aA
Seimo nario Petro Čimbaro siūlomos Triukšmo valdymo įstatymo pataisos išties sukėlė daug triukšmo: gyvūnų teisių gynėjai ir mylėtojai suskubo prieštarauti siūlomoms pataisoms ir jas praminė „draudimu šunims loti“. Visgi atsirado ir tokių, kurie palaiko Seimo nario iniciatyvą ir pasidalino savo istorijomis, kaip lojantys šunys trukdo jų ramybę.
Šunų lojimas
Šunų lojimas
© DELFI montažas

Tarp skalijančių vilkšunių jautėsi kaip koncentracijos stovykloje

Klaipėdietės Dalios kova su kaimynais dėl triukšmo užtruko trejus metus. Dalia pasakojo, kad kaimynų šuo, laikomas per 3 metrus nuo jos langų, atimdavo iš moters pusę nakties miego, o problemos nei pareigūnai, nei atsakingi valstybės tarnautojai išspręsti negalėjo – esą moteris buvo tiesiog laikoma paranojike.

Apsigyvenusi individualių namų kvartale, klaipėdietė svajojo apie ramybę, tačiau tąkart ji pasijuto lyg „Aušvico koncentracijos stovykloje, kur nuolat iš visų pusių skalija vilkšuniai“. Apsaugoti ramaus miego nepadėjo nei antri langai, o ligota Dalios motina pusę nakties prasėdėdavo lovoje verkdama, kad negali užmigti.

Apie šią istoriją DELFI jau rašė prieš keletą metų, tačiau klaipėdietė tokia pat įsiutusi ir šiandien. „Liūdniausia, kad nuo to laiko Lietuvoje niekas nepasikeitė. Triukšmo sparčiai daugėja. Sakoma, kad valstybės požiūris į triukšmą apsprendžia jos civilizacijos laipsnį. Pagal tai vis dar nesame civilizuoti“, – teigia Dalia.

Klaipėdietė Dalia matuoja kaimynų šunų keliamą triukšmą
Klaipėdietė Dalia matuoja kaimynų šunų keliamą triukšmą
© Skaitytojo nuotr.

Klaipėdietės manymu, didžiausia mūsų problema yra ta, kad laikome šunis lauke ir nematome nieko bloga, kad gyvenantys kaimynystėje turi klausytis šunų lojimo. Nors šiuo metu artimiausi moters kaimynai nelaiko skalijančių šunų, tačiau ji gyvena baimėje, kad anksčiau ar vėliau kuris nors kaimynas įsigis kokį vilkšunį. „Vėl bus pragaras“, – sako ji.

Galvodama apie problemos sprendimą, Dalia įsitikinusi, kad turėtume sekti „civilizuotų šalių pavyzdžiu“.

„Miestuose, kur namas prie namo, naktimis žmonės šunis laiko ne kieme, o namo viduje. Būnant užsienyje, krenta į akis, kad šunys ten ramesni, išvis mažiau loja. Auklėjimas? Treniruotės? Ramesni šeimininkai? Ne vienoje šalyje teko nuomoti butą, bet už sienos skalinančio šuns negirdėjome.

Mūsų svečiai iš JAV, apsistoję pas mus ir girdėję pusę nakties vilkšunio skalijimą, sakė, jog pas juos po dviejų perspėjimų apie šuns keliamą triukšmą ir trukdymą kaimynams ilsėtis, įsikištų municipalitetas, kuris išsivežtų šunį. Niekas taip „nesicackintų“, kaip pas mus“, – aiškina klaipėdietė.

Lietuvoje galioja higienos norma, pagal kurią ramybė gyvenamosiose patalpose turi įsivyrauti nuo 18 val., o nuo 22 val. prasideda nakties metas. Leidžiamas triukšmo lygis nuo 6 iki 18 val. – iki 55 dB, nuo 18 iki 22 val. – iki 50, nuo 22 iki 6 val. – 45 dB.

Siūlo su kaimynais tartis gražiuoju, tačiau tai – beprasmiška

Poreikį Triukšmo valdymo įstatymo pataisoms mato ir kaunietis Raimundas, pabrėžiantis, kad šiuo klausimu palaikyti ne lojantį šunį, o žmogų – nepopuliaru, tačiau svarbu.

