aA
Tamsusis lapkričio metas asocijuojasi su šiltais vakarais namuose: ant stalo garuoja arbata su citrina, o tu apsigaubusi šiltu pledu skaitai įdomią knygą arba žiūri filmus iki apsvaigimo. Tačiau ne vienam iškyla didysis klausimas, kaip išsirinkti tą gerą knygą ar filmą? Pasikliauti draugų, kolegų patarimais ar naujienų ieškoti internete? Žurnalistė, rašytoja Monika Baltrušaitytė su „Delfi“ skaitytojais pasidalino savo patirtimi, rekomendacijomis.
Monika Baltrušaitytė
Monika Baltrušaitytė
© Tomo Sakalausko nuotr.

M. Baltrušaitytės draugų ir pažįstamųjų rate – daug skaitančių žmonių. Dalis jų – profesionalūs skaitytojai, literatūros kritikai, rašantys apžvalgas, recenzijas. Tad didžiąją dalį knygų, o taip pat – ir filmų ji atranda per rekomendacijas, nuogirdas. Dažnai būsimą knygą susimedžioja socialiniame tinkle „Goodreads“. Tai – skaitytojiška platforma, atliekanti knygų feisbuko vaidmenį.

Seka naujienas

„Pamatau, kad draugas perskaitė kokią nors knygą, įvertino penkiomis žvaigždutėmis, parašė gerą atsiliepimą, tai ir man panūsta tą knygą atsiversti. Taip pat seku leidyklų naujienas, mane pasiekia jų komunikacija apie naujas knygas. Kai kurios sudomina, jas ir perskaitau. Turiu ir savo asmeninį, amžinai pildomą skaitytinų knygų sąrašą, kuriame – senos, bet dar neskaitytos knygos“, – pasakojo ji.

Pasirinkimas, kviečiantis į dvikovą naująją mediją su senąja: elektroninė ar gyva knyga? Rašytoja tikino, neturinti nieko prieš elektronines knygas, tačiau visgi renkasi popierinę.

„Esu pripratusi versti puslapius, kartais aplaistyti juos kava ar aptapšnoti taukuotu pirštu, dėl ko vėliau būna gėda tą knygą kam nors paskolinti. Nemanau, kad tai susiję su sentimentais ar menama šlamančių puslapių ezoterika, veikiau tai – tiesiog įpročio reikalas. Tikiu, kad daug keliaujantiems, daug judantiems žmonėms skaityklę su savimi nešiotis daug patogiau nei storą, sunkią knygą kietais viršeliais“, – šiokį tokį pranašumą pripažino ji.

Monika Baltrušaitytė
Monika Baltrušaitytė
© Tomo Sakalausko nuotr.


Rašantiems žmonėms kartais būna sunku susikaupti ir tiesiog mėgautis skaitymu – reikia pasibraukti arba užsirašyti reikšmingas mintis. M. Baltrušaitytė skaitymą taip pat pavadino savotišku darbu, nes skaitydama nejučiomis pradeda tyrinėti sakinių konstrukcijas, stilių, meninę raišką.

„Jeigu skaitau prozą, atkreipiu dėmesį į pasakotojo pasirinktą istorijos konstravimo būdą. Man tai nėra vien tik laisvalaikis, skirtas galvai pravėdinti. Greičiau priešingai – skaitydama nuolat mąstau, galvoju, ar pati galėčiau panašiai parašyti, vertinu. Todėl renkuosi skaityti dieną, po darbų, tuomet, kai smegenys dar geba priimti naują informaciją ir ją apdoroti. Vakarais norisi kažko atpalaiduojančio, neįpareigojančio, tad renkuosi filmą ar serialą“, – pažymėjo pašnekovė.

Su filmais, serialais paprasčiau, bet kartais M. Baltrušaitytė sakėsi norinti pamatyti ir „galvą išsprogdinantį filmą“. „Kurio nesuprantu ir vėliau dar savaitę skaitinėju apžvalgas, kitų žiūrovų interpretacijas, padedančias atsakyti į visus iškilusius klausimus, o būna, kad norisi filmo, kurį peržiūrėjusi iškart pamirštu. Kažko, kas neįpareigotų giliems apmąstymams, bet ir neerzintų klišėmis ir visišku lėkštumu“, – sakė ji.

Jeigu skaitymui reikėtų rinktis triukšmingą ar ramią aplinką, M. Baltrušaitytė pasirinktų pastarąją. Bet reikalui esant, tikino mokanti atsiriboti ir pasinerti į tam tikrą veiklą nepaisydama aplinkinių trukdžių.

