aA
Viešose vietose mėtomi nuodai pasmerkia keturkojus žiauriai kančiai ir mirčiai, o gyvūnų šeimininkus – ilgam netekties liūdesiui. Pirmąjį lapkričio savaitgalį tuo įsitikino ir vilnietis Liudvikas Launikonis, kurio šeimos akyse nuo smarkaus vidinio kraujavimo mirė vos vienerių metų augintinė Panama. Liūdnai pasibaigusios kovos dėl Panamos gyvybės sukrėstas vyras kelia klausimą: kodėl žiurkių nuodus, galinčius tokiose kančiose pražudyti gyvybę, Lietuvoje vis dar gali įsigyti bet kas ir bet kada?
Nuodai pražudė augintinę Panamą
© Kairėje - Panama, dešinėje - asociatyvi nuodų nuotr.

Nuodai pražudė vyro augintinę: kitose šalyse ši problema turi sprendimą

Žiurkių nuodais apsinuodyta pirmąjį lapkričio savaitgalį Vilniuje, Santariškių mikrorajone, M. Marcinkevičiaus gatvėje – nuo jų Launikonių augintinės būklė pradėjo blogėti. Šeimos nariai netrukus pastebėjo, jog augintinę pykina. Sekmadienio vakarą gyvūnas sunkiai kvėpavo, todėl iškart buvo nuvežtas į naktinę veterinarijos kliniką. Joje atliktas kraujo tyrimas iš pradžių nieko įtartino neparodė, tad gydytojai įtarė apsinuodijimą maistu, o švokštimą aiškino tuo, kad vemiant į plaučius patenka skysčio. Vis dėlto, šeimininkams jie patarė atvykti sekančią dieną ir atlikti rentgeną. Gyvūnui grįžus namo, padėtis blogėjo.

„Pirmadienį, atlikus rentgeną, išsiaiškinta, kad žarnyne nieko nėra, bet skrandis pilnas neaiškios kilmės skysčio. Šuo buvo staigiai pristatytas į veterinarijos kliniką, kur po tyrimų nustatyta, kad tai – kraujas. Dėl labiausiai paplitusių uždelstos trukmės antikoaguliantų žiurknuodžių, kurie sustabdo kraujo krešėjimą, buvo prasidėjęs ūmus vidinis kraujavimas. Veterinarai bandė šuniuką gelbėti, tačiau nesėkmingai. Net jei požymiai būtų buvę pastebėti dieną prieš, greičiausiai būtų buvę per vėlu. Išgelbėti gyvūną galima tik per pirmąją valandą nuo jų suėdimo, nes maždaug tiek laiko užtrunka, kol nuodų kapsulės ištirpsta skrandžio skystyje“, – kovą dėl augintinės gyvybės prisimena L. Launikonis.

Nuodai pražudė augintinę Panamą
Nuodai pražudė augintinę Panamą


Pastaruoju metu apie žiurkių nuodais tyčia nuodijamus augintinius išgirstame dažnai. Augintinės netekęs vyras svarsto, jog nuodų neprofesionalams pardavimo apribojimas sumažintų tokio žiauraus elgesio mastą.

„Liūdime ir norime, kad būtų pradėta diskusija dėl žiurkių nuodų pardavimo neprofesionalams Lietuvoje uždraudimo. Šiuo metu nuodų už labai mažą kainą gali nusipirkti bet kas. Neprofesionalams paspendus spąstus, graužikai dažnai pabėga, miršta ir tampa lengvu grobiu šunims, katėms ar laukinei gyvūnijai.

Nuodų simptomus atpažinti yra ypač sunku, nes šuo gali vemti ir be kraujo, o jų mirtinas poveikis gali nužudyti augintinius per 2–3 dienas. Augintinis miršta žiauria mirtimi, kraujuodamas iš burnos bei nosies. Manau, kad kiekvienas šuns šeimininkas pritars, kad tokie nuodai ir neatsakingas jų naudojimas nužudo ne „gyvūną“, o šeimos narį“, – sako L. Launikonis.

Kalbant apie prekybos nuodais ribojimo poreikį, galima paminėti ir pavyzdžius kitose šalyse. Didesnės vakarų Europos valstybės, kaip Danija, Norvegija, Vokietija, o taip pat ir JAV Kalifornijos valstija, jau yra uždraudusios nuodų pirkimą ir naudojimą neprofesionalams. Nyderlanduose šis draudimas įsigalios nuo 2023 m.

