Antradienį VMVT paskelbė viešą pranešimą, kuriame nurodoma, jog minėtoje prieglaudoje fiksuoti pažeidimai gali būti traktuojami kaip žiaurus elgesys su gyvūnais. Su tokiomis išvadomis prieglaudos darbuotojai nesutinka.
Įstaigai nuolat buvo sudarinėjamas trūkumų šalinimo planas, duodamas laikotarpis susitvarkyti. Specialistai taip pat teikė rekomendacijas, prašė bendradarbiauti su kitomis globos įstaigomis bei negalint ar neturint vietos naujam gyvūnui, jį perduoti ten, kur juo bus tinkamai pasirūpinta. Tai įprasta visų gyvūnų globos organizacijų praktika. Tačiau situacija, nesikeičia, rašoma VMVT pranešime žiniasklaidai.
Pažeidimai fiksuojami ne pirmą kartą
Susisiekus su VMVT atstove spaudai, Aiste Prielgauskaite, ji paaiškino, kaip vyko patikrinimas, kokie pažeidimai nustatyti ir kodėl buvo priimtas toks sprendimas.
„Atvykus inspektoriams, jie pamatė neteisingai laikomus gyvūnus, blogiausia, kad šunys buvo laikomi narvuose ar kelionėms skirtuose boksuose, kurie buvo sukrauti keliais aukštais. O narvuose nerado nei paklotų, nei kitų kažkokių perdangų, kad gyvūnų letenos neliestų tų grotų. Taip ilgą laiką laikomi gyvūnai gali patirti sveikatos negalavimus, sąnarių skausmus.
Taip pat higiena ir tvarka prieglaudoje buvo nepalaikoma, šunys dergėsi po savimi, kiemas netvarkomas, matomos ilgalaikės dėmės ant grindų, Kita problema, tai dokumentų nepateikimas, nebuvo pateikti nei globėjų sąrašai, priėmimo dokumentai, sutartys su laikinais globėjais. Ši problema fiksuojama jau ne pirmą kartą, o įstaigos atstovai vis žada, jog pateiks dokumentus, bet jų vis nėra. Patikrinime dalyvavę Vilniaus skyriaus inspektoriai teigė, kad toks elgesys su gyvūnais negali būti toleruojamas“, – apie užfiksuotas problemas kalbėjo ji.
Atkreipus dėmesį, jog prieglaudos atstovai teigė, kad patikrinimas vyko ankstų rytą, kai dar nebuvo spėta po nakties sutvarkyti visų narvelių, VMVT atstovė informavo, kad inspektorius fiksavo tai, ką tuo metu pamatė ir pagal padarytas išvadas pateikė pastabas.
„Inspektoriai dirba ir tikrina ne vieną prieglaudą jau daug metų, jie tikrai atskiria, kur nevalyta ar netvarkyta daug laiko, o kur tvarkoma ir tik tą akimirką šviežiai gyvūnų pridergta yra. Jie pastebėjo įsisenėjusias dėmes, šunų išmatas ir kitus nešvarumus. Suprantame, kad gal trūksta personalo, gal nespėjama visko padaryti, bet turime atsižvelgti į tą faktą, jog įstaiga turi įvertinti ar galės tuo paimtu gyvūnu pasirūpinti. Kitos prieglaudos tiesiog nepriima naujo gyvūno, jei mato, kad negalės jam suteikti reikiamos pagalbos dėl vietos stokos“, – pasakojo A. Prielgauskaitė.
Atstovė pastebėjo, kad jei būtų pateikti tvarkingi dokumentai, būtų aišku, ar rasti gyvūnai narvuose praleidžia ilgą laiką tokiomis sąlygomis ar jie ten paliekami tik laikinai, kol iškeliaus į naujus namus ar bus perkelti į kitą narvą, tačiau dabar tokios patikrinimo galimybės neva nebuvo.
„Be dokumentų negalim atspėti, kiek tie gyvūnai ten buvo ar savaitę ar metus. Bėda, kad nėra bendradarbiavimo“, – teigė ji.
Turi kažkur padėti per 100 šunų
Paklausus, kas dabar bus su prieglauda ir kur keliaus daugiau nei 100 gyvūnų, specialistė patikino, jog prieglaudai duotas terminas, per kurį galima sutvarkyti užfiksuotus pažeidimus, tačiau kas nutiks tuo atveju, jei problemos nebus išspręstos, ji įvardyti nenorėjo, nes turės būti atlikti vertinimai ir priimtas tinkamas sprendimas.
„Jau ne pirmą kartą duodamas gan ilgas laikotarpis išspręsti tom pačiom problemom, tai kiek ta tolerancija gali tęstis? Šiuo metu joms duotos kelios savaitės pasirūpinti, kad tie gyvūnai, kurie neturi tinkamų sąlygų pas juos, būtų perkelti kitur. Turėsim ne vieną susitikimą, tikimės ieškoti kompromisų. Jie turi pasirūpinti pertekliniu skaičiumi gyvūnu“, – aiškino A. Prielgauskaitė.
Kitose prieglaudose pertekliaus nėra
Pastebėjus, jog be prieglaudos pagalbos, gatvėse gali tik daugėti beglobių gyvūnų, jei nebus, kas juos priglaudžia, VMVT atstovė atkreipė dėmesį, jog ką tik įvykę savivaldų rinkimai galėtų būti postūmis naujiems miestų vadovams imtis spręsti šią bėdą, nes jie šią pareigą prieš gyventojus taip pat turi. Bet ar taip ir nutiks?
A. Priglauskaitė patikino, jog ne visos prieglaudos šiuo metu yra perpildytos ir „Penkta koja“ galėtų kreiptis į kolegas, jog šie perimtų dalį gyvūnų
„Nėra visos prieglaudos tikrai perpildytos, jos veikia, priima ir atiduoda gyvūnus į naujus namus. Pagal mūsų duomenims, tiems gyvūnams turėtų būti vietos priimti“, – vieną iš sprendimų siūlė ji.
Pasiteiravus, kaip iš esmės reikėtų kovoti su išmetamų gyvūnu skaičiumi, jų dauginimusi ir nepriežiūra, specialistė pastebi, jog pagrindinis tikslas yra edukuoti visuomenę, jog žmonės suprastų, kodėl gyvūnus derėtų sterilizuoti ir prižiūrėti, jog šie neatsidurtų gatvėje. Tiesa, baudos būtų griežčiausia prevencija, nors ši praktika kitose šalyse yra ganėtinai veiksminga.
„Kitose šalyse, kur labai didelės baudos, numatyti griežti įstatymai dėl gyvūnų nepriežiūros, tokių problemų nėra. Išsisprendė beglobių klausimai, nes žmonės, kurie pagalvoja apie gyvūno išmetimą, mąsto apie numatytą bausmę, bet pirmiausiai reiktų šviesti gyventojus. Visgi tai yra gyva būtybė ir jai reiktų suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas“, – teigė ji.
Anot specialistės, VMVT yra kontroliuojanti tarnyba, todėl tik gali teikti savus pasiūlymus dėl gyvūnų gerovės vystymo Lietuvoje, tačiau įstatymus priimti turi politikai.