Lojantis šuo
Lojantis šuo
© Pixabay

„Pagrindinis nepritariančių teisės aktų pakeitimams, kurie ribotų gyvūnų keliamą triukšmą argumentas – šuo turi loti. Tai tada turi ir bėgioti laisvas, pats susirasti maisto, galbūt sumedžiodamas auką, kaip grobį. Kažkodėl apie tai jau nediskutuojama, bet priimama kaip visuotinai suprantama norma, kad šunis reikia prižiūrėti taip, kad jie nekeltų grėsmės aplinkiniams“, – aiškina kaunietis.

Raimundui atrodo suprantama, kai šuo lodamas reaguoja į tam tikrą dirgiklį, tačiau jam nesuprantamas nuolatinis lojimas reaguojant į tolumoje aidinčias sirenas, kito šuns lojimą kažkur toli, pasiilgus šeimininkų, praėjus gatve vaikui, norint ėsti, norint dar kažko.

Vyras dalinasi tokio elgesio pavyzdžiu – nufilmuotu įrašu, kurio pirmoje pusėje, anot vyro, šuo loja be priežasties, o štai antroje – pravažiavus pro šalį dviratininkui – priežastis tarsi ir yra. „Bet ar tikrai sveikas, gerai prižiūrėtas ir dresuotas šuo turi loti ant visų praeivių, dviračių, daugumos mašinų, atsiliepti savo lojimu ir kaukimu į tolumoje girdimas sirenas ar kitų šunų lojimą?“ – klausia jis.

„Manau, ši problema galėtų būti sprendžiama dresuojant gyvūną. Turime kaimynystėje mažoje gatvelėje šunį, kuris visas dienas leidžia voljere. Neteko matyti, kad jis kada nors būtų išvestas pasivaikščioti. Tai visiškai nekelia nuostabos, nes šeimininkai yra pagyvenę žmonės, o šuo panašus į senbernarą. Kiek teko skaityti apie šią rūšį, tai draugiški ir lengvai dresuojami šunys. Jeigu dresuojami... Naktimis šuo yra uždaromas į uždaras patalpas ir triukšmo nekelia, tačiau tai pavyko pasiekti tik po kreipimosi į policiją. Dienomis priepuolinis lojimas aidi visą dieną, ir ypač paūmėja vakarais. Tokios rūšies šuns balsas pakankamai stiprus“, – pastebi kaunietis.

Anot jo, „argumentas, kad reikia gražiuoju susitarti su kaimynais, neveikia, nes tų kaimynų, su kuriais galima susitarti, šunys be reikalo neloja“. Jo teigimu, šiuo metu teisinis reguliavimas yra nepakankamas. Įstatyme galime matyti įvairius triukšmo apibrėžimus, tačiau tarp jų gyvūno keliamas triukšmas neapibrėžiamas.

Įstatymas duoda tokius triukšmo apibrėžimus: „7. Judrus triukšmo šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, skleidžiantys triukšmą.“ ir „13. Stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama. 19. Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.“

„Aš tikrai nesu draudimų fanas, tačiau kartais bent minimalus reglamentavimas būtinas. Kodėl lietuviams būdingas padidintas teisių supratimas, pamirštant apie pareigas? Teisė, kad jam priklausantis šuo lotų, tačiau pamirštama pareiga jį prižiūrėti, dresuoti. Turbūt reikalingas stimulas, kuris paskatintų prisiminti pareigas. Nėra, ko gero, kito stimulo, kaip nuobaudos. Jau pripratome, kad mieste šiukšlių deginti nebegalima, nors dar neseniai privačių namų rajonai rudenį skendėdavo dūmuose nuo deginamų lapų. Tapome sąmoningesni? Ne. Atsirado baudos už tokią veiklą“, – pateikia pavyzdį jis.

Nuolatiniame triukšme pragyveno 12 metų – kankinosi, kol šuo paseno

Tuo metu vilnietis Mantas piktinasi, kad dabartinės triukšmo ribos, numatomos higienos normose, yra „pasenusios ir neatitinkančios dabartinių patogaus gyvenimo sąlygų“. Vyras kreipėsi į P. Čimbarą su prašymu, kad rengiant Triukšmo valdymo įstatymo pataisas būtų atsižvelgiama ir į triukšmo ribinių dydžių pakeitimus.

Šeškinės mikrorajone gyvenusiam vyrui teko net 12 metų kentėti kaimynų šuns lojimą. Kaimynai dažnai išvykdavo, o likęs vienas šuo ilgai ir gailiai kaukdavo.