„Skaityti, žinoma, maloniau tada, kai ramu, kai niekas nepertraukinėja tavo skaitymo su klausimas ne į temą. Kartais namiškiai to nesupranta. Atsiverti knygą, pasineri į ją, o jie ima tave kalbinti, pasakoti, kas jiems nutiko, netgi jeigu nesulaukia jokios reakcijos, monologą tęsia toliau“, – juokdamasi pasakojo rašytoja.

Monika Baltrušaitytė
Monika Baltrušaitytė
© Tomo Sakalausko nuotr.


Skaitymas turi būti malonumas

Kartais pradėta skaityti knyga nesudomina. Dėl to vieni kūrinį iškart nurašo, o kiti priešingai, tiki, kad kiekvienai knygai turi ateiti tinkamas laikas. M. Baltrušaitytė viena tokių skaitytojų, tačiau jos manymu, tai tinka ne kiekvienai knygai. Pavyzdžiui, dalis knygų, kurias reikėjo perskaityti mokykloje, jos tuo metu visai nesudomino, bet vėliau, jau studijų metais, atrado tą literatūrą iš naujo.

Tačiau jei perskaito penkiasdešimt puslapių ir knyga vis tiek nesudomina, dažniausiai M. Baltrušaitytė toliau nebesikankina. „Yra tiek daug neperskaitytų knygų, tad kam gaišti laiką bandant įveikti tą, kuri visai ne tavo skonio? Juk skaitymas vis tik turi būti ir malonumas. Na, nebent esama priežasčių, dėl kurių turėčiau būtinai perskaityti iki galo“, – apie skaitymo ypatumus kalbėjo ji.

Paskutiniu metu M. Baltrušaitytė daugiau skaito grožines, ne akademines knygas. Jos esančios labai įvarios, tad sunku apibrėžti ir išskirti kažkokius kelis žanrus. „Turbūt tik vienos rūšies knygas piktybiškai ignoruoju – motyvuojančią beletristiką, populiariąją psichologiją ir pigius pafilosofavimus. Apie tai, kaip uždirbti milijoną, sulieknėti, daryti įtaką žmonėms, užauginti genijų, atrasti save. Apie motyvaciją, judėjimą pirmyn, apie kūrybiškumo ugdymą, lyderystę ir milijardierių sėkmės istorijas“, – vardijo literatė.

„Yra tiek daug neperskaitytų knygų, tad kam gaišti laiką bandant įveikti tą, kuri visai ne tavo skonio? Juk skaitymas vis tik turi būti ir malonumas“
Monika Baltrušaitytė


Silpnybė – siaubo filmai

Filmų ji taip pat neskirsto į jokias kategorijas – mėgsta ir dramas, ir komedijas, ir dokumentiką. „Net snukiaskaldžiai, ir tie kartais būna visai gerai susukti. Mano silpnybė – siaubo filmai, fantastika ir mistiniai trileriai. Gaila, kad šiame žanre retai kada kas gero ir originalaus būna sukuriama“, – pastebėjo M. Baltrušaitytė.

Kai kino teatrai buvo uždaryti, M. Baltrušaitytės žodžiais tariant, ji gyveno namuose su „Netflix“ – žiūrėjo tik tuos filmus ir serialus, kokius ten rado. „Nepiratauju, o jei išgirstu apie kažkokį šedevrą, kurį būtinai reikia pamatyti, stengiuosi tą filmą gauti legaliais būdais. Su tėčiu dalijamės viena „Netflix“ paskyra, tad būna, įsijungiu ir regiu vien filmus apie užsienio žvalgybas ir karą. Ir dar su rusiškais subtitrais – tėtis sako, kad taip nori atgyvinti rusų kalbos žinias. Tada tenka pusvalandį, kartais – net valandą rinktis, klaidžioti, dvejoti. Būna, filmo rinkimosi procesas užtrunka ilgiau nei pats filmas“, – šypsodamasi pasakojo ji.

Filmų sąraše – dokumentika, fantastika ir animacija suaugusiems

Per karantiną „Netflix'e“ M. Baltrušaitytės atrado dokumentinį serialą „Tiger King“ apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) tigrų augintojų gyvenimo peripetijas, taip pat – apie uždarą Niujorko hasidų žydų bendruomenę pasakojantį serialą „Unorthodox“, vokišką fantastinį serialą „Dark“, beigi populiarųjį ispaniškąjį „Money Heist“.

