Kraupūs vaizdai iš Lietuvos fermų: štai kokį pragarą turi iškęsti bejėgiai žvėreliai

 (345)
DELFI pasiekė šokiruojanti filmuota medžiaga iš Lietuvoje esančių kailinių žvėrelių ūkių. Slapta VšĮ „Tušti narvai" filmuotuose kadruose matyti galimi pažeidimai, kurie silpnų nervų žiūrovus gali šokiruoti.

Jautresniems žiūrovams siūlome žiūrėti vaizdo įrašą su žmonių reakcijomis (žr. žemiau).

Parodė, kad kailiniai žvėreliai gyvena pragare

VMVT duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruota ir veiklą vykdo 210 kailinių žvėrelių ūkių. Per metus Lietuvoje išauginama apie 1,5 mln. parduodamų audinių kailiams.

Organizacija „Tušti narvai" su DELFI pasidalino filmuota šokiruojančia medžiaga iš keturiuose Lietuvos rajonuose esančių kailinių žvėrelių ūkių. Kaišiadorių, Rokiškio, Širvintų ir Utenos rajonuose „Tušti narvai" užfiksavo žiaurią ūkiuose laikomų gyvūnų kasdienybę. Organizacijos atstovai sako, kad pažeidžiami kailinių gyvūnų laikymo ir ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai.

Apie tai, kad įrašai daryti Lietuvoje, byloja ūkiuose matomas ženklinimas – prie audinių narvų esantys užrašai „jaunikliai“ ir „senės“, atpažįstama aplinka, kuomet filmuojamos fermos iš lauko einant į vidų, nufilmuoti laiko ir vietos įrodymai – lietuviškos spaudos leidiniai su datomis, GPS vietos atpažinimas mobiliuose įrenginiuose.

DELFI susisiekus su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovais, pasitvirtino, kad įrašuose regimi pažeidimai buvo fiksuojami ir anksčiau.

Vaizdo įrašai daryti birželio 22, 23, 30, liepos 8, 11, 15, 20, 21 dienomis – per šį laikotarpį pastebėti pažeidimai, organizacijos atstovų teigimu, taip ir nebuvo pašalinti.

Įrašais pasidalinusios organizacijos atstovai tikina pastebėję šiuos pažeidimus: srutos nuteka į gruntinius vandenis, negydomi sužaloti gyvūnai, stereotipijos (jeigu būtų užfiksuota, kad tie patys gyvūnai jas kartoja diena iš dienos, turi būti keičiama laikymo sistema), gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.

Kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje
Kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje

Įėjus į fermų vidų, matomos ankštuose, 22 cm pločio narvuose, laikomos audinės, apgyvendintos taip tankiai, kad vos begali pajudėti. Tiesa, kailinių gyvūnų laikymo reikalavimuose numatyta, kad „nuo 2016 m. gegužės 1 d. draudžiama laikyti kanadines audines ir naminius šeškus mažesnio kaip 30 cm pločio kailinių gyvūnų laikymo įrangose.“

Dalyje gyvūnų atsivėrusios didelės žaizdos, pro kurias kyšo vidaus organai, ne viename epizode užfiksuota, kaip audinės ėda vienos kitas. Kartu su sveikais gyvūnais, tuose pačiuose narvuose laikomi nesveiki, drebantys gyvūnai deformuotomis galūnėmis. Aptvaruose šalia gyvų audinių matomos ir jokių gyvybės ženklų nerodančios audinės.

Kailinių gyvūnų laikymo reikalavimuose taip pat numata, kad „kailiniai gyvūnai turi būti laikomi švarioje laikymo vietoje / įrangoje. Laikymo vietų / įrangos vidiniai paviršiai, prie kurių liečiasi kailiniai gyvūnai, turi būti švarūs, prireikus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, turi būti kruopščiai išvalomi ir išdezinfekuojami.“ Vaizdo įrašuose matyti, kad narvuose susispraudusios audinės gyvena savo išmatose.

