Galutinai ir neskundžiamai: pasieniečių tarnybinį šunį nušovęs Komskis - kaltas

 (12)
Byloje nustatyta, kad nuteistasis, būdamas medžiotojų klubo narys, medžioklės metu Pagėgių rinktinės saugomame pasienio ruože miško kelyje su legaliai laikomu užtaisytu graižtviniu šautuvu tykojo žvėries. Pastebėjęs keliu bėgantį šunį, turintį specialią žymą – liemenę su specialiais skiriamaisiais ženklais ir atšvaitais, tyčia – negailestingai ir be jokios pateisinamos priežasties – šovė į jį. Dėl daugybinių sužalojimų gyvūnas, kuris kartu su kinologu persekiojo iš įvykio vietos pabėgusius du asmenis, žuvo. Teismai konstatavo, kad nuteistasis žiauriai elgėsi su gyvūnu ir nušaudamas jį Pagėgių rinktinei padarė 8081,91 Eur turtinę žalą, teigiama teismo pranešime spaudai.
Ramzis
© VSAT

Kasaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Taip pat, pasak nuteistojo, teismai, manydami, kad šunį buvo galima išgąsdinti iššovus į orą, neįvertino, kad, iššovus į orą, šuo galėjo susierzinti ir jį užpulti. Šūvis į šunį buvo vienintelis būdas išvengti padarinių jo gyvybei ir sveikatai. Kaip nurodo kasatorius, vertintinos ir kitos aplinkybės: įvykio vieta – miškas, nepažįstamo šuns agresyvumas, mažas atstumas tarp jo ir šuns, šuns dydis, svoris, šuo buvo be pavadėlio, aplink žmonių nebuvo, be to, prieš tam tikrą laiką šioje vietoje buvo šuns stipriai sužalotas jo tėvas. Kasatoriaus nuomone, buvo realus pagrindas gintis nuo puolančio gyvūno, jis teigė neturėjęs tyčios nužudyti gyvūną, o tik gynęsis, t. y. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismas paskyrė 146 MGL dydžio (5498,36 Eur) baudą ir priteisė atlyginti Pagėgių rinktinei 8081,91 Eur turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė.

Bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus pateiktus argumentus dėl, nuteistojo manymu, padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų pradedant ikiteisminį tyrimą ir jį atliekant, taip pat dėl prokuroro bei pirmosios instancijos teismo šališkumo. Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nebuvo nustatyta.

Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad teismai, pripažindami A. Komskį kaltu, įrodymus vertino tinkamai, nuosprendžiuose padarytos teismų išvados yra teisingos ir pagrįstos. Kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjo nuteistojo iškeltas versijas (dėl to, kad jis į šunį tyčia nešovė, kad kulka galėjo pataikyti atšokusi rikošetu, kad nuteistasis nematė, jog atbėga tarnybinis šuo, kad buvo užpultas staiga), šias versijas motyvuotai ir įtikinamai atmetė, įvertindamas tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Kolegija pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis visiškai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus nutarties turiniui ir formai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kasatoriaus teiginiai, neva jis šovė į šunį, siekdamas pašalinti jam pačiam gresiantį pavojų, nes buvo užpultas šuns, t. y. gynėsi esant būtinajam reikalingumui (baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė), nepagrįsti. Teismai, vadovaudamiesi byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, nustatė, kad įvykio metu miško keliuku ristele bėgantis ir pėdsakais sekantis pasieniečių tarnybinis šuo A. Komskiui ar kitiems asmenims jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus nekėlė, t. y. A. Komskio sveikatai ir gyvybei pavojus kilęs nebuvo, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad A. Komskis į šunį šovė esant būtinajam reikalingumui.

„Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kinologas kontakto su priekyje jo bėgančiu šunimi nebuvo praradęs, šuo bėgo ristele, šuns elgesys nerodė, kad jis kažką puola, iki šūvio nebuvo girdėti jokių garsų. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs A. Komskio skundo argumentus, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. Komskio sveikatai ir gyvybei pavojus nebuvo kilęs, be to, motyvuotai atmetė nuteistojo versiją, kad nuteistasis šovė, manydamas, kad gali būti užpultas vilko. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įvykio metu buvo geras matomumas, A. Komskis, būdamas patyręs medžiotojas, stebėdamas iš toli ristele atbėgantį ir artėjantį šunį, turėjo pakankamai laiko, kad įvertintų gyvūno dydį, spalvą, pamatytų šuns VSAT liemenę. <...> Pagal teismų nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis šovė į tarnybinį šunį esant būtinajam reikalingumui“, – konstatavo kasacinis teismas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gyvūnų teisės