Laiku nepastebėjus simptomų, apsinuodijimas baigiasi augintinio netektimi

Vilniuje visą parą veikiančios veterinarijos klinikos „Greitoji žirafa“ gydytoja Rita Notkuvienė teigia, jog klinikoje su apsinuodijimo simptomus turinčiais augintiniais susiduria kelis kartus per savaitę. Anot jos, dažniausiai tai būna dėl lauke suvalgytų ar tiesiog netinkamų maisto produktų.

„Deja, bet pasitaiko ir rimti apsinuodijimo atvejai. Net ir žiurkių nuodai yra skirtingi, dažniausiai išskiriami pagal veikliąsias medžiagas. Kraujo krešumą slopinantys nuodai – antikoaguliantai, vis dar dažniausiai sutinkami apsinuodijus gyvūnui. Cholekalciferolis – vitaminas D3, kuris didina kalcio kiekį kraujyje, bei pažeidžia inkstų funkciją. Bromethalinas – sukeliantis neurologinius reiškinius, traukulius, paralyžių“, – aiškina R. Notkuvienė.

Šuo
Šuo
© Shutterstock


Kalbant apie graužikų nuodus, veterinarijos gydytoja pabrėžia, jog apsinuodijusiems gyvūnams visuomet yra reikalinga skubi pagalba. Įtariant, kad augintinis galėjo suėsti bent truputį nuodingos medžiagos, visuomet svarbu kreiptis į veterinarijos gydytojus.

„Jeigu žinote, kada šuo turėjo kontaktą su nuodais – kuo skubiau vimdykite gyvūną. Jei apsinuodijo katinas, namų sąlygomis vimdyti nerekomenduojame. Į veterinarijos kliniką rekomenduojame kreiptis iš karto, jei žinote, kad augintinis rado nuodų, net jei ir pavyko išvimdyti šunį namuose.

Taip pat visuomet rekomenduojame kreiptis atsiradus pirmiems negalavimo simptomams, nelaukti kelias dienas ir nesitikėti, kad praeis savaime. Dažnai pasitaikantys simptomai yra silpnumas, vangumas, apsunkintas kvėpavimas, kosulys su krauju arba be kraujo, pašviesėję arba pakraujavę dantenos, lengvai atsirandančios kraujosrūvos odoje. Retesniais apsinuodijimo žiurknuodžiais atvejais, atsiranda vėmimas, viduriavimas su krauju. Simptomai gali išryškėti 5 dienų bėgyje po nuodų suvartojimo, o laiku nesikreipus į veterinarijos kliniką prasideda vidinis kraujavimas, kuris dažnai baigiasi augintinio netektimi“, – aiškina veterinarijos gydytoja.

R. Nortkuvienės manymu, kovoje su gyvūnų nuodytojais žiurknuodžių įsigijimo apribojimai ir draudimai nėra tinkama išeitis, nes jei žmogus norės, vienaip ar kitaip vis tiek gaus šių medžiagų.

Prekyba
Prekyba
© DELFI / Domantas Pipas


„Tikslingi augintinių nuodijimo žiurknuodžiais atvejai mūsų praktikoje pasitaiko retai. Dažniau apsinuodijimai žiurknuodžiais įvyksta namų aplinkoje, sodybose, kur nuodai nėra saugiai padėti ir juos aptinka augintiniai. Manau, geresnis sprendimo būdas yra nepaleisti gyvūnų nuo pavadėlio nepažįstamoje aplinkoje, o jeigu augintinis mėgsta viską ragauti – galbūt vedžioti ne tik su pavadėliu, bet ir su antsnukiu, kuris leistų laisvai kvėpuoti ir judėti, tačiau trugdytų pagriebti gatvėse besimėtančias „gėrybes”, – pataria veterinarijos gydytoja.

Nuodų pardavimo ribojimas problemos neišspręstų, tačiau ją sumažintų

Žiurkių nuodais apsinuodiję ir nunuodyti gyvūnai – opi problema. Kokius jos sprendimus mato gyvūnų teisių gynėjai? Kaip aiškina „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, nuodų įsigijimo apribojimas problemos neišspręstų, tačiau padėtų sumažinti šių atvejų skaičių.