Pamatę vaizdo įrašą, parodėme jį kitiems DELFI kolegoms. Jų reakcijas galite pamatyti čia:

Jei laikytųsi reikalavimų, veikla nebeneštų pelno

Tuo metu VšĮ „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė mano, kad kailinių žvėrelių fermose iš esmės neįmanoma suteikti gyvūnams tinkamų sąlygų. Anot jos, net jeigu ferma atitinka visus teisės aktus, reikalavimai juose yra tokie niekiniai, kad, jos nuomone, gyvūnai bet kuriuo atveju laikomi žiauriomis sąlygomis.

„Mažuose vieliniuose narvuose jie negali patenkinti elementarių poreikių, todėl gyvūnų gerovės problemas matome visose fermose, kuriose atliekami tyrimai jau 4 metus iš eilės. Kanibalizmas ir žaizdos yra standartinių kailinių žvėrelių fermų pasekmė, o ne pavieniai atvejai. Naivu būtų galvoti, kad uždarius keletą plėšrių gyvūnų į vieną narvą, kuriame nėra jokios veiklos, jie ramiai sugyvens. Stipresni puls silpnesnius ir suės juos gyvus, nes narve daugiau nėra ką veikti, o silpnesni gyvūnai neturi kur pabėgti“, – aiškina G. Vaitkevičiūtė.

„Tuščių narvų“ vadovė jau ilgą laiką siekia nutraukti gyvūnų laikymą ir žudymą tik dėl jų kailio. Ji įsitikinusi, kad neįmanoma padaryti taip, kad ir gyvūnų gerovė būtų užtikrinta, ir fermeriai užsidirbtų.

„Jeigu kailinių žvėrelių fermos suteiktų bent minimalias gyvūnų gerovę užtikrinančias sąlygas (panašiai kaip reikalaujama tiems patiems gyvūnams zoologijos soduose), fermerių veikla nebeneštų pelno. Todėl auginant gyvūnus kailiui, jie neišvengiamai kentės. Europos šalys viena po kitos uždraudžia gyvūnų auginimą dėl kailio, nėra jokios priežasties, kodėl Lietuva negalėtų siekti to paties“, – mano ji.

Tikrinimų metu nustatyta įvairių pažeidimų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas tikina, kad Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiai yra tikrinami periodiškai, 1-2 kartus per metus, pasirenkant didžiausią riziką gyvūnų gerovei keliančius laikotarpius. Tai – jauniklių atjunkymo nuo motinų laikas (birželis-liepa) ar žudymo laikas (kovas, spalis-lapkritis).

„Informuojame, kad 3 iš 6 Jūsų nurodytų ūkių patikrinimai buvo vykdyti šių metų liepą, 2 ūkiuose – gegužę, likusiame ūkyje planinis patikrinimas numatytas spalį. Patikrinimų metu ūkiuose rasta sužeistų gyvūnų, taip pat silpno išsivystymo jauniklių, visi jie buvo atskirti nuo sveikų gyvūnų, jiems suteikta papildoma priežiūra ir gydymas. Šalutinių gyvūninių produktų (gaišenų) tvarkymo pažeidimų patikrinimų metu nebuvo nustatyta. Informuojame, kad pagal iš žurnalistų gautą informaciją, bus atlikti minėtų ūkių neplaniniai veiklos patikrinimai“, – teigia VMVT direktoriaus pavaduotojas.

Anot V. Paulausko, kalbant apie griežtesnę kontrolę, visų pirma, yra būtina sugriežtinti sankcijas už nustatytus pažeidimus, susijusius su gyvūnų gerove ir sveikata. Jo teigimu, VMVT yra ne kartą siūliusi tokius pakeitimus, tačiau į pasiūlymus iki šiol nebuvo atsižvelgta.

„Šiuo metu paruoštas dar vienas teisės aktų pakeitimų siūlymas, siekiant, kad sankcijos už nustatytus pažeidimus būtų realios ir atgrasančios. Kita vertus, nėra galimybės vykdyti nuolatinę ūkio stebėseną, todėl visuomet raginame visus, turinčius informacijos apie galimus gyvūnų gerovės ir sveikatos pažeidimus, kuo greičiau apie tai pranešti. Kuo ilgiau apie žinomus faktus informacija
nepateikiama, tuo ilgiau mes neturime galimybės įvertinti situacijos ir padėti kenčiantiems gyvūnams“, – aiškina V. Paulauskas.

Kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje
Kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje

Pašnekovas sutinka, kad gyvūnų laikymas yra didelės atsakomybės reikalaujanti veikla. Gyvūnai, kaip ir žmonės, gali susirgti, susižeisti, tačiau jų laikytojas privalo užtikrinti, kad gyvūnai laiku gautų visą būtiną priežiūrą ir pagalbą.

„VMVT manymu, siekiamybė turėtų būti atsakomybės už laikomus gyvūnus stiprinimas. Pavyzdžiui, geros auginimo praktikos standartų, nustatančių aukštesnius gyvūnų gerovės reikalavimus, ūkiuose taikymas. Keletas kailinių žvėrelių auginimo ūkių Lietuvoje jau diegia tokius standartus ir sertifikuoja ūkius“, – aiškina jis.

Kailiniai žvėreliai – pelningas verslas

Tuo metu Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša teigia, kad į „Tuščių narvų" pasiūlymus drausti kailinių žvėrelių auginimą žiūri neigiamai. Anot jo, tai – didelę pridėtinę vertę šaliai nešanti šaka.

„Tai yra viena iš gyvulininkystės šakų ir, ko gero, vienintelė, kuri Lietuvoje po nepriklausomybės paskelbimo išsiplėtė. Lietuvos žvėrininkystės ūkiai yra tarp pasaulio lyderių. Jų gaminama produkcija konkuruoja su pasaulio lyderiais – Danija, Norvegija, Suomija. Jau vien tai byloja apie aukštus gyvūnų gerovės standartus, nes blogomis sąlygomis geros produkcijos neišauginsi. Ši šaka sukuria didelę pridėtinę vertę, daug gerai apmokamų darbo vietų kaime, sudaro sąlygas grįžti emigrantams“, – aiškina Č. Tallat-Kelpša.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas nesutinka, kad žvėrelių ūkiuose neužtikrinama gyvūnų gerovė.

„Ūkiai, kuriuose man teko lankytis, griežtai laikosi gyvūnų gerovės taisyklių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų gerovės specialistų teigimu, kailinių gyvūnų laikytojai yra vieni geriausiai besilaikančių gyvūnų gerovės reikalavimų. Todėl galiu teigti, kad kailinių gyvūnų gerovė Lietuvoje yra užtikrinama“, – teigia jis.

Č. Tallat-Kelpša prideda, kad Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija netoleruoja gyvūnų gerovės pažeidimų. Lietuvoje galioja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, yra ir įvairių rūšių gyvūnų laikymo taisyklės. Jos yra ir kailiniams žvėreliams. Jo teigimu, taisyklės paremtos daugelio metų auginimo praktika ir atitinka EK nustatytas rekomendacijas.

„Jau du metus Lietuvos ūkiai dalyvauja „WelFur“ programoje, pagal kurią ūkiai turi būti patikrinti nepriklausomų gyvūnų gerovės vertintojų – tai atlieka Danijos įmonė „Baltic Control“. Tik gavę teigiamą vertinimą ir sertifikatą po 2019 m. gruodžio 1 d. jie galės tiekti kailius į tarptautinius kailių aukcionus. Čia reikalavimai yra dar griežtesni, nei Lietuvoje galiojančiose taisyklėse“, – teigia pašnekovas.

„Ūkiai laikosi mėšlo tvarkymo įstatymo. Pagrindinė atlieka – žvėrelių mėšlas ar srutos, su šiaudais įterpiamos į dirbamą žemę, taip mažinant sintetinių trąšų naudojimą. Reikia pabrėžti, kad mėsėdžių mėšlas ypatingas tuo, kad turi daug fosforo, jį naudoja net ekologiniai ūkiai savo laukams tręšti. Be to, mėšlo naudojimas pagerina dirbamos žemės struktūrą, kurios kokybė Lietuvoje labai pablogėjusi“, – tęsia jis.