„Ar tai buvo dėl to, kad jis pasiilgdavo šeimininkų, ar iš baimės būti vienam, ar iš nuobodulio – negaliu atsakyti, bet kaukimas būdavo labai garsus ir įkyrus. Buvo ne kartą kreiptasi į šuns savininkus. Jų atsakymas paprastas – šuo negali kaukti, kad jo nepalieka vieno namuose ir kad jie nieko apie tai nežino ir nenori apie tai kalbėti“, – savo istoriją pasakoja Mantas.

Šuo
Šuo
© Shutterstock

Kadangi tol, kol šeimininkai būdavo namuose, šuo nekaukdavo, kaimynai taip ir nepripažino problemos ir nesiėmė jokių veiksmų.

„Suprantama, kai jie išvykdavo ir negirdėdavo, kai jų šuo kaukdavo. Kreiptis į valstybines priežiūros įstaigas, kai nėra įstatymo ir pagrindo už ką bausti, nebuvo prasmės. Su tuo turėjome gyventi net 12 metų, iki kol šuo numirė nuo senatvės“, – teigia Mantas.

Šuns lojimo nelaiko reikšmingu triukšmo šaltiniu

O koks iš tiesų kaimynystėje lojančio šuns keliamo triukšmo poveikis žmogaus sveikatai? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė teigia, kad šuns lojimo sukeliamas triukšmas, jeigu jį vertinsime decibelais, dėl santykinai nedidelės poveikio trukmės nėra reikšmingas triukšmo šaltinis.

„Tačiau jis dažnai neigiamai veikia žmogų ir nėra sveikatai palankus, todėl vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Šuns lojimas gali trukdyti aplinkiniams tiek naktį, tiek dienos metu. Juk kai kurie žmonės dirba naktimis, o ilsisi dieną, kai kurie – dirba arba mokosi namuose ir pan. Ypač neigiamai į šuns lojimą reaguojama, jeigu jis yra periodinis ir galima nuspėti, kada jis kartosis. Tokiais atvejais dažniau erzina net ne pats lojimas, o jo laukimas“, – aiškina I. Taraškevičienė.

Anot jos, galimas išskirtinai neigiama poveikis, kuomet šuo netikėtai suloja nakties metu, nes tuomet foninis triukšmas yra mažas ir šuns lojimas stipriau girdimas. Dar blogiau, jei jis užtrunka ilgai ir kartojasi. Tai gali sutrikdyti aplinkinių miegą, sukelti stresą, irzlumą.

„Visuomenėje, kurioje daug gyventojų laiko naminius gyvūnus, šunų lojimo triukšmo kontrolė daugeliui gali būti nepriimtina. Atsakomybę turėtų prisiimti gyvūnų turėtojai. Jie privalo laikytis viešosios tvarkos ir imtis priemonių, kad suvaldytų kaimynus erzinantį savo augintinių lojimą. Geriausios priemonės, mano nuomone, turbūt būtų atitinkamas šunų dresavimas bei papildomas atitvarų garso izoliavimas. Šuns lojimas daugiabučiuose namuose dažniausiai per stipriai girdimas dėl nepakankamos patalpų vidinių ir išorinių atitvarų garso izoliacijos“, – teigia I. Taraškevičienė.

Problemą pripažįsta, tačiau nesutaria dėl geriausio jos sprendimo

Siūlydamas Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimus, P. Čimbaras pastebi, kad gyvūnų skaičius gyvenamojoje aplinkoje didėja, kaip ir jų keliamas triukšmas. Vadovaujantis kitų šalių patirtimi, prieš įsigydamas gyvūną savininkas turi išlaikyti testą ir įsivertinti, ar jis sugebės tinkamai prižiūrėti gyvūną ir yra supažindinamas apie padidintas rizikas įsigijus gyvūną – jo keliamą triukšmą, pavojingumą, paties savininko atsakomybę.

„Šiuo metu yra problema, kuomet gyvūnai kelia triukšmą, ypatingai daugiabučiuose, o institucijos reaguoja arba į problemą žiūri „pro pirštus“, kadangi negalioja teisės aktai paties asmens, gyvūnų keliamo triukšmo atžvilgiu. Todėl dėl triukšmo kėlimo sureagavusios institucijos negali patraukti atsakomybėn. Dabar įstatyme bus konkretus laikas ir atsakingos institucijos privalės reaguoti ir taikyti administracinę atsakomybę gyvūno šeimininkui“, – aiškina jis.

