Lojančių šunų šeimininkus bausti siūlantis Čimbaras: jei gyvūnas loja 5 minutes – jis nesveikas

 (832)
Seimo nario Petro Čimbaro pasiūlyti Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimai sukėlė tikrą audrą: visuomenė piktinasi, kad Seimas bando uždrausti šunims loti. Apie tai, ko galima tikėtis iš siūlomų įstatymo pakeitimų, DELFI TV Gyvai kalbėjomės su P. Čimbaru ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadove Brigita Kymantaite.

Čimbaro manymu, jei šuo loja 5 minutes, jis – nesveikas

Spalio 3 d. Seime registruotas ketvirtas Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variantas, kuriuo siūloma spręsti gyvūnų ir žmonių keliamo triukšmo problemą. Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus įregistravo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys P. Čimbaras. Jo teigimu, tai yra pirmas žingsnis sprendžiant problemą, o priemones jai spręsti dar galima koreguoti.

„Jis dar bus šlifuojamas, Seimo nariai galės teikti pasiūlymus. Komitetas apsispręs, apšlifuos, bet tikslas yra toks, kad gyvūnams irgi turi būti ribiniai triukšmo lygio dydžiai, kurių dabar nėra“, – teigia jis.

Pagal siūlomą projektą, gyvūnas negali kelti triukšmo nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimo su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.

„Visų pirma, jei gyvūnas loja 5 minutes be perstojo, tai yra vienas variantas – arba jis nesveikas, arba sulaukėjęs, arba kažkas yra. Tai praktiškai neįmanoma. Bet dėl laiko galiu pasakyti, kad tai yra tik pradiniai variantai pateikimo stadijoje. To laiko gali nebūti išvis, arba jis gali būti ilginamas. Turi būti atramos taškas, o laiką galima mažinti arba didinti. Dėl to dar nėra apsispręsta“, – aiškina jis.

Pataisas siūlantis Seimo narys ir pats turi 2 šunis

P. Čimbaras pabrėžia, kad Europos Sąjungoje esame devinti pagal šunų laikymo kiekį. Pas mus yra 7 tūkst. šunų, Latvijoje jų dukart mažiau, Estijoje – 4 kartus.

„Pas mus gaunasi tokia betvarkė, kad kas nori, nusiperka, kas nori, padovanoja. Užaugino, pažaidė, pro duris išmetė, kur tie šuniukai atsiranda? Prieglaudoje. Prieš įsigydamas šunį, žmogus turi pagalvoti, kad jis kelia triukšmą, galimai ir ligas. Kitose šalyse neįsigysi gyvūno, kol neišlaikysi tam tikro testo, pas mus to nėra“, – teigia Seimo narys.

Petras Čimbaras
Petras Čimbaras
© DELFI / Kiril Čachovskij

P. Čimbaras prisipažįsta, kad pats turi 2 šunis ir supranta, kokią problemą jie kelia. Anot jo, žmonėms reikia aiškinti, kad gyvūnas kelia problemą – tik tada susimąstysime, ar mums tikrai reikia juos laikyti.

„Dabar higienos normose yra ribiniai triukšmo dydžiai, surašytos valandos dieną ir naktį. Belieka įrašyti, kad visa tai galioja ir gyvūnams. Jei namuose gręšiu, atvažiuos pareigūnai ir mane nubaus, nes esu triukšmo valdytojas. Gyvūnams tai irgi turi galioti – viskas, taškas. Tada žmonės pradės galvoti – aha, atsives į daugiabutį, jis ten daug triukšmaus, galimai mane nubaus, tai aš gal nelaikysiu. Pas mus daugiabučiai jau apgyvendinti vien tiktai šunimis“, – aiškina Seimo narys.

Poreikio pataisoms nemato: už triukšmą buvo baudžiama ir iki šiol

Tuo metu B. Kymantaitė sutinka, kad gyvūnų triukšmo problema egzistuoja, tačiau Seimo nario siūlomos priemonės problemai spręsti atrodo netinkamos. Anot jos, esami įstatymai padeda spręsti nuolatinio gyvūnų triukšmo problemą, tačiau įrėminti ją į 5-10 minučių laiko tarpus – nelogiška. Įsigaliojus pataisoms, šeimininkai bus baudžiami ne už nuolatinį triukšmą, o už nustatytas triukšmo minutes.

