aA
Jau nuo gruodžio 3 d., visą savaitę, DELFI portalo lankytojai turės progą pamatyti naujausią Vilniaus mažojo teatro spektaklį „Sprendžiant Hedą“. Anot spektaklio režisierės Uršulės Bartoševičiūtės, šis darbas „sprendžia“ ne tik ikona tapusį Hedos Gabler personažą, bet ir jaunų kūrėjų atėjimą į teatrą bei iššūkius.
Režisierė Uršulė Bartoševičiūtė
Režisierė Uršulė Bartoševičiūtė
© Screenshot

Laukiant virtualios spektaklio „Sprendžiant Hedą“ premjeros – pokalbis su režisiere Uršule Bartoševičiūte, kostiumų dizainere Liucija Kvašyte, kompozitore Marija Paškevičiūte ir videomenininke Ieva Gražyte.

Nuotr. iš kairės:Liucija Kvašytė, Ieva Gražytė, Uršulė Bartoševičiūtė, Marija Paškevičiūtė
Nuotr. iš kairės:Liucija Kvašytė, Ieva Gražytė, Uršulė Bartoševičiūtė, Marija Paškevičiūtė
© Screenshot

– Spektaklio „Sprendžiant Hedą“ premjera vis labiau artėja ir įvyks tikrai išskirtiniu laiku, kuriame gyvename. Kaip jaučiatės, kai aplinkui gyvenimas tarsi vėl stabtelėjo, o darbų šiame kūrybiniame procese – gausu?

Liucija Kvašytė: Nors šis laikas kultūros sektoriui gana sudėtingas, visgi man, kaip menininkei, jis ramus. Susidaręs laiko lėtumas suteikia daugiau vietos mintims, svarstymui, todėl kai kurie sprendimai gali būti labiau apmąstyti. Nors laikas sudėtingas, jis įdomus pakitusia laiko samprata ir kontrastu su išsikeltomis užduotimis.

Ieva Gražytė: Taip, tai sudėtingas laikotarpis tiek teatre, tiek gyvenime. Bet manau, kad šis laikas savotiškai palankus šiam spektakliui – atsiranda papildomų galimybių, ieškojimų. Todėl galima įžvelgti ir kai ką teigiamo.

Uršulė Bartoševičiūtė: Su aktoriais daug kalbėjome šia tema. Juk mes, teatro menininkai, dažnai kartojame, kad atiduodame visą kūną, sielą, kraują, dirbame per naktis, už mažus atlyginimus, esame atsidavę tam, ką darome... O dabar ir yra ta akimirka, kai svarbūs ne mūsų žodžiai, o darbai.

Krizinė situacija išryškina tiesą. Neteisiu to menininko, kuris atsisako dirbti šiuo pandemijos metu, suprantu jį, bet tuo pačiu manau, kad jis praranda galimybę. Ši situacija leidžia mums patikrinti savo įsitikinimus.

Šis laikotarpis sukuria neįtikėtinai sudėtingų iššūkių. Teatro menas yra kontaktinis menas – scenoje, repeticijų salėje, su žiūrovais, o dabar tenka iš esmės pergalvoti spektaklio premjeros formą – mediją.

Marija Paškevičiūtė: Manau, kad mūsų visuomenė patirs vieną esminių lūžių – ne tik meno, bet ir daugybėje kitų sričių. Man šis laikas lengvesnis, nes nesu aktorė. Kuriu muziką namuose, o kai ateinu į repeticijas, atstumas yra kur kas didesnis, nei tarp vaidinančių, todėl jaučiuosi saugiai. Man gera kurti nesiblaškant, nesusitinkant su draugais, būnant namuose nuo ryto iki vakaro. Ir psichologiškai jaučiuosi gerai, bet suprantu, kad tai labai individualu. Nekantrauju pamatyti, kokių naujų meno formų atneš šie pokyčiai, nes neabejotinai jų atsiras.

– Kiekviena iš jūsų turi savitą santykį su spektakliu „Sprendžiant Hedą“, nes esate atsakingos už labai skirtingas užduotis. Ar galėtumėte pasidalinti dabar jums aktualiausiomis mintimis, tuo, kas įdomiausia kūrybos procese?