Petras Čimbaras
Petras Čimbaras
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė nemano, kad siūlomos pataisos išspręs gyvūnų keliamo triukšmo problemą, priešingai – sukurs naujų. Visgi, problemą ji pripažįsta, tačiau pirminis variantas bausti šunis už fiksuotą laiką – pavyzdžiui, 5 minutes lojimo nakties metu – jai nuo pat pradžių atrodė nelogiškas.

Anot B. Kymantaitės, šiandien ir taip yra įstatymų, kuriais remiantis gyventojai gali ginti savo ramybę.

„Šiai dienai mes matome veikiančius įrankius – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, kuriame yra nuostata, kad gyvūno laikymas neturi kelti jokių problemų žmogaus turtui, sveikatai bei daryti įtakos asmeniniams interesams. Ramybė – vienas iš asmeninių interesų, visi gyvenantys savo namuose turi teisę į ramybę. Jei kalbame apie pastovų triukšmą, turiu teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, kad ta mano teisė būtų apginta“, – aiškina B. Kymantaitė.

Letena
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Estijoje uždraustos kailinių žvėrelių fermos (13)

Birželio 2 d. Estijos parlamentas pritarė kailinių žvėrelių fermų draudimui. Iš 101...

Gyvūnų globėjai pakraupę: iš garsiosios Širvintų daugyklos išgelbėti šunys bus grąžinti atgal (61)

Pernai metais griaudėjusiame nelegalių daugyklų skandale vienas iš garsiausiai aptarinėjamų buvo...

Ukmergiškį sukrėtė kraupus reginys: negyvus katinėlius sudėjo ant betono luitų (11)

Į redakciją paskambinęs asmuo pranešė apie kraupų vaizdą Ramygalos gatvėje. Ant dviejų...

Vilnietę pribloškė vaizdas Geležinio vilko gatvėje: išlipęs iš automobilio vairuotojas sutrypė per kelią ėjusius ančiukus (229)

Gegužės 14 dieną Vilniuje Geležinio vilko gatve centro link važiavusi vilnietė V. V....

Prokuratūra teismui perdavė bylą dėl galimai nelegalios gyvūnų daugyklos Kretingos rajone

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras teismui...

Top naujienos

ES sankcijos Baltarusijai nuo „Lietuvos geležinkelių“ nubrauks iki 20 mln. eurų pajamų gali reikėti valstybės pagalbos (11)

ES sankcijos Baltarusijai nuo „Lietuvos geležinkelių“ nubrauks iki 20 milijonų eurų pajamų,...

Sureagavo į Nausėdos pasisakymus Briuselyje dėl LGBTQ: Lietuvoje galioja panašus įstatymas kaip Vengrijoje (534)

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda užstojo Vengriją, sulaukusią aršios dalies...

„Bloomberg“: Merkel siūlymas Europos lyderius išmušė iš vėžių

Angelos Merkel raginimą surengti Europos Sąjungos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybas...

Atvykusių pas gimdyvę Kauno greitosios medikų laukė staigmena: viskas įvyko žaibiškai (5)

Vaikai į šį pasaulį gali pasibelsti gana netikėtai ir gimdyti juos tenka ne tik ligoninėse. Taip...

Čmilytė-Nielsen apie Nausėdos poziciją Vengrijos atžvilgiu: tai nėra pliusas mūsų valstybei (173)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad buvo būtina pasiųsti signalą Vengrijai,...

Po vieno populiariausių egzaminų abiturientai neslepia – klausimas apie partizanus gerokai sutrikdė (28)

Penktadienį dalis šalies abiturientų tikrino savo istorines žinias. Jie laikė valstybinį...

Pajūrio verslininkai suka galvas dėl darbuotojų: tenka imtis vilionių (203)

Termometrų stulpeliams pašokus iki rekordinių aukštumų, praėjusį savaitgalį Lietuvos pajūrį...

Po šūvių Pabradėje vietiniai prabilo apie tai, kas vyko naktį: jaučiasi nelabai saugiai (282)

Pabradės gyventoja Žana LNK žurnalistams sakė, kad šiuo metu jaučiasi nelabai saugiai, o...

BBC: Sofijai Sapegai ir Ramanui Pratasevičiui pritaikytas namų areštas Sapegos tėvai: mums šokas (710)

Prieš mėnesį Minske sulaikytai Rusijos pilietei Sofijai Sapegai pritaikytas namų areštas,...

Agne J | D+

Tokios mokyklos nelinkėtų net priešui – vilniečių šeima tapo sistemos įkaite

„ Vilniaus savivaldybė mūsų daugiavaikę šeimą verčia rinktis privačią mokyklą ir kitos...