Prie Seimo protestavo kailinių žvėrelių gynėjai: atsinešė negyvas audines (15)

Prie Seimo protestavo kailinių žvėrelių gynėjai: atsinešė negyvas audines
Organizacijos „Tušti narvai“ aktyvistai, pirmadienio rytą prie Seimo atsinešę kailių fermose nugaišusias audines, vėl mėgino atkreipti parlamentarų dėmesį į tokių gyvūnų žudymą dėl kailio. Prieš 3 savaites jie paviešino vaizdus iš šalies kailių fermų ir tikina, kad nesustos, kol gyvūnų žudymas dėl kailio nebus sustabdytas. Prie Seimo protestavo apie šimtą žmonių, du iš jų laikė negyvas audines.

Kailinių žvėrelių augintojai kreipėsi į generalinę prokuratūrą dėl gyvūnų gynėjų veiksmų (6)

Kailinių žvėrelių augintojai kreipėsi į generalinę prokuratūrą dėl gyvūnų gynėjų veiksmų
Išanalizavusi VšĮ „Tušti narvai“ žiniasklaidai pateiktus įrašus neva iš Lietuvos žvėrelių fermų ir įvertinus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) išvadas po pirmųjų neplaninių patikrinimų, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija nusprendė kreiptis į generalinę prokuratūrą dėl gyvūnų gynėjų šmeižto, rašoma Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pranešime spaudai.

Po patikrinimų kailių fermose Seimo narys Kasčiūnas Maisto ir veterinarijos tarnybai uždavė klausimų (16)

Po patikrinimų kailių fermose Seimo narys Kasčiūnas Maisto ir veterinarijos tarnybai uždavė klausimų
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas, atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 27 d. pasirodžiusią informaciją apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) baigtus neplaninius patikrinimus Kaišiadorių, Širvintų, Utenos, Zarasų ir Rokiškio rajonuose esančiuose kanadinių audinių auginimo ūkiuose ir praneštą informaciją apie aptiktus gyvūnų laikymo pažeidimus, kreipėsi į VMVT direktorių Darių Remeiką, prašydamas paaiškinti, ar tarnyba yra pajėgi užtikrinti visavertę kontrolę ir aukštesnius kailinių gyvūnų auginimo standartus ir kokiomis priemonėmis tai bus įgyvendinama.

Siūlo griežtinti nuobaudas už gyvūnų gerovės pažeidimus (17)

Siūlo griežtinti nuobaudas už gyvūnų gerovės pažeidimus
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) siūlo keisti kai kurias Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, susijusias su gyvūnų, laikomų netinkamomis sąlygomis, konfiskavimu bei didinti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidėjams ir asmenims, žiauriai besielgiantiems su gyvūnais.

Ramybės nedavė daugiabučio balkone per dienas kaukiantis šuo: įsikišus pareigūnams situacija kardinaliai pasikeitė (114)

Ramybės nedavė daugiabučio balkone per dienas kaukiantis šuo: įsikišus pareigūnams situacija kardinaliai pasikeitė
Pilaitės gyventojams vasara buvo nerami – kone kasdien tekdavo klausytis balkone uždaromo šuns kaukimo. Naujai pastatytų daugiabučių gyventojai susirūpino ne tik dėl savo trikdomos ramybės, bet ir dėl gyvūno gerovės.

Vilniuje įvykęs zoologijos sodo atidarymas kelia audras: aktyvistai surengė protestą (105)

Vilniuje įvykęs zoologijos sodo atidarymas kelia audras: aktyvistai surengė protestą
Ketvirtadienį duris atvėrė pirmasis Vilniuje zoologijos sodas „Zoopark“ – lankytojai čia laukiami nuo rugpjūčio 31 dienos. Vis dėlto, naujo zoologijos sodo atsidarymu džiaugiasi ne visi: gyvūnų mylėtojai ir teisių gynėjai susirūpino, kad tai – dar viena vieta, kurioje dirbtinomis sąlygomis bus kalinami laukiniai gyvūnai. Atidarymo metu prie zoologijos sodo gyvūnų teisių aktyvistai surengė protestą.

Tokiam elgesiui nėra žodžių: vištų narve palikti 9 šunyčiai (3)

Tokiam elgesiui nėra žodžių: vištų narve palikti 9 šunyčiai
Panevėžio gyvūnų globos draugija savo profilyje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, jog ankstų pirmadienio rytą prie prieglaudos vartų rado vištų narve uždarytus devynis šuniukus.