Č. Tallat-Kelpša aiškina, kad tai susiję su kelis kartus sumažėjusia gyvulininkystės produkcija, dėl ko itin sumažėjo pievų, o padidėjo ariamos žemės.

„Taigi, hektarui tenkančių organinių trąšų sumažėjo drastiškai. Jas keičia sintetinės trąšos, kurios negerina žemės savybių. Kalbant apie ekologiją, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kailis yra labai ilgai naudojama medžiaga, kuri galų gale lengvai suyra ir nedaro tokios žalos gamtai, kaip sintetiniai audiniai. Jau dabar matome plastiko jūras Ramiajame vandenyne. Taip pat reikia nepamiršti, kad pašaras žvėreliams gaminamas iš maisto pramonės atliekų, netinkamų žmonių maistui, kurias vienaip ar kitaip reikia utilizuoti, o tai irgi yra tarša“, – aiškina jis.

Žada drausti gyvūnų laikymą dėl kailio Lietuvoje

Seimo narys, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas, sužinojęs apie problemas kailinių žvėrelių ūkiuose, pateikė savo pasiūlymų. Jis teigia, kad kailinių žvėrelių ūkių verslas – visoje Europoje gerai žinoma problema. Stebint šią problemą, kartu su kolegomis Seimo narys pateikė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas. Jomis būtų draudžiama laikyti, veisti ar žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailio.

Anot jo, didžiojoje dalyje Europos šalių ši veikla laikoma neetiška, todėl yra uždrausta. Kailinių žvėrelių ūkiai dėl gyvūnų gerovės ir etikos problemų yra uždrausti Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijos Valonijos regione, Austrijoje, Danijoje (lapių auginimas), Švedijoje (lapių ir šinšilų auginimas), Slovėnijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Kroatijoje, Makedonijoje bei Čekijoje.

Lietuvoje kailiams auginamos kanadinės audinės (apie 2 mln. gyvūnų per metus), šinšilos (apie 20 tūkst. gyvūnų per metus) ir lapės (apie 2 tūkst. gyvūnų per metus).

„Kanadinės audinės ir lapės yra plėšrūs laukiniai gyvūnai, kuriems kailių fermose nėra sukuriamos sąlygos patenkinti jų esminius biologinius poreikius. Nesant galimybei patenkinti natūralių elgsenos poreikių, nuolat užfiksuojami nenormalaus elgesio atvejai, pavyzdžiui, kanibalizmas, gyvūnams sukeliantis stiprius sužalojimus, ar stereotipijos – betiksliai pasikartojantys judesiai“, – teigia L. Kasčiūnas.

Seimo narys prideda, kad kailinių žvėrelių ūkiai ne tik tampa tikra kančia gyvūnams, bet ir pažeidžia žmonių teises į švarią aplinką.

„Šalia kailinių žvėrelių ūkių gyvenantys žmonės skundžiasi nuo kailinių žvėrelių ūkių nuolat sklindančia smarve, parazitų antplūdžiu, užterštu oru, užterštu šulinių vandeniu; jų nekilnojamasis turtas nuvertėja. Taip pat šių ūkių skleidžiama tarša trukdo vystyti kaimo turizmo verslą“, – pabrėžia pašnekovas.

Kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje
Kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje

Seimo narys neabejoja, kad šiuo atžvilgiu atsakingos institucijos privalo griežtinti kontrolę. Vis dėlto, jis mano, kad visavertė kontrolė ir aukštesni kailinių gyvūnų auginimo standartai gali būti sunkiai įgyvendinami, kadangi įsigalėjus aukštesniems kailinių gyvūnų gerovės reikalavimams kailinių gyvūnų auginti finansiškai neapsimokės. Anot jo, dėl to svarbu turėti planą B.