Ji pabrėžia, kad šunys loja ne pirmus metus, tad ir problemos sprendimų būta dar iki Triukšmo valdymo įstatymo pataisų pateikimo – žmonės už triukšmą buvo baudžiami ir iki šiol.

„Šiai dienai mes matome veikiančius įrankius – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, kuriame yra nuostata, kad gyvūno laikymas neturi kelti jokių problemų žmogaus turtui, sveikatai bei daryti įtakos asmeniniams interesams. Ramybė – vienas iš asmeninių interesų, visi gyvenantys savo namuose turi teisę į ramybę. Jei kalbame apie pastovų triukšmą, turiu teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, kad ta mano teisė būtų apginta“, – aiškina B. Kymantaitė.

Brigita Kymantaitė
Brigita Kymantaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anot jos, šioje situacijoje turėtų būti svarbiausias įstatymą įgyvendinančių institucijų pareigūnų balsas. B. Kymantaitė pastebi, kad įsigaliojus įstatymo pataisoms, viešosios tvarkos skyriai susidurs su įvairiomis problemomis.

„Pagrindinė problema – matavimai. Jei įstatymų iniciatoriai teigia, kad bausti šuns savininką reikės už 5-10 minučių laikotarpį, vadinasi, kažkas turi atvykti matuoti, nes nenuėmus triukšmo laiko ir neįrodžius, kad triukšmas kilo, nėra pagrindo nubausti. Pagal tai, kaip dabar sudėliota pataisa, matuotojais bus pareigūnai, o pareigūnas, stovėdamas už durų, dirgina šunį“, – Triukšmo valdymo įstatymo pataisų spragą įžvelgia ji.

Laukia daug bylinėjimosi dėl 5 minučių lojimo

B. Kymantaitė pastebi, kad įsigaliojus įstatymo pataisoms, kils daugybė ginčų – teismai bus apkrauti bylomis dėl 5 minučių šunų lojimo ir šunų konfiskavimo, jei baudos kartosis.

„Šiai dienai rengiamas projektas tik pagilins problemą ir turėsime dar vieną įstatymą, kuris praktiškai nebus įgyvendintas. (…) Valstybėje bus pilna bylelių, kur žmonės įveliami į konfliktus dėl 5 ar 10 minučių lojimo“, – teigia B. Kymantaitė.

LGTAO vadovė stebisi, kad šią problemą pradėta garsiai analizuoti per vėlai – jau pateikus įstatymo pataisas. Diskusija su atsakingomis institucijomis apie sprendimų įgyvendinimą turėjo vykti formuojant įstatymų projektus, o ne tada, kai jie jau pateikti. Anot jos, P. Čimbaras savo veiksmais paskubėjo išgąsdinti visuomenę net neišanalizavęs problemos su atsakingais specialistais ir pareigūnais, kurie šį įstatymą taikytų.

„Tikiuosi, kad diskusijos atvers Petrui akis ir institucijos, kurios jau daug metų dirba šioje srityje, dirba su gyvūnų laikymo taisyklėmis, papasakos jam, kaip iš tikrųjų tokios situacijos sprendžiamos, kad yra baudžiama, kad yra taikomos administracinio poveikio priemonės, o tai įrodo surinkta statistika, kurią turi policijos departamentas. Negalima nežinant imti ir sakyti, kad nieko nevyksta, niekas nedaroma ir nėra, kas kontroliuoja“, – teigia B. Kymantaitė.

Įsigaliojus P. Čimbaro siūlomoms įstatymo pataisoms, garsiai lojančių šunų šeimininkams grėstų 20 – 300 eurų baudos.

Daugiau apie tai išgirsite transliacijos įraše.

Nuotraukos iš tiesioginės transliacijos:

Letena
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gyvūnų teisės

„Facebooke“ plinta nušautų šunų nuotraukos: įtaria medžiotojus (70)

„Facebooke“ plinta nušautų šunų nuotraukos: įtaria medžiotojus
Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ ėmė plisti dviejų, galimai, nušautų, šunų nuotrauka. Įrašu pasidalinusi moteris teigia, kad naminius gyvūnus be jokios priežasties pribaigė netoliese šventę medžiotojai.

