Galutinai ir neskundžiamai: pasieniečių tarnybinį šunį nušovęs Komskis - kaltas

 (12)
Byloje nustatyta, kad nuteistasis, būdamas medžiotojų klubo narys, medžioklės metu Pagėgių rinktinės saugomame pasienio ruože miško kelyje su legaliai laikomu užtaisytu graižtviniu šautuvu tykojo žvėries. Pastebėjęs keliu bėgantį šunį, turintį specialią žymą – liemenę su specialiais skiriamaisiais ženklais ir atšvaitais, tyčia – negailestingai ir be jokios pateisinamos priežasties – šovė į jį. Dėl daugybinių sužalojimų gyvūnas, kuris kartu su kinologu persekiojo iš įvykio vietos pabėgusius du asmenis, žuvo. Teismai konstatavo, kad nuteistasis žiauriai elgėsi su gyvūnu ir nušaudamas jį Pagėgių rinktinei padarė 8081,91 Eur turtinę žalą, teigiama teismo pranešime spaudai.
Ramzis
© VSAT

Kasaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Taip pat, pasak nuteistojo, teismai, manydami, kad šunį buvo galima išgąsdinti iššovus į orą, neįvertino, kad, iššovus į orą, šuo galėjo susierzinti ir jį užpulti. Šūvis į šunį buvo vienintelis būdas išvengti padarinių jo gyvybei ir sveikatai. Kaip nurodo kasatorius, vertintinos ir kitos aplinkybės: įvykio vieta – miškas, nepažįstamo šuns agresyvumas, mažas atstumas tarp jo ir šuns, šuns dydis, svoris, šuo buvo be pavadėlio, aplink žmonių nebuvo, be to, prieš tam tikrą laiką šioje vietoje buvo šuns stipriai sužalotas jo tėvas. Kasatoriaus nuomone, buvo realus pagrindas gintis nuo puolančio gyvūno, jis teigė neturėjęs tyčios nužudyti gyvūną, o tik gynęsis, t. y. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Pirmosios instancijos teismas paskyrė 146 MGL dydžio (5498,36 Eur) baudą ir priteisė atlyginti Pagėgių rinktinei 8081,91 Eur turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė.

Bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus pateiktus argumentus dėl, nuteistojo manymu, padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų pradedant ikiteisminį tyrimą ir jį atliekant, taip pat dėl prokuroro bei pirmosios instancijos teismo šališkumo. Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nebuvo nustatyta.

Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad teismai, pripažindami A. Komskį kaltu, įrodymus vertino tinkamai, nuosprendžiuose padarytos teismų išvados yra teisingos ir pagrįstos. Kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjo nuteistojo iškeltas versijas (dėl to, kad jis į šunį tyčia nešovė, kad kulka galėjo pataikyti atšokusi rikošetu, kad nuteistasis nematė, jog atbėga tarnybinis šuo, kad buvo užpultas staiga), šias versijas motyvuotai ir įtikinamai atmetė, įvertindamas tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Kolegija pabrėžė, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis visiškai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus nutarties turiniui ir formai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kasatoriaus teiginiai, neva jis šovė į šunį, siekdamas pašalinti jam pačiam gresiantį pavojų, nes buvo užpultas šuns, t. y. gynėsi esant būtinajam reikalingumui (baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė), nepagrįsti. Teismai, vadovaudamiesi byloje surinktais ir ištirtais duomenimis, nustatė, kad įvykio metu miško keliuku ristele bėgantis ir pėdsakais sekantis pasieniečių tarnybinis šuo A. Komskiui ar kitiems asmenims jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus nekėlė, t. y. A. Komskio sveikatai ir gyvybei pavojus kilęs nebuvo, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad A. Komskis į šunį šovė esant būtinajam reikalingumui.

„Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kinologas kontakto su priekyje jo bėgančiu šunimi nebuvo praradęs, šuo bėgo ristele, šuns elgesys nerodė, kad jis kažką puola, iki šūvio nebuvo girdėti jokių garsų. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs A. Komskio skundo argumentus, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. Komskio sveikatai ir gyvybei pavojus nebuvo kilęs, be to, motyvuotai atmetė nuteistojo versiją, kad nuteistasis šovė, manydamas, kad gali būti užpultas vilko. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įvykio metu buvo geras matomumas, A. Komskis, būdamas patyręs medžiotojas, stebėdamas iš toli ristele atbėgantį ir artėjantį šunį, turėjo pakankamai laiko, kad įvertintų gyvūno dydį, spalvą, pamatytų šuns VSAT liemenę. <...> Pagal teismų nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis šovė į tarnybinį šunį esant būtinajam reikalingumui“, – konstatavo kasacinis teismas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Gyvūnų teisės