„Peržiūrėjau ir to paties kūrėjo, Alex Pina serialą „White Lines“, kuris buvo toks absurdiškai kvailas, kad net juokingas ir dėl to visai smagus“, – linksmai kalbėjo literatė.

Iš „Netflix“ filmų patiko siaubo trileriai „The Platform“ ir „The Invitation“, tragikomedija „I Don‘t Feel at Home in This World Anymore“, drama „I’m Thinking of Ending Things“, animacija suaugusiems „I Lost My Body“.

Ne iš „Netflix“ repertuaro įsiminė vizualiai įspūdinga siaubo drama „Midsommar“. Per karantiną M. Baltrušaitytė peržiūrėjo ir beveik visą, virtualiai pasiekiamą „Kino pavasario“ repertuarą. Labiausiai patiko „Kristaus kūnas“, „Proksima“, „Gražiausi gyvenimo metai“, „Parazitas“, „Zomša“.

Atrado tautosakos ir atsiminimų rinktinę

Iš pastaruoju metu skaitytų knygų įsirėžė Douglas’o Adamso „Restoranas visatos pabaigoje“, antroji sėkmingos jo mokslinės fantastikos knygų serijos „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ dalis.

Nors nėra detektyvų asė, bet Romy Hausmann knyga „Numylėtinė“ paliko gerą įspūdį. Patiko ir Akvilės Kavaliauskaitės novelių rinkinys „Kūnai“, beje, dalyvaujantis metų knygos rinkimuose ir įtrauktas į suaugusiųjų prozos penketuką.

Akvilės Kavaliauskaitės novelių rinkinys „Kūnai“
Akvilės Kavaliauskaitės novelių rinkinys „Kūnai“
© Goodreads


„Turbūt labiausiai atmintin iš neseniai skaitytų knygų įsirėžė Sauliaus Tomo Kondroto trumposios prozos rinktinė „Kolekcionierius“ – viskas taip gerai, kad net žagteli ir nebežinai, ką bepridurti“, – dalijosi įspūdžiais M. Baltrušaitytė.

Ji išskyrė ir 1983-aisiais išleistą, Danutės Krištopaitės ir Norberto Vėliaus sudarytą knygą „Čiulba ulba sakalas“, kuri išsamiai supažindina su liaudies dainininko ir pasakotojo Petro Zalansko kūrybiniu repertuaru bei jo gyvenimo akimirkomis.

P. Zalanskas miręs jau 40 metų, bet rašytoja stebėjosi atradusi jį visai neseniai, per atlikėjo Sauliaus Spindi albumą „Vai tu girala“.

„Klausydama tų dainų per radiją galvodavau, kad dainuoja kažkokia bobutė, bet tada dingtelėjo: iš kur jis tokią bobutę ištraukė, kurios balsas skamba lyg iš tolimos, šimtmečių glūdumas menančios praeities? Tuomet pradėjau domėtis ir supratau, kad toji bobutė – liaudies dainius, 1900-aisiais metais gimęs, du pasaulinius karus išgyvenęs dzūkas P. Zalanskas. Taip prisikasiau ir iki jo knygos „Čiulba ulba sakalas““, – apie netikėtus atradimus pasakojo pašnekovė.

Pandemija kasdienybės nepakeitė

Pandemija rašytojos gyvenimo ir kasdienybės beveik nepakeitė. „Man karantinas prasidėjo 2019-ųjų rugsėjo 4-ąją, kai gimė mano sūnūs Algis ir Juozas. Nuo tos dienos gyvenu sėsliau, daugiau laiko praleidžiu namuose ir gamtoje. Be to, jau gana seniai dirbu iš namų, tad darbo įpročių ir ritualų karantinas taip pat nepaveikė. Vienintelis pokytis, pasijautęs per pirmąją pandemijos bangą – negalėjimas pasimatyti su draugais ir giminėmis. Velykas pirmą kartą gyvenime švenčiau tik su namiškiais ir gyvūnais – bokseriu Zigmundu, katėmis Preile ir Elvyra. Be senelių, tėvų, draugų“, – prisiminė ji.

Naujų veiklų taip pat neatsirado – su dvyniais diena prabėga taip greitai, kad vos spėja rasti laiko seniems užsiėmimams.