„Sutinku su tuo, kad tikrai norintis pakenkti gyvūnui ras būdų įsigyti nuodų, net jei jų įsigijimas būtų apribotas. Tačiau tikime, kad, apsunkinus kelią bet kur laisva ranka įsigyti žiurkių ar kitokių nuodų, bent dalinai problemą tai tikrai spręstų. Nuodytojai nenori patekti niekam į akiratį, sukelti klausimų, tad, jei, pavyzdžiui, turėtų pirkti tik specializuotoje parduotuvėje ir palikti asmens duomenis arba išvis įsigyti tik su leidimu – jie to nedarytų“, – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Anot jos, itin svarbu, kad, vedžiodami šunis, žmonės nepaleistų jų nuo pavadėlių, stebėtų, ką daro, ką uosto, kuo domisi jų šuo, o jei šuo linkęs lauke rinkti maistą – galbūt vertėtų dėti antsnukį. Taip pat reikėtų akylai stebėti kitus šunų vedžiojimo vietose esančius žmones ir, pastebėjus kažką įtartino, fiksuoti, pranešti institucijoms. Taip pat, saugantis nuo apsinuodijimų, ji pataria burtis gyventojų bendruomenėms, kurios pasidalintų laikais, kas ir kada vedžioja šunį ir stebi aplinką.

Šuo
Šuo
© DELFI / Karolina Pansevič


„Labai svarbu, kad nunuodytų augintinių šeimininkai pirmiausia gautų veterinaro išvadą dėl susirgimo ar mirties priežasties ir kreiptųsi į policiją, o tuomet proceso nepaleistų iš rankų – ragintų teisėsaugą dirbti savo darbą, nes ir vagies gali nerasti, jei jo neieškosi. Dažnai policija nesivargina nei apklausti aplinkinių gyventojų, nei patikrinti artimiausių kamerų, nei paskelbti, kad ieškomi ką nors matę žmonės, nes gyvūnų gerovė vis dar nėra prioritetas mūsų teisinėje sistemoje.

Iki kol tų nuodų nesuvalgys koks nors vaikas – tada visi griebsis už galvų. Gera žinia, kad daug ką gali padaryti pats šeimininkas. Aš ne kartą esu beldusis pas žmones į duris su gyvūnais susijusiais klausimais, nes žinojau, kad kitu atveju byla niekur nenueis. Tuomet surinktą informaciją perdaviau policijai ir bylos baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis. Nesakau, kad šiais atvejais tikrai būtų tas pats ir nesakau, kad nuodytojus rasti lengva, tiesiog sakau, kad nereikia laukti, reikia veikti patiems“, – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Kalbos apie žiurknuodžių pardavimo ribojimą Seime nutilo: inicijuos naują tyrimą

Praėjusiais metais, reaguojant į dažnus tyčinio augintinių nuodijimo atvejus, laikinosios grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ narė Dovilė Šakalienė prabilo apie siūlymą riboti žiurknuodžių įsigijimą. Paklausta, kodėl šis siūlymas neprasiskynė kelio Seime, ji nurodo, kad sprendimas sulaukė šalto teisinio vertinimo iš kolegų ir teisininkų.

„Pirminė mano diskusija su kolegomis teisininkais dėl žiurknuodžių įsigijimo ribojimų atskleidė keletą problemų. Deja, pagal dabartinį teisinį reguliavimą gyvūnas iš esmės yra daiktas – turtas, nuosavybė, tad gyvūno nunuodijimas yra nuosavybės sunaikinimas. Dauguma atvejų tai būtų mažaverčio turto sunaikinimu. Aišku, mums, gyvūnų mylėtojams, toks šaltas teisinis vertinimas sunkiai derinasi su trauma praradus mylimą augintinį ir dar jo patiriamomis kančiomis.

Antras iššūkis – ribojimo būdo ir apimties nustatymas. Elektroninė registracijos sistema, kur būtų galima fiksuoti kas, kada ir kokių nuodų įsigijo, reikštų papildomas išlaidas valstybei – matant aršias kovas dėl biudžeto, šis variantas vargu ar sulauktų palaikymo artimoje ateityje“, – pastebi D. Šakalienė.

Anot jos, ribojimas įsigyti nuodus, pavyzdžiui, leidžiant tik asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą (kaip ūkininkui apsaugoti grūdus), greičiausiai sulauktų miestiečių pasipiktinimo, nes deratizacijos paslaugos daugeliui per brangios ir paprasčiau rūsyje pabarstyti nuodų pačiam.