Smurto protrūkis Kėdainių rajone: moteris bandė suspardyti ir uždaužyti šunelį lazda atsakomybės neišvengs (154)

Smurto protrūkis Kėdainių rajone: moteris bandė suspardyti ir uždaužyti šunelį lazda
Trečiadienio vakarą, apie 16 val. 30 min. gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ gavo iškvietimą dėl jauno šunelio, kuriam šeimininkė surengė žiaurią egzekuciją. Kėdainių rajone moteris savo šuniuką daužė lazda ir spardė kojomis – jei ne pro šalį ėjusi moteris, gyvūnas būtų užmuštas vietoje.

Kova su katėmis pasiekė naują lygį: vilniečiai aptiko spąstuose prispaustą gyvūną (167)

Kova su katėmis pasiekė naują lygį: vilniečiai aptiko spąstuose prispaustą gyvūną
Penktadienį Vilniuje, Santariškėse, daugiabučių kieme po automobiliu aptiktas į spąstus pakliuvęs katinas. Tokiu kraupiu radiniu netoli lopšelio-darželio pasibaisėję vilniečiai įtaria, kad taip su vietinėmis katėmis bandoma susidoroti tyčia, tačiau toks elgesys kelia pavojų toli gražu ne vien katėms.

Pietų Korėjoje šunų prieglaudos vadovė apkaltinta keturkojų žudymu (1)

Pietų Korėjoje šunų prieglaudos vadovė apkaltinta keturkojų žudymu
Vienos didžiausių Pietų Korėjoje gyvūnų teisių gynimo organizacijos vadovė, deklaravusi, jog jos įstaigoje griežtai laikomasi gyvūnų nežudymo politikos, buvo apkaltinta slapta nugalabijusi šimtus išgelbėtų šunų, kad toliau gautų dotacijas.

Radviliškio rajone vyras nukankino du šuniukus (14)

Radviliškio rajone vyras nukankino du šuniukus
Sausio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Radviliškio r., Minaičių k., gyvenančio vyro, gimusio 1988 m., žiauraus elgesio su gyvūnais, nukankinusio du savo šuniukus ir užkasusio juos už ūkinio pastato.

Neįtikėtinas žiaurumas Alytuje: šiukšlių konteineryje paliko sušalti 10 šuniukų (128)

Neįtikėtinas žiaurumas Alytuje: šiukšlių konteineryje paliko sušalti 10 šuniukų
Mažiems šuneliams nebuvo nei dviejų savaičių, o jie jau buvo išmesti ir palikti numirti žiemiškame šaltyje. Paskutiniais duomenimis, juodame šiukšlių maiše viso rasti dešimt šunelių, iš kurių išgyveno tik du.

Šuniukų vadą pasmerkė mirčiai šaltyje (16)

Šuniukų vadą pasmerkė mirčiai šaltyje
Žiemos speigai nesutrukdo atsikratyti keturkojais – net jeigu tai vos dviejų mėnesių mažyliai.

Siaubo filmas „Žvėrinčiuje“: liepė nutraukti ten laikomų vilkų kančias (192)

Siaubo filmas „Žvėrinčiuje“: liepė nutraukti ten laikomų vilkų kančias
„Telšių rajone esančiame „Žvėrinčiuje“ siaubingomis sąlygomis laikomi sergantys vilkai. Tokios blogos būklės juos matau jau antrus metus“, – LRT.lt rašo skaitytoja Izabela Wojtowicz. Moteris pasidalijo ir nuotraukomis, kuriose – žaizdoti leisgyviai laukiniai gyvūnai. „Žvėrinčiaus“ atstovai atsisakė LRT.lt komentuoti situaciją, tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Telšių skyrius teigia atlikęs tyrimą ir nurodęs nutraukti ligai imlių gyvūnų laikymą.

Klaipėdietis pasibaisėjo žmonių žiaurumu: vidury miško paliko sušalti kalytę (119)

Klaipėdietis pasibaisėjo žmonių žiaurumu: vidury miško paliko sušalti kalytę
Išėjęs pabėgioti miške, klaipėdietis Arūnas tokio reginio nesitikėjo. Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje, Kairių poligone, apie 10 kilometrų miško gilumoje jis aptiko myriop paliktą sustirusią kalytę, iš šalčio negalinčią net pajudėti.