Uršulė Bartoševičiūtė: Norisi paminėti esminį žodį – „sprendžiant“. Mes sprendžiame ne tik Hedą, o ir ontologinį klausimą – kas yra realiausia? Sprendžiame Hedą kaip chrestomatinį personažą. Sprendžiame, ką reiškia didžiajai daliai moterų kūrybinės komandos ateiti į lauką, kuriame dominuoja vyrai.

Sprendžiame, ką reiškia ateiti į valstybinį teatrą, dirbti ir su laisvai samdomais, ir trupės aktoriais, suvienodinti mokyklas, vaidybos manierą. Mes sprendžiame Jono Kleino pjesę, Henriko Ibseno pjesę, sprendžiame laikotarpį, kelių realybių – sceninės, politinės, socialinės, užkulisių persiklojimą, niveliavimąsį. Galiausiai galima pasakyti, kad tuo ir gražus teatro menas – jis platus, o šis kūrybinis procesas – itin daugiasluoksnis.

Ieva Gražytė: Man įdomūs du dalykai, kurių vienas – Uršulės minėtas ontologinis realybės ieškojimas visuose įmanomuose sluoksniuose. O taip pat – moters kultūrinio ir socialinio paveikslo dekonstravimas. Įdomi toji 19 amžiaus Heda ir šiandieninė – 20 amžiaus Heda. Čia atsiranda ir ikoninio vaizdinio iškreipimas.

Marija Paškevičiūtė: Visada maniau, kad man nelabai svarbu, ar kūrinio veikėjai yra vyrai, ar moterys – juk abiem atvejais galima atrasti tai, kas artima. Tačiau dabar, kurdama muziką spektakliui, kurio pagrindinė veikėja yra moteris, ir dar tokia kaip Heda, galiu pasakyti, kad tai tiesiog „veža“! Šis procesas labai smagus, regis, yra net daugiau motyvacijos ir įkvėpimo.

Liucija Kvašytė: Mano darbas labai vizualus, kuriu kostiumus ir turiu padėti sustiprinti aktoriaus ir personažo ypatybes. Galiu tik patvirtinti, kad Heda – labai įdomus personažas ir tikras iššūkis yra į ją pažvelgti naujai, atsieti ją nuo prieš tai matytų pastatymų kine ar teatre ir priartinti prie šiandienių problemų.

– Neabejotinai, labiausiai intriguojantis spektaklio veikėjas yra pati Heda Gabler. O gal išskirtumėte dar ką nors, asmeniškai keliantį daugiausia simpatijos ar net antipatijos?

Uršulė Bartoševičiūtė: Labai įdomus personažas yra scenos darbininkas. Tai – realus žmogus, turintis realią darbo sutartį, teatre dirbantis sunkiausią fizinį darbą. Šiame spektaklyje jis atsiduria sceninėje, teatrinėje realybėje – Ibseno, Kleino, Hedos realybėje. Tik scenos darbininkas yra tikras, nesumeluotas, nesuvaidintas, natūralus, realus asmuo. Šiuo atveju jis turi atlikti tą patį darbą, kaip ir bet kokiame kitame spektaklyje, tik čia jis tampa siužeto auka. Tai – labai keistas momentas.

Liucija Kvašytė: Charakterius kurdama per kostiumą remiuosi pjese, režisieriaus vizija ir tuo, kaip personažas vystosi režisūriniame veiksme. Niekada neišskiriu vieno personažo, o dažnai pagrindiniam veikėjui duodu tiek pat išraiškos kaip antraplaniam personažui. Jei jis turi savo rolę, vadinasi jo pasirinkimas nėra atsitiktinis, jis būtinas tiek pjesės autoriui, tiek režisieriui, nepaisant to, kad svorio prasme galbūt atlieka tik vieną mažą mizansceną.

Marija Paškevičiūtė: Man labai artimas Hedos charakteris – tai, kad ji kovoja su savo prigimtimi ir, nors turi rašytojo jai nubrėžtą likimą, siekia jį pakeisti. Galiu tai gerai suprasti, nes manau, kad visi kovojame su tam tikrais vidiniais ir išoriniais dalykais. Hedos atveju tai labai radikalu, nes ji nori gyventi. Bet man teko patirti ir tai.