Vilniuje masiškai nuodijami šunys: šeimininkai bijo savo augintinius išvesti į gatvę (597)

Vilniuje masiškai nuodijami šunys: šeimininkai bijo savo augintinius išvesti į gatvę
Naujamiesčio gyventojai nebe pirmą kartą susiduria su pasikartojančiais šunų nunuodijimo viešose vietose atvejais. Šiomis dienomis ašaras lieja ne vienas vilnietis. Deja, nei viena anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusi jautri istorija apie brangaus augintinio netektį nesuvirpino širdžių tiems, kurie tuos nuodus mėtė. Jie tai tebedaro ir iki šiol, nes pareigūnams jų nesiseka sugauti, o šunų šeimininkams belieka būti budriems ir imtis papildomo saugumo.

Karbauskis nepalaiko siūlymo reglamentuoti augintinių keliamą triukšmą (56)

Karbauskis nepalaiko siūlymo reglamentuoti augintinių keliamą triukšmą
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis nepalaikys siūlymo reglamentuoti augintinių keliamą triukšmą.

Lojančių šunų šeimininkus bausti siūlantis Čimbaras: jei gyvūnas loja 5 minutes – jis nesveikas siūlo 300 eurų siekiančias baudas (832)

Lojančių šunų šeimininkus bausti siūlantis Čimbaras: jei gyvūnas loja 5 minutes – jis nesveikas
Seimo nario Petro Čimbaro pasiūlyti Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimai sukėlė tikrą audrą: visuomenė piktinasi, kad Seimas bando uždrausti šunims loti. Apie tai, ko galima tikėtis iš siūlomų įstatymo pakeitimų, DELFI TV Gyvai kalbėjomės su P. Čimbaru ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadove Brigita Kymantaite.

Alytiškis per balkoną išmetė kaimynės šunį (16)

Alytiškis per balkoną išmetė kaimynės šunį
Sekmadienį neblaivus alytiškis per balkoną išmetė kaimynės šunį.

Paaiškėjo, kad Vilkaviškyje lazda šunį daužęs vyras – buvęs Seimo narys: kentėjau visą mėnesį (791)

Paaiškėjo, kad Vilkaviškyje lazda šunį daužęs vyras – buvęs Seimo narys: kentėjau visą mėnesį
Neseniai paaiškėjo, kad į svetimą kiemą Vilkaviškyje įsibrovęs ir šunį mušęs vyras – buvęs Seimo narys Stasys Kružinauskas. DELFI su juo susisiekus, vyras paaiškino, kad visą rugsėjį kankinosi dėl nesibaigiančio šuns lojimo, o skriausti šuns neketino. Vis dėlto, už savo veiksmus jis susimokės administracinę baudą.

Vilkaviškietės slapta kamera nufilmavo siaubingą įrašą: vyras atidaro voljero vartus ir lazda daužo šunį (152)

Vilkaviškietės slapta kamera nufilmavo siaubingą įrašą: vyras atidaro voljero vartus ir lazda daužo šunį
Feisbuke plinta šokiruojantis vaizdo įrašas: į svetimą kiemą įsibrovęs vyras atidaro voljerą ir lazda talžo šunį. Žiauriai su šunimi besielgiantį vyrą užfiksavo stebėjimo kameros. Vaizdo įrašas pasiekė pareigūnus, kurie greitai sureagavo ir atpažino įtariamąjį, kuriam gresia administracinė atsakomybė.

Iki šiol cirkuose naudoti gyvūnai greičiausiai pateks į zoologijos sodus, ne į gamtą (6)

Iki šiol cirkuose naudoti gyvūnai greičiausiai pateks į zoologijos sodus, ne į gamtą
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sakė palaikantis Dovilės Šakalienės ir Lino Balsio siūlomą iniciatyvą uždrausti naudoti laukinius gyvūnus cirko veiklai. Pasak K. Navicko, Seimui priėmus tokias įstatymo pataisas, iki šiol cirkuose naudoti gyvūnai turbūt patektų į zoologijos sodus.

Žiaurūs virtuvės šefo pokštai liko nesuprasti: tai vadina pasityčiojimu iš gyvūnų (115)

Žiaurūs virtuvės šefo pokštai liko nesuprasti: tai vadina pasityčiojimu iš gyvūnų
Virtuvės šefas nusprendė pajuokauti, tačiau jo pokštas liko nesuprastas. Instagrame paviešintos nuotraukos su gyvūnų skerdienomis, kurias lydi trikdantys užrašai, sulaukė visuomenės pasipiktinimo ir privertė viešai atsiprašyti.

