aA
Kai atsirado Keistuolių teatras, visi mano kiemo vaikai ėmė nebijoti tapti kitokiais. Pas vienus plaukų galiukai nusidažė mėlynai, pas kitus – auskaras antakyje atsirado ir t.t., ir pan. Smagūs pakvailiojimai... Keistuoliški nuotykiai baigėsi, regis, sulig viena paskaita, kai atėjo laikas išnagrinėti žodžiui „keistas“. Pasirodė, kad nieko gero jis nereiškia: netgi kalboje rimtas profesorius patarė šio apibūdinimo vengti – atseit gali nuskambėti, kaip įžeidimas. Tačiau vienas teatro įkūrėjų, aktorius ir režisierius Aidas Giniotis išgirdęs šią istoriją tikina priešingai – toks apibūdinimas jo nė kiek neįžeidžia, priprato būti vadinamas keistuoliu. Tai įkvepia.
Aidas Giniotis
Aidas Giniotis
© DELFI / Tomas Vinickas

Vis dėlto, kaip yra su tuo žodžiu (ar būsena) iš tiesų, kada gali būti keistuoliu, o kada – jau ne?

A. Giniočio manymu, keistuoliu yra tas, kuris turi savo požiūrio kampą ir nebijo būti kitokiu. „Ypač, jei kalbam apie tuos, kurie dirba Keistuolių teatre. Visą laiką bandom išmaniai stebinti, provokuoti ir, kaip sako senas mūsų posakis, „įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose“. Per trisdešimt kūrybos metų atsirado dar viena žodžio „keistuolis“ reikšmė Lietuvoje, nes taip dabar vadina Keistuolių teatro aktorius“, – šypsodamasis kalbėjo pašnekovas.

Vienu žodžiu, nesnaudžiam!

Tikra tiesa – Keistuolių teatras visada buvo savitas, nebijojo būti alternatyvūs tradiciniam teatrui. Kaip sakė A. Giniotis – vėliau jie patys tapo tradicija: „Tada ieškojom, kaip būnant tradicija, pažiūrėti į savo tradicijas iš netradicinio kampo. Vienu žodžiu, nesnaudžiam. O apie „šiaip keistuolius“ niekada nesusimąsčiau. Jie man netrukdo. Tik paįvairina gyvenimą.“

Keistuolių teatras atsirado 1989-aisiais. Tai sudėtingas, kupinas istorinės reikšmės įvykių metas, tačiau, kaip pastebi kultūros analitikai – ne pats palankiausias kurtis teatrams. Betgi, kada jis būna palankus... Gerai A. Giniotis yra viename savo interviu pasakęs, kad teatrams „visada krizė“.

Visgi atsigręžęs į praeitį, vienas Keistuolių teatro įkūrėjų A. Giniotis svarstė, kad kartu su režisieriumi Romualdu Vikšraičiu, aktoriais Ilona Balsyte, Sigučiu Jačėnu nusprendę sukurti kažką savo tikrai buvo „keisti, gal net nenormalūs“.

„Kai kūrėmės, buvo sovietmečio „perestroika“, kurią paskelbė Gorbačiovas, toks buvęs Sovietų prezidentas. Atsirado privačių įmonių įstatymai. Tuo ir pasinaudojome, kurdami teatrą. Negalvojome, ar sunku, ar ne. Negalvojome, ar rizikuojame. Norėjome savo teatro. Beprotiškai. Norėjome savarankiškai kurti ir būti už tai atsakingi. Kuo daugiau kliūčių pasitaikydavo, tuo daugiau jėgų viską įveikti atsirasdavo“, – prisiminė jis.

Aidas Giniotis
Aidas Giniotis
© DELFI / Kiril Čachovskij


Panirimui į prisiminimus bus palankus ir šis šeštadienio vakaras, kuris Vilniui dovanos dar vieną premjerą. Dainuojamosios poezijos