Gydytojams nesutikus atlikti eutanazijos, žadėjo šunį numesti nuo tilto

Dalindamasis sukrečiančia patirtimi, veterinarijos gydytojas P. Morkūnas sako – tiesiog trūksta žodžių apibūdinti tokį žmogų, su kokiu teko susidurti klinikoje Jurbarke.

„Diena klinikoje: įeina moteris su prašymu atlikti eutanaziją jos gyvūnui, kuris iš pažiūros atrodo visiškai sveikas. Kolegai paklausus, kokia priežastis, atsakymas – daug loja. Gal pirma reikia pasidomėti, kad šunys taip daro? Atsisakius tai atlikti vos 4 metukų sveikam ir laimingam šuniukui, buvome išvadinti humanitarais, ir sakė, kad eina ieškoti ne humanitarų“, – šokiruojančia patirtimi dalinasi P. Morkūnas.

Jis piktinasi matydamas, kad tuo metu, kai veterinarai kiekvieną dieną stengiasi, kovoja dėl gyvybių, nesvarbu, senas ar jaunas, kažkas nori dėl lojimo ir nepatenkintų kaimynų nutraukti sveiką gyvybę. Dėl to gydytojas iškart apie šį atvejį pranešė Tauragės VMVT skyriui.

„Aš labai tikiu, kad ji neras, kas atliks eutanaziją sveikam gyvūnui. Buvo siūlyta ir padovanoti, ir atiduoti į prieglaudą, bet juk užmigdyti kai kam atrodo lengviau, ką ten prieglaudoje... Oi, sunku suprasti tokias situacijas matant daug mylinčių šeimininkų, bet, pasirodo, dar ir tokių būna“, – stebisi veterinarijos gydytojas.
Asociatyvi nuotr.

P. Morkūnas negali pamiršti moters žodžių, iš kurių atrodė, kad ji yra išties apsisprendusi atimti šuns gyvybę, jei niekas nesutiks jai padėti.

„Dar toks pasakymas, o jeigu ir kiti nesutiks, tai nuo tilto numesiu. Tikiu, kad tai buvo tik pikto žmogaus išsakyti jausmai, bet tokiems žmonėms gyvūnai apskritai turi būti uždrausti laikyti“, – mano P. Morkūnas.

Sveiko šuns eutanazija įstatymiškai neuždrausta, o atsakomybė nenumatyta

Kokia atsakomybė gresia žmogui, pageidaujančiam sveikam šuniui atlikti eutanaziją, ir veterinarijos gydytojui, kuris tokią procedūrą atlieka? Kaip aiškinama VMVT atstovų atsiųstame atsakyme žurnalistams, atsakomybė už tokį poelgį Lietuvos teisės aktuose nėra numatyta.

„Jokiais teisės aktais nėra nustatytas draudimas nei atsakomybės už sveiko gyvūno nugaišinimą, tai daugiau etikos klausimas. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatyta savininko pareiga, kad, negalint prižiūrėti gyvūno, jį reikia perduoti naujam savininkui ar globėjui. Tikimės, kad ir minimas veterinaras, į kurį kreipėsi moteris, tokį variantą taip pat pasiūlė – kreiptis į globos įstaigas ir šunelį ten atiduoti“, – rašoma VMVT atstovų atsakyme.

Vis dėlto, įstatyme taip pat pateikiama, kad gyvūno augintinio savininkas, nebegalintis suteikti gyvūnui reikiamos priežiūros ir išnaudojęs visas galimybes perduoti gyvūną augintinį kitam savininkui ir išsaugoti jo gyvybę, gali kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl nugaišinimo.
Lojantis šuo, asociatyvi nuotr.

„Tokiu atveju, veterinarijos gydytojas jau pats sprendžia dėl galimybės ir moralinio aspekto tokį prašymą įgyvendinti“, – rašoma VMVT atstovų atsakyme.

Tarnybos komentaras gydytoją pribloškė: įstatymai nusisukę nuo gyvūnų

Anot P. Morkūno, susisiekus su VMVT, jam buvo atsakyta, kad tarnybos atstovai jį informuos apie tyrimo eigą. Nors nuo to laiko praėjo 5 dienos, laiške žurnalistams tarnyba tikina apskritai tokio prašymo nesulaukusi. Toks VMVT atsakymas veterinarijos gydytoją nustebino.

„Neįtikėtina, kad šeimininkas gali migdyti šunį ir daryti su juo ką tik nori be jokios atsakomybės. Sprendžiant iš VMVT atsakymo, panašu, kad pas mus taip galima daryti. Mes galim juos migdyti ir vadinti tai moralės klausimu“, – stebisi P. Morkūnas.

Veterinarijos gydytojo teigimu, esami įstatymai yra „nusisukę nuo gyvūnų“.

„Tai reiškia, kad jei šuo nepatiko, sulojo – nunešiau pas gydytojus, užmigdžiau, ir viskas, jokios atsakomybės. Labai liūdna, kad tokie įstatymai, pagal kuriuos be jokių specialistų įvertinimo, be jokios ekspertizės galima gyvūnui atlikti eutanaziją. Juk tai yra gyvybė, ne kažkoks daiktas, kurį paėmei ir išmetei į šiukšlių dėžę. Mes šunis lyginame su žmonėmis, viską dėl jų darome, o čia matome įstatymą, kuris absoliučiai nusisukęs į kitą pusę“, – sako P. Morkūnas.