Ieva Gražytė: Kurdama vaizdo medžiagą, dirbu su moters ikoniškumo dekonstravimu. Heda čia vienareikšmiškai stipriausias personažas. Galima sakyti, kad spektaklio kontekste ji – vienintelė susivokusi veikėja. O tuo pačiu atrodo ir kaip vienintelė, daranti totalią nesąmonę.

Vilniaus mažojo teatro spektaklio „Sprendžiant Hedą“ nuotolinė premjera vyks visą savaitę: ją bus galima pažiūrėti portale Delfi nuo gruodžio 3 iki 10 d. Daugiau informacijos čia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

LNOBT orkestro koncertmeisteriu tapęs Dainius Peseckas: pirmuosius spektaklius mačiau iš orkestro ložės kampučio

Didžiausio šalies teatro simfoninio orkestro koncertmeisterio konkursą laimėjo 37-erių metų...

Gimtadienį minintis Rimas Tuminas: kol esi įdomus ir reikalingas, tol gyveni (21)

Šiandien, sausio 20-ąją, savo 69-ąjį gimtadienį mini vienas žinomiausių Lietuvos teatro...

„Neortodoksiškos“ autorė Deborah Feldman: knyga tapo kovos įrankiu, kuris pasitarnavo ne tik man

„Neturėjau kur trauktis – parašiau „Neortodoksišką“ ir būtent ši knyga padėjo iškovoti...

Tadas Černiauskas: subordinacija prieštarauja kūrybai

„Fabrica“ yra hibridas – teatro, performanso, vizualaus meno ir instaliacijos mišinys. Arba...

50-metį minintis Aleksas Kazanavičius: nieko, kas įvyko mano gyvenime, nekeisčiau (10)

Interviu portalui „Delfi“ metu Vilniaus Jaunimo teatro ir kino aktorius Aleksas Kazanavičius...

Top naujienos

Maisto užsakymo platformų antkainiai tuština restoranų kišenes: pelningai dirbti neįmanoma (136)

Restoranų savininkai tapę situacijos įkaitais – per karantiną veikti negali, tačiau maisto...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Neįtikėtinos karo istorijos: laimės kūdikis, kuris išsigelbėjo net įsiurbtas į skęstančio „Titaniko“ nasrus II dalis

Jeigu pamenate, pirmoje dalyje rašiau jog dalis rekrūtavimo punktų, ieškančių vyrų I-jo...

Karantinas NT rinką pakeitė negrįžtamai: būsto apžiūros persikėlė į virtualią erdvę (27)

Nors Lietuva vis dar gyvena griežto karantino sąlygomis, gyventojų nuosavo būsto paieškos...

Aleksandras Pogrebnojus – apie atleidimą komentatoriams, padarytas klaidas su žmona ir mintis apie trečiąją santuoką (18)

Aleksandras Pogrebnojus (53) savo gimtadienių nesureikšmina, tad ir šiemet sausio 20-oji jo...

Bidenas apie Trumpo žinutę: tai „labai kilnus“ laiškas (7)

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį sakė, kad jo pirmtakas Donaldas Trumpas laikydamasis...

Geriausią sezono mačą sužaidęs Porzingis nustelbė viršvalandžius dirbusį Sabonį (12)

Domantui Saboniui teko rungtynes pradėti starto penkete pasislinkus į vidurio puolėjo poziciją,...

„Ogmios centro“ direktorius Stasevičius: laukia sunkus solidarumo metas (7)

Nors pirmojo karantino metu iš verslo buvo justi daugiau panikos, antroji pandemijos banga ramesnė....

Pirmąsyk susibūrusi „Nets“ svajonių trijulė vargo du pratęsimus ir galiausiai kapituliavo „grizliai“ – vėl palikti nuošalėje (2)

Į rikiuotę grįžus Kyrie Irvingui, Bruklino „Nets“ (9/7) pirmą kartą galėjo aikštėje...

Dietologė įvertino sultinio naudą: kai kuriais atvejais jis ne padės, o tik pablogins situaciją (11)

Apie gerąsias sultinio savybes ir didžiulę jo naudą sveikatai kiekvienam tikriausiai teko...