Prie Seimo protestavo kailinių žvėrelių gynėjai: atsinešė negyvas audines (16)

Prie Seimo protestavo kailinių žvėrelių gynėjai: atsinešė negyvas audines
Organizacijos „Tušti narvai“ aktyvistai, pirmadienio rytą prie Seimo atsinešę kailių fermose nugaišusias audines, vėl mėgino atkreipti parlamentarų dėmesį į tokių gyvūnų žudymą dėl kailio. Prieš 3 savaites jie paviešino vaizdus iš šalies kailių fermų ir tikina, kad nesustos, kol gyvūnų žudymas dėl kailio nebus sustabdytas. Prie Seimo protestavo apie šimtą žmonių, du iš jų laikė negyvas audines.

Kailinių žvėrelių augintojai kreipėsi į generalinę prokuratūrą dėl gyvūnų gynėjų veiksmų (6)

Kailinių žvėrelių augintojai kreipėsi į generalinę prokuratūrą dėl gyvūnų gynėjų veiksmų
Išanalizavusi VšĮ „Tušti narvai“ žiniasklaidai pateiktus įrašus neva iš Lietuvos žvėrelių fermų ir įvertinus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išvadas po pirmųjų neplaninių patikrinimų, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija nusprendė kreiptis į generalinę prokuratūrą dėl gyvūnų gynėjų šmeižto, rašoma Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pranešime spaudai.

Po patikrinimų kailių fermose Seimo narys Kasčiūnas Maisto ir veterinarijos tarnybai uždavė klausimų (16)

Po patikrinimų kailių fermose Seimo narys Kasčiūnas Maisto ir veterinarijos tarnybai uždavė klausimų
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas, atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 27 d. pasirodžiusią informaciją apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) baigtus neplaninius patikrinimus Kaišiadorių, Širvintų, Utenos, Zarasų ir Rokiškio rajonuose esančiuose kanadinių audinių auginimo ūkiuose ir praneštą informaciją apie aptiktus gyvūnų laikymo pažeidimus, kreipėsi į VMVT direktorių Darių Remeiką, prašydamas paaiškinti, ar tarnyba yra pajėgi užtikrinti visavertę kontrolę ir aukštesnius kailinių gyvūnų auginimo standartus ir kokiomis priemonėmis tai bus įgyvendinama.

Siūlo griežtinti nuobaudas už gyvūnų gerovės pažeidimus (18)

Siūlo griežtinti nuobaudas už gyvūnų gerovės pažeidimus
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siūlo keisti kai kurias Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, susijusias su gyvūnų, laikomų netinkamomis sąlygomis, konfiskavimu bei didinti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidėjams ir asmenims, žiauriai besielgiantiems su gyvūnais.

Ramybės nedavė daugiabučio balkone per dienas kaukiantis šuo: įsikišus pareigūnams situacija kardinaliai pasikeitė (113)

Ramybės nedavė daugiabučio balkone per dienas kaukiantis šuo: įsikišus pareigūnams situacija kardinaliai pasikeitė
Pilaitės gyventojams vasara buvo nerami – kone kasdien tekdavo klausytis balkone uždaromo šuns kaukimo. Naujai pastatytų daugiabučių gyventojai susirūpino ne tik dėl savo trikdomos ramybės, bet ir dėl gyvūno gerovės.

Vilniuje įvykęs zoologijos sodo atidarymas kelia audras: aktyvistai surengė protestą (105)

Vilniuje įvykęs zoologijos sodo atidarymas kelia audras: aktyvistai surengė protestą
Ketvirtadienį duris atvėrė pirmasis Vilniuje zoologijos sodas „Zoopark“ – lankytojai čia laukiami nuo rugpjūčio 31 dienos. Vis dėlto, naujo zoologijos sodo atsidarymu džiaugiasi ne visi: gyvūnų mylėtojai ir teisių gynėjai susirūpino, kad tai – dar viena vieta, kurioje dirbtinomis sąlygomis bus kalinami laukiniai gyvūnai. Atidarymo metu prie zoologijos sodo gyvūnų teisių aktyvistai surengė protestą.