.
„Pats kol kas į pareigūnus nesikreipiau, noriu palaukti, kol praeis šurmulys. Sulaukiu komentarų, kad daugelis žmonių yra kreipęsi, norėjo daryti tyrimus, ir net tada, kai vienas asmuo buvo įtariamas, paprasčiausiai pritrūko įrodymų. Šioks toks judėjimas vyksta, tačiau tai nesugrąžins mano šuns. Tiesiog reikia mažinti prekybą kenksmingomis medžiagomis“, – teigia beviltiškoje situacijoje atsidūręs D. Rukšėnas.
E. Rutkauskaitė pritaria, kad šiomis dienomis nunuodytų šunų šeimininkai kovoja su vėjo malūnais.
„Šiai dienai nėra nei vieno pagauto ir nubausto asmens. Todėl kiti, kurie norėtų tai toliau daryti, mato – nėra nei baudų, nei kitų žmonių, kuriuos būtų nubaudę. Yra, kas gyvūnus užjaučia, bet yra, kas galvoja: aha, yra toks būdas, susidorosiu. Turėtų būti visuomenės supratimas. Tie, kurie atjaučia gyvūnus, turi stebėti aplinką. Žinom savo kaimynus – kas mėgsta gyvūnus, kas nemėgsta. Turime fiksuoti, jei mėtomas kažkoks maistas“, – teigia ji.
Žiniasklaidoje vien per pastarąjį mėnesį aprašyti keli mirtini apsinuodijimo atvejai Vilniaus senamiestyje, Antakalnyje, Karoliniškėse. E. Rutkauskaitė prideda, kad jai teko girdėti ir apie apsinuodijimus Žirmūnuose.
Užvis baisiausia, kad ne visi žmonės apie tai prabyla viešai, todėl realus mastas nėra žinomas. Šiuo metu žiniasklaidoje aptariamos istorijos gali būti tik maža dalis to, kas vyksta iš tikrųjų.
Kalbama apie nuodų įsigijimo apribojimus
D. Rukšėnas nemano, kad nuodytojų taikinyje buvo būtent jo šuo. Vyras pabrėžia, kad nuodai barstomi viešose vietose – senamiestyje, paupiuose, parkuose. Jis įtaria, kad tai galėtų būti nedidelės grupės žmonių darbas, kurie „nusprendė pabandyti, ar bus linksma“.
„Pasakų parke vaikšto nemažai žmonių, daug kas vedžioja šunis. Nepasakyčiau, kad parke renkasi labai tvarkingi žmonės. Mes sportuodavom ten su Maksu ir kaskart matydavom, kad kažkas sėdi, keikiasi, vartoja alkoholį, rėkauja, rūko žolę“, – teigia Makso šeimininkas.
E. Rutkauskaitė teigia, kad ši problema nepažabojama dėl teisėsaugos institucijų abejingumo. Ji stebisi, kad tuo atveju, kai keli šunys buvo nunuodyti paštetu su vaistais viduje, vilniečiai buvo patys surinkę visus įrodymus, turėjo įkalčius, tačiau vis tiek teisėsaugai jų neužteko ir kaltininkas liko nenubaustas.
„Manau, per daug visi abejingi šiuo klausimu. Komentarai po straipsniais vien ką sako – o, valio, kaip gerai žmonės pasielgė, kad nunuodijo. Šią vasarą tikrai neatrodo, kad esame draugiška ir sąmoninga visuomenė. Gyvūnų gerovės klausimais dar yra kur dirbti ir ką veikti. Turime vedžioti šunis su antsnukiais, kad jie nerytų neaiškaus maisto, stebėti savo aplinką, fotografuoti, kad būtų akivaizdus įrodymas“, – pastebi ji.
E. Rutkauskaitei žinoma, kad gyvūnų gerove besirūpinantys Seimo nariai jau kalba apie poreikį inicijuoti žiurkių nuodų pirkimo apribojimus.
Daugiau išgirsite paskutiniame vakarykštės transliacijos įraše.
