Po automobiliu – šokiruojantis radinys
Du purvini, sustirę ir sušalę, vos daugiau nei prieš mėnesį į šį pasaulį atkeliavę šuniukai – tokį netikėtą radinį sekmadienį aptiko vakarinės Panevėžio dalies gyventojai.
Trečiasis tos pačios vados jauniklis su atšiauriu likimu akis į akį susidūrė išaušus pirmadieniui. „Įtariame, jog išmesta visa vada. Šuniukai išvežioti po miestą ir išmėtyti“, – sunkiai žodžius rinko Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanoris Matas Andrulis.
Jis buvo pirmasis, kuris sekmadienį skubėjo pas šunyčius pastebėjusius gyventojus.
Molainių gatvėje tądien rasti du maži ir bejėgiai jaunikliai – vienas gatvės pradžioje, kitas – gale, trečiasis – Žvaigždžių gatvėje. Viena nuo kitos netoli esančios gatvės kelia įtarimą, jog taip žiauriai su šuneliais galėjo pasielgti vietinis, netoliese gyvenantis asmuo.
„Tokio amžiaus šuniukai patys taip toli nuklysti dar negali. Tuo labiau – į skirtingas puses“, – patikino M. Andrulis.
Vienas iš nelaimėlių, slėpdamasis po automobiliu, tik per laimingą atsitiktinumą vos nepalindo po ratais ir nebuvo sutraiškytas. Su gatvių purvu susimaišęs baltas kailiukas buvo sunkiai įžiūrimas.
„Žmonės parsivežė šuniuką namo, išmaudė, tada nuvažiavau jo pasiimti. Iš karto vykome pas veterinarus, ten jis paskiepytas. Dabar laikomas namuose“, – pasakojo Matas.
Nesugeba prisiimti atsakomybės
Anot savanorio, šuniukams galėjo baigtis kur kas baisiau. Jie buvo ne tik labai sušalę, išsigandę ir alkani – išsipūtę pilveliai bylojo ir apie juose knibždančius kirminus.
M. Andrulis tikino esantis apstulbintas tokio žmogaus negailestingumo ir brutalaus sprendimo atsikratyti šuneliais išmetant juos į gatvę, į šaltį.
Savarankiškai dar nemokantys ėsti sauso pašaro gyvūnai, neseniai buvę kažkieno šeimos nariais, šeimininkams tapo našta.
Matas tvirtino turintis tik vieną tokio žiauraus elgesio paaiškinimą. Tai – neatsakingumas.
„Žmonės nesugeba prisiimti atsakomybės, sterilizuoti kalyčių, kurias augina, jos dauginasi ir paskui jauniklių neturi kur dėti. Atvežti į prieglaudą tikriausiai gėda, nors taip būti tikrai neturėtų. Tiesiog pasirenka žiaurų būdą – išmesti“, – mano savanoris.
Šansas išgyventi
Kol kas, kaip patikino M. Andrulis, apie įvykį nėra gauta jokios tikslesnės informacijos. Niekas nepastebėjo nei panašius keturkojus auginančių vietinių gyventojų, nei įtartinų asmenų. Kai į neabejingų gelbėtojų rankas pakliuvo pirmasis šunelis, tikėtasi, jog tai – nelaimingas atsitiktinumas nuklydus nuo šeimininko. Tačiau viskas aišku tapo suradus dar du mažylius.
„Tuomet ir supratome, jog jie yra išmesti, o šeimininkų nebereikia ieškoti. Reikia gelbėti pačius šuniukus. Oras bjaurus: šalta, sninga. Jeigu yra dar nors vienas šuniukas – jis ryto tikrai nesulauks. Viliamės, jog kas nors atras ir spėsime išgelbėti“, – kalbėjo M. Andrulis.
Atsikratyti norėtais šuneliais jau domisi neabejingi žmonės. Anot savanorio, suteikti naują gyvenimą ir viltį beglobiams pūkuotukams pasiryžęs ne vienas skambinantis ir rašantis gyventojas.
„Jie tokie mieli, jog tikrai labai greitai atras naujus namus“, – neabejoja savanoris.
Šuo mirtinai sušalo
Žiaurus elgesys su gyvūnais šią žiemą jau nėra pirmas atvejis. Vos prieš kelias dienas į Panevėžio gyvūnų globos draugiją atvežta šalčio auka.
Maždaug šešerių metų kiemsargis į specialistų rankas pakliuvo neabejingų vairuotojų dėka.
Pastebėję keliu Paliūniškis–Panevėžys šliaužiantį šunį, jie kreipėsi į draugijos savanorius.
Pradžioje manyta, jog nelaimėlis gali būti partrenktas, tačiau atlikus ultragarso tyrimą jokių vidinių sužalojimų nepastebėta.
Į saugų prieglobstį patekusio gyvūno kūno temperatūra siekė kritinę ribą – vos 33,5 laipsnio. Tad neliko nieko kito, kaip priskirti keturkojį prie pirmųjų šalčio aukų.
Anot paramediko ir Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanorio Justino Stašio, tą kartą šuneliui išgelbėti buvo mestos visos pajėgos: daromos šiltos lašelinės, tiekiamas deguonis ir suleisti reikalingi vaistai.
Nors tikimybė, jog šuo išgyvens, buvo lygi beveik nuliui, po veterinarijos gydytojo Roberto Veikšo apžiūros šunelis kartu su savanoriais iškeliavo į prieglaudą.
Tačiau išgelbėti vargšo gyvūno nepavyko – jis neišgyveno. Kadaise saugojęs namus keturkojis, kaip įtariama, myriop buvo pasmerktas ne kieno nors kito, bet pačių šeimininkų.