Tokį elgesį vadina baisia gėda: kaip tapti šalimi, kuri nenaikina benamių gyvūnų? (69)

Tokį elgesį vadina baisia gėda: kaip tapti šalimi, kuri nenaikina benamių gyvūnų?
Būkime šalimi, kuri nenaikina benamių gyvūnų, o suteikia jiems antrus namus. Tokią idėją Lietuvai pasiūlė Agnetė Stankutė, mananti, kad „atėjo laikas uždaryti karantinavimo tarnybas ir pakeisti jas prieglaudomis“. Kokios šios idėjos įgyvendinimo galimybės Lietuvoje?

Palaikantys draudimą šunims loti išliejo širdį: gyvenimas tapo kančia, tokia kaimynystė kaip koncentracijos stovykla (192)

Palaikantys draudimą šunims loti išliejo širdį: gyvenimas tapo kančia, tokia kaimynystė kaip koncentracijos stovykla
Seimo nario Petro Čimbaro siūlomos Triukšmo valdymo įstatymo pataisos išties sukėlė daug triukšmo: gyvūnų teisių gynėjai ir mylėtojai suskubo prieštarauti siūlomoms pataisoms ir jas praminė „draudimu šunims loti“. Visgi atsirado ir tokių, kurie palaiko Seimo nario iniciatyvą ir pasidalino savo istorijomis, kaip lojantys šunys trukdo jų ramybę.

Seimo nariai neapsisprendžia, ar leisti šunims loti: įstatymą žada taisyti jau šeštą kartą (356)

Seimo nariai neapsisprendžia, ar leisti šunims loti: įstatymą žada taisyti jau šeštą kartą
Antradienio vakarą Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras Seimui pateikė penktą Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variantą. Šiuo variantu siūloma spręsti gyventojų ir jų laikomų gyvūnų keliamo triukšmo problemą. Įstatymo pakeitimams ir vėl nepritarta ir siūloma juos tobulinti dar kartą: jau šeštą.

Miesto pakrašty išardė šunų fermą (1)

Miesto pakrašty išardė šunų fermą
Baigėsi Panevėžio veterinarus ir gyvūnų globėjus daug metų piktinusi ir šiurpinusi šunų fermos era miesto pakraštyje. Apleistos sodybos šeimininkė krūtine užstodavo visą būrį išalkusių, parazitais apėjusių keturkojų. Po vakar savanorių ir Savivaldybės institucijos surengtos gelbėjimo operacijos, daugelis šunų jau globėjų rankose. Visų apleistų gyvūnų vienu metu tarnybos paimti negalėjo – neužteko narvų.

Siūlo uždrausti augintinių skriaudėjams laikyti gyvūnus

Siūlo uždrausti augintinių skriaudėjams laikyti gyvūnus
Įsigiję augintinį daugelis mūsų suprantame, kad tai yra naujasis šeimos narys, kad būsime atsakingi už savo keturkojį daugiau nei 10 metų. Kartais galbūt rūpinamės juo kaip savo vaiku, galbūt laikome geriausiu draugu arba švelniu vaikų mokytoju. Tačiau nepaisant to, dažnai išgirstame apie žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Skriaudėjai dažnai lieka nepakankamai nubausti, todėl norėdami mūsų šalyje matyti kuo mažiau pranešimų apie įvairius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, turime imtis veiksmų, rašoma pranešime spaudai.

Medžiotojų šventė kaime baigėsi iššaudytais šunimis: dabar baisu ir į kiemą išeit (904)

Medžiotojų šventė kaime baigėsi iššaudytais šunimis: dabar baisu ir į kiemą išeit
Sekmadienį feisbuke ėmė plisti dviejų, kaip įtariama, nušautų šunų nuotraukos. Įrašu pasidalinusi moteris teigia, kad naminius gyvūnus Švenčionių rajone Januliškio bažnytkaimyje nušovė netoliese šventę medžiotojai. Kaimynystėje gyvenantys turi ir daugiau įtarimų, kuriuos patys medžiotojai neigia.

„Facebooke“ plinta nušautų šunų nuotraukos: įtaria medžiotojus (74)

„Facebooke“ plinta nušautų šunų nuotraukos: įtaria medžiotojus
Sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ ėmė plisti dviejų, galimai, nušautų, šunų nuotrauka. Įrašu pasidalinusi moteris teigia, kad naminius gyvūnus be jokios priežasties pribaigė netoliese šventę medžiotojai.