„Galbūt vėliau, jei korona apslops ir vėl galėsime garsiai čiaudėti ir glėbesčiuotis, sugrįšiu į Tailando bokso treniruotes, kurias kadaise lankydavau, bet jau daug metų šią veiklą esu apleidusi. Sunkiai šiandien tas treniruotes įsivaizduočiau, mat ten pasitaiko ir klinčo, labai artimos kovos, kai galynėjiesi su priešininku laikydamasis begėdiškai rizikingo, netgi intymaus atstumo ir jauti, kaip tau ant sprando kapsi svetimas prakaitas. Labai nekoroniškas užsiėmimas, A. Veryga piktai surauktų antakius“, – su nauja realybe susitaikė M. Baltrušaitytė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
2.8000

Aktorius Dainius Svobonas – apie blizgiąją profesijos pusę: tai tik žaidimas (8)

Į apdovanojimus ir titulus Kauno dramos teatro aktorius Dainius Svobonas žiūri tarsi į...

Jubiliejų pasitikusi Irena Zelenkauskaitė: greitieji būna tik kreditai, o vaidmenų greitų nebūna (1)

Operos solistė Irena Zelenkauskaitė atšventė gražią savo gyvenimo sukaktį. Ta proga siūlome...

Aktorė Rasa Samuolytė apie gimtadienį, stiprų užnugarį ir nemirtingus vaidmenis (2)

Sausio 21-ąją gimusi aktorė Rasa Samuolytė šiandien sau norėtų daug ko palinkėti: kad...

LNOBT orkestro koncertmeisteriu tapęs Dainius Peseckas: pirmuosius spektaklius mačiau iš orkestro ložės kampučio

Didžiausio šalies teatro simfoninio orkestro koncertmeisterio konkursą laimėjo 37-erių metų...

Gimtadienį minintis Rimas Tuminas: kol esi įdomus ir reikalingas, tol gyveni (21)

Šiandien, sausio 20-ąją, savo 69-ąjį gimtadienį mini vienas žinomiausių Lietuvos teatro...

Top naujienos

Per pandemiją pastojusi moteris negalėjo patikėti, kokia išmoka jos laukia: tokių kaip aš yra tūkstančiai

Lietuvoje paskelbtas antrasis karantinas tęsiasi jau trečią mėnesį, tačiau kai kurie gyventojai...

Per pastarąją parą Lietuvoje nustatyti 773 koronaviruso atvejai, mirė 18 asmenų mirusieji buvo nuo 50 iki 99-erių metų (170)

Per praėjusią parą Lietuvoje ištyrus 5623 ėminius dėl įtariamo koronaviruso nustatyti 773 nauji...

Estija užsimojo paauklėti Kremlių: sieks įsigyti raketų, kviečia prisijungti ir Lietuvą (308)

Baltijos jūra – Rusijos ežeras. Tai ne vienerius metus bando pademonstruoti Kremlius , šiame...

Bijote duoti kraujo? Medikų atsakymas apie naudą organizmui gali visiškai pakeisti jūsų nuomonę žinių pasitikrinimo testas (25)

Pavasarį prasidėjusi COVID-19 pandemija ne tik smogė visai sveikatos sistemai, bet ir išgąsdino...

Rusijoje per Navalno šalininkų protestus policija sulaikė per 2,5 tūkst. žmonių papildyta (307)

Daugiau kaip 2,5 tūkst. protestuotojų šeštadienį buvo sulaikyti per įvairiuose Rusijos miestuose...

Kremlius piktinasi žlungančiais planais dėl „Sputnik“: mes suprantame, kur čia šuo pakastas (981)

Rusija kaltina Vakarus, kad šie piktžodžiauja atsiliepdami apie jos laimėjimus pasaulinėse „...

5-eri metai be Severo Sneipo: nutylėtos „Hario Poterio“ žvaigždės Alano Rickmano paslaptys (1)

Aktoriaus gerbėjai neatsikvėpdami cituodavo jo ekrane sukurtų personažų pasisakymus, tačiau apie...

Nesėkmingas McGregoro sugrįžimas: patyrė nokautą antrame raunde (106)

Conoras McGregoras po metų pertraukos grįžo į UFC narvą, tačiau antrą kartą įveikti Dustino...

Ar reikia skalbti ką tik įsigytus drabužius? Mokslininkai turi aiškų atsakymą (22)

Ar skalbiate drabužius, kuriuos ką tik nusipirkote parduotuvėje? Ar, vis dėlto, nugali troškimas...

Norintiems ant stogo gaminti elektrą žadama parama: kas ir kokį finansavimą gali gauti (71)

Prieš dešimtmetį saulės elektrinių sektorius Lietuvoje dar atrodė kaip kūdikis, darantis pirmus...