„Iki šiol teisės aktuose nebuvo atsižvelgiama į faktą, jog dabartinės kailinių gyvūnų auginimo sistemos iš esmės negali užtikrinti šiems gyvūnams būtinų gyvenimo sąlygų. Todėl kartu su kolegomis esame parengę Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma uždrausti laikyti, veisti ar žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailio, suteikiant kailinių gyvūnų augintojams pereinamąjį 7 metų laikotarpį, skirtą nutraukti savo veiklai. Taip būtų užtikrinama, kad gyvūnai nėra auginami bei žudomi dėl nebūtinos prekės“, – aiškina Seimo narys.

Baudos už nusižengimus turi būti griežtinamos

Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika mato poreikį stiprinti Lietuvos kailinių žvėrelių ūkių kontrolę, kad panašūs atvejai nepasikartotų.

„Pinigų uždirbimas neturėtų būti keliamas virš gyvūnų gerovės. Susirinkome informaciją apie kailinių žvėrelių reguliavimą Europoje, matome, kad praktika labai įvairi: nuo visiško draudimo iki griežtų ribojimų. Taip pat gavome signalų, kad šis sektorius yra dotuojamas valstybės. Mano nuomone, jei esi dotuojamas, tai turi pasirūpinti, kad ūkis atitiktų aukščiausius gyvūnų gerovės reikalavimus“, – įsitikinęs K. Mažeika.

„Problemų matome, tačiau džiaugiamės, naujo vadovo iniciatyvomis dėl gyvūnų gerovės inspektorių, kuriems nereikėtų dirbti kitų darbų, o spręstų tik gyvūnų gerovės problemas. Tačiau, matant problemas, reikėtų, kad pokyčiai vyktų greičiau. Nuolatos stebime situaciją dėl visų gyvūnų gerovės ir tikrai nesame 100 proc. patenkinti, tačiau, kaip jau minėjau, teigiamų pokyčių matome. Jei bus įgyvendinta žadėta pertvarka, matysime kitokį gyvūnų gerovės vaizdą“, – teigia pašnekovas.

K. Mažeikos teigimu, teritoriniuose skyriuose kuo greičiau turi atsirasti gyvūnų gerovės inspektoriai, kurie dirbtų tik tą darbą.

„Būtina juos tinkamai apmokyti, kad jie galėtų atpažinti mažesnius gyvūnų gerovės pažeidimus, jei matysime, kad baudos už pažeidimus per mažos ir neatgraso nuo pažeidimų, siūlysime jas padidinti, o augintojams riboti galimybes auginti gyvūnus“, – teigia jis.

Kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje
Kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje

Anot K. Mažeikos, iš esmės patys augintojai turėtų būti suinteresuoti, kad jų gyvūnams būtų užtikrintos kokybiškos gyvenimo sąlygos.

„Tačiau, jei to nėra, gali užtikrinti tik kontrolė ir, aišku, tokios visuomeninių organizacijų iniciatyvos, kurios atskleidžia netinkamą elgesį. Mes esame tiek stiprūs, kiek galime apginti patį silpniausią. Šiuo atveju gyvūnas pats negali savęs apginti“, – teigia K. Mažeika.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gyvūnų teisės

Palaikantys draudimą šunims loti išliejo širdį: gyvenimas tapo kančia, tokia kaimynystė kaip koncentracijos stovykla (135)

Palaikantys draudimą šunims loti išliejo širdį: gyvenimas tapo kančia, tokia kaimynystė kaip koncentracijos stovykla
Seimo nario Petro Čimbaro siūlomos Triukšmo valdymo įstatymo pataisos išties sukėlė daug triukšmo: gyvūnų teisių gynėjai ir mylėtojai suskubo prieštarauti siūlomoms pataisoms ir jas praminė „draudimu šunims loti“. Visgi atsirado ir tokių, kurie palaiko Seimo nario iniciatyvą ir pasidalino savo istorijomis, kaip lojantys šunys trukdo jų ramybę.