Pareigūnai sureagavo į kraupius vaizdo įrašus: dalis pažeidimų žvėrelių fermose pasitvirtino (12)

Pareigūnai sureagavo į kraupius vaizdo įrašus: dalis pažeidimų žvėrelių fermose pasitvirtino
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad baigti neplaniniai patikrinimai Kaišiadorių, Širvintų, Utenos, Zarasų ir Rokiškio rajonuose esančiuose kanadinių audinių auginimo ūkiuose. Patikros pradėtos gavus informacijos apie ūkiuose nustatytus galimus gyvūnų gerovės, biologinio saugumo, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo reikalavimų pažeidimus, rašoma pranešime spaudai.

Šunų netekę šeimininkai Vilnių vadina nuodų sostine: nepasitiki pareigūnais ir ieško kitų sprendimų (283)

Šunų netekę šeimininkai Vilnių vadina nuodų sostine: nepasitiki pareigūnais ir ieško kitų sprendimų
Vilniuje keturkojų šeimininkai jaučiasi nesaugiai. Per mėnesį žiniasklaidoje nuvilnijo 3 mikrorajonai, kuriuose fiksuoti mirtini šunų apsinuodijimo atvejai. Skaičiuojama, kad ši nekontroliuojama problema per kiek daugiau nei mėnesį pareikalavo mažiausiai 5 šunų gyvybių. Matomas vienas galimas problemos sprendimas – nuodingų medžiagų įsigijimo apribojimas.

Šiurpą keliantis vaizdo įrašas pasiekė ir pareigūnus: tikrins visas audinių kailių fermas Lietuvoje (9)

Šiurpą keliantis vaizdo įrašas pasiekė ir pareigūnus: tikrins visas audinių kailių fermas Lietuvoje
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), gavusi visuomenininkų skundų dėl netinkamai kailių fermose laikomų audinių, per daugiau nei mėnesį žada patikrinti visas šių žvėrelių auginimo vietas šalyje.

Vilniuje nunuodytas vienas garsiausių šunų Europoje: keturkojų nuodytojai darbuojasi be jokio atsako (1044)

Vilniuje nunuodytas vienas garsiausių šunų Europoje: keturkojų nuodytojai darbuojasi be jokio atsako
Trenerį Dominyką Rukšėną palaužė sunki netektis – apsinuodijęs nuo lauke pribarstytų žiurkių nuodų, nugaišo jo mylimas šunelis, čempionas Maksas. Deja, bet tai nėra pavienis atvejis: prieš mėnesį 4 augintiniai nukentėjo nuo senamiestyje primėtytų pašteto gabaliukų su vaistais, o vos prieš savaitę antakalniečiai savo grupėje reiškė užuojautą moteriai, kurios šunį taip pat pražudė išmėtyti žiurkių nuodai.

Kraupūs vaizdai iš Lietuvos fermų: štai kokį pragarą turi iškęsti bejėgiai žvėreliai (345)

Kraupūs vaizdai iš Lietuvos fermų: štai kokį pragarą turi iškęsti bejėgiai žvėreliai
DELFI pasiekė šokiruojanti filmuota medžiaga iš Lietuvoje esančių kailinių žvėrelių ūkių. Slapta VšĮ „Tušti narvai" filmuotuose kadruose matyti galimi pažeidimai, kurie silpnų nervų žiūrovus gali šokiruoti.

Stebėtinas žiaurumas: mirusio šeimininko namuose užkalė gedinčią kalytę (57)

Stebėtinas žiaurumas: mirusio šeimininko namuose užkalė gedinčią kalytę
Namas užkaltomis durimis, stovintis Gerduvėnų kaime, po čia gyvenusio vyro mirties atrodo tuščias ir apleistas. Tik geriau įsiklausius galima išgirsti liūdną ir tylų šuns lojimą – gedintis gyvūnas bando prisikviesti šeimininką, kurio niekada daugiau nepamatys. Laimei, lojimą išgirdo iš užsienio sugrįžęs kaimynas, išlaužęs duris ir išgelbėjęs nelaimingą kalytę.

Gindamas šunį medikas aukoja atostogas (44)

Gindamas šunį medikas aukoja atostogas
Panevėžyje žinomas medikas Albertas Astrauskas, užuot per atostogas užsiėmęs širdžiai mielais dalykais, nusiteikęs kovoti su miesto Savivaldybe dėl šunų ir jų šeimininkų teisių, todėl studijuoja teisės aktus. Dėl savo tikslo gydytojas netgi ketina Savivaldybę skųsti ir Europos institucijoms.

Šunų lojimą ir kačių kniaukimą siūloma spręsti įstatymo pataisomis (162)

Šunų lojimą ir kačių kniaukimą siūloma spręsti įstatymo pataisomis
Seimui siūloma spręsti gyvūnų keliamo triukšmo problemą gyvenamuosiuose pastatuose. Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras įregistravo tai numatančius Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.