„Visgi, matydama, kad piktybinis augintinių nuodijimas tęsiasi, kaip suprantu, atvejai kartojasi vis dažniau, planuoju nedelsiant kreiptis į Seimo tyrimų skyrių prašydama lyginamosios analizės, kaip reglamentuojamas žiurknuodžių ir kitų nuodų įsigijimas kitose ES šalyse, ar yra šalių, kur taikomi apribojimai. Viliuosi, kad pavyks rasti sprendimą, kuris būtų realistiškas ir nesupriešintų gyvūnų mylėtojų ir kitų miesto gyventojų“, – teigia D. Šakalienė.

Letena
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
3.2121

Parodė, kokiomis sąlygomis fermose gyvena kailiniai žvėreliai: vaizdas – liūdnas (82)

Šiandien gyvūnų apsaugos organizacija „ Tušti narvai “ paviešino vaizdus iš 10 Lietuvos...

Žiurkėną su narveliu išmetė į buitinių atliekų konteinerį (7)

Prieš keletą dienų bendrovės „ VSA Vilnius “ darbuotojai buitinių atliekų konteineryje rado...

Šilalės rajone šuniukus nuskandinęs vyras ir jų šeimininkas sulaukė bausmės (11)

2019 metų gegužės pabaigoje Lietuvos internetiniuose portaluose šmėžavo nuskandinto šunelio...

Beširdiškas poelgis Anykščių rajone: gyvus šuniukus sudėjo į maišą ir užkasė (9)

Pareigūnai praneša apie Anykščių rajono gyventoją, užkasusią keturis gyvus, mažus šuniukus.

Nuodai ir toliau šluoja keturkojų gyvybes: augintinės netekęs vyras siūlo problemos sprendimą (381)

Viešose vietose mėtomi nuodai pasmerkia keturkojus žiauriai kančiai ir mirčiai, o gyvūnų...

Top naujienos

Už kovą „Žalgirį“ gyręs Jasikevičius mojo ranka į nokautuojantį Jameso dūrį: man tai neįdomu specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (66)

Antrus metus iš eilės Maskvos „Megasport“ arenoje Kauno „Žalgiriui“ teko žaisti...

RAND ataskaitoje – dar vienas įspėjimas NATO: šios temos Baltijos šalys vengia ne veltui (314)

NATO viršūnių susitikimą Londone prezidentas Gitanas Nausėda pavadino puikiu ir net fantastišku....

Lietaus debesys išplis po visą šalį – siautės itin stiprus vėjas (1)

Penktadienį pietvakarių vėjas pasidarys dar gūsingesnis.

Juodžiausias Jasikevičiaus ruožas: ugnimi į ugnį atsakiusį „Žalgirį“ palaidojo Jameso tritaškis (638)

Kauno „Žalgirio“ (3-9) krepšininkų pastangos nutraukti pralaimėjimų seriją Eurolygoje...

Katastrofos zonoje gyvenusi moteris: ekskursijos į šią vietą turi būti ne pramoga, o galimybė išvysti kvailumo pasekmes (29)

Pagaliau atėjo metas apžvelgti įdomiausią Černobylio zonos objektą – Pripetės miestą....

Latvijos miestas pasipuošė kaip pasakoje: tapo tikra Kalėdų sensacija (77)

Kalėdoms artėjant Latvijos miestai tampa vis gražesniais. Štai ir Uogrė pavirto tikru kalėdiniu...

Rūta Steponavičienė

Vyras papasakojo, kaip jam pavyko nutraukti saitus su alkoholiu: kada joks kodavimas nepadės? (6)

Alkoholizmas – turbūt viena iš opiausių Lietuvos problemų. Tik ar pagalvojame, kad ši...

Rapšys nesulaikomas – apgynė Europos čempiono titulą ir iškovojo antrą aukso medalį (66)

Lietuvos plaukimo žvaigždė Danas Rapšys Glazge (Jungtinė Karalystė) vykstančiose Senojo...

Pasitikrinkite, ar jums tai negresia: 5 nepastebimi dalykai, kurie veda santykius į pražūtį (38)

Labai daug santykių nutrūksta – tokia realybė, kad ir kaip sunku būtų ją pripažinti. Dauguma...