Seimo nariai neapsisprendžia, ar leisti šunims loti: įstatymą žada taisyti jau šeštą kartą (355)

Seimo nariai neapsisprendžia, ar leisti šunims loti: įstatymą žada taisyti jau šeštą kartą
Antradienio vakarą Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras Seimui pateikė penktą Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variantą. Šiuo variantu siūloma spręsti gyventojų ir jų laikomų gyvūnų keliamo triukšmo problemą. Įstatymo pakeitimams ir vėl nepritarta ir siūloma juos tobulinti dar kartą: jau šeštą.

Miesto pakrašty išardė šunų fermą (1)

Miesto pakrašty išardė šunų fermą
Baigėsi Panevėžio veterinarus ir gyvūnų globėjus daug metų piktinusi ir šiurpinusi šunų fermos era miesto pakraštyje. Apleistos sodybos šeimininkė krūtine užstodavo visą būrį išalkusių, parazitais apėjusių keturkojų. Po vakar savanorių ir Savivaldybės institucijos surengtos gelbėjimo operacijos, daugelis šunų jau globėjų rankose. Visų apleistų gyvūnų vienu metu tarnybos paimti negalėjo – neužteko narvų.

Siūlo uždrausti augintinių skriaudėjams laikyti gyvūnus

Siūlo uždrausti augintinių skriaudėjams laikyti gyvūnus
Įsigiję augintinį daugelis mūsų suprantame, kad tai yra naujasis šeimos narys, kad būsime atsakingi už savo keturkojį daugiau nei 10 metų. Kartais galbūt rūpinamės juo kaip savo vaiku, galbūt laikome geriausiu draugu arba švelniu vaikų mokytoju. Tačiau nepaisant to, dažnai išgirstame apie žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Skriaudėjai dažnai lieka nepakankamai nubausti, todėl norėdami mūsų šalyje matyti kuo mažiau pranešimų apie įvairius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, turime imtis veiksmų, rašoma pranešime spaudai.

Medžiotojų šventė kaime baigėsi iššaudytais šunimis: dabar baisu ir į kiemą išeit (902)

Medžiotojų šventė kaime baigėsi iššaudytais šunimis: dabar baisu ir į kiemą išeit
Sekmadienį feisbuke ėmė plisti dviejų, kaip įtariama, nušautų šunų nuotraukos. Įrašu pasidalinusi moteris teigia, kad naminius gyvūnus Švenčionių rajone Januliškio bažnytkaimyje nušovė netoliese šventę medžiotojai. Kaimynystėje gyvenantys turi ir daugiau įtarimų, kuriuos patys medžiotojai neigia.

„Facebooke“ plinta nušautų šunų nuotraukos: įtaria medžiotojus (74)

„Facebooke“ plinta nušautų šunų nuotraukos: įtaria medžiotojus
Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ ėmė plisti dviejų, galimai, nušautų, šunų nuotrauka. Įrašu pasidalinusi moteris teigia, kad naminius gyvūnus be jokios priežasties pribaigė netoliese šventę medžiotojai.

Vilniuje masiškai nuodijami šunys: šeimininkai bijo savo augintinius išvesti į gatvę (598)

Vilniuje masiškai nuodijami šunys: šeimininkai bijo savo augintinius išvesti į gatvę
Naujamiesčio gyventojai nebe pirmą kartą susiduria su pasikartojančiais šunų nunuodijimo viešose vietose atvejais. Šiomis dienomis ašaras lieja ne vienas vilnietis. Deja, nei viena anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusi jautri istorija apie brangaus augintinio netektį nesuvirpino širdžių tiems, kurie tuos nuodus mėtė. Jie tai tebedaro ir iki šiol, nes pareigūnams jų nesiseka sugauti, o šunų šeimininkams belieka būti budriems ir imtis papildomo saugumo.

Karbauskis nepalaiko siūlymo reglamentuoti augintinių keliamą triukšmą (59)

Karbauskis nepalaiko siūlymo reglamentuoti augintinių keliamą triukšmą
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis nepalaikys siūlymo reglamentuoti augintinių keliamą triukšmą.

Lojančių šunų šeimininkus bausti siūlantis Čimbaras: jei gyvūnas loja 5 minutes – jis nesveikas siūlo 300 eurų siekiančias baudas (839)

Lojančių šunų šeimininkus bausti siūlantis Čimbaras: jei gyvūnas loja 5 minutes – jis nesveikas
Seimo nario Petro Čimbaro pasiūlyti Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimai sukėlė tikrą audrą: visuomenė piktinasi, kad Seimas bando uždrausti šunims loti. Apie tai, ko galima tikėtis iš siūlomų įstatymo pakeitimų, DELFI TV Gyvai kalbėjomės su P. Čimbaru ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadove Brigita Kymantaite.

Alytiškis per balkoną išmetė kaimynės šunį (17)

Alytiškis per balkoną išmetė kaimynės šunį
Sekmadienį neblaivus alytiškis per balkoną išmetė kaimynės šunį.

Paaiškėjo, kad Vilkaviškyje lazda šunį daužęs vyras – buvęs Seimo narys: kentėjau visą mėnesį (792)

Paaiškėjo, kad Vilkaviškyje lazda šunį daužęs vyras – buvęs Seimo narys: kentėjau visą mėnesį
Neseniai paaiškėjo, kad į svetimą kiemą Vilkaviškyje įsibrovęs ir šunį mušęs vyras – buvęs Seimo narys Stasys Kružinauskas. DELFI su juo susisiekus, vyras paaiškino, kad visą rugsėjį kankinosi dėl nesibaigiančio šuns lojimo, o skriausti šuns neketino. Vis dėlto, už savo veiksmus jis susimokės administracinę baudą.

Vilkaviškietės slapta kamera nufilmavo siaubingą įrašą: vyras atidaro voljero vartus ir lazda daužo šunį (152)

Vilkaviškietės slapta kamera nufilmavo siaubingą įrašą: vyras atidaro voljero vartus ir lazda daužo šunį
Feisbuke plinta šokiruojantis vaizdo įrašas: į svetimą kiemą įsibrovęs vyras atidaro voljerą ir lazda talžo šunį. Žiauriai su šunimi besielgiantį vyrą užfiksavo stebėjimo kameros. Vaizdo įrašas pasiekė pareigūnus, kurie greitai sureagavo ir atpažino įtariamąjį, kuriam gresia administracinė atsakomybė.

Iki šiol cirkuose naudoti gyvūnai greičiausiai pateks į zoologijos sodus, ne į gamtą (6)

Iki šiol cirkuose naudoti gyvūnai greičiausiai pateks į zoologijos sodus, ne į gamtą
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sakė palaikantis Dovilės Šakalienės ir Lino Balsio siūlomą iniciatyvą uždrausti naudoti laukinius gyvūnus cirko veiklai. Pasak K. Navicko, Seimui priėmus tokias įstatymo pataisas, iki šiol cirkuose naudoti gyvūnai turbūt patektų į zoologijos sodus.

Žiaurūs virtuvės šefo pokštai liko nesuprasti: tai vadina pasityčiojimu iš gyvūnų (115)

Žiaurūs virtuvės šefo pokštai liko nesuprasti: tai vadina pasityčiojimu iš gyvūnų
Virtuvės šefas nusprendė pajuokauti, tačiau jo pokštas liko nesuprastas. Instagrame paviešintos nuotraukos su gyvūnų skerdienomis, kurias lydi trikdantys užrašai, sulaukė visuomenės pasipiktinimo ir privertė viešai atsiprašyti.

Prie Seimo protestavo kailinių žvėrelių gynėjai: atsinešė negyvas audines (16)

Prie Seimo protestavo kailinių žvėrelių gynėjai: atsinešė negyvas audines
Organizacijos „Tušti narvai“ aktyvistai, pirmadienio rytą prie Seimo atsinešę kailių fermose nugaišusias audines, vėl mėgino atkreipti parlamentarų dėmesį į tokių gyvūnų žudymą dėl kailio. Prieš 3 savaites jie paviešino vaizdus iš šalies kailių fermų ir tikina, kad nesustos, kol gyvūnų žudymas dėl kailio nebus sustabdytas. Prie Seimo protestavo apie šimtą žmonių, du iš jų laikė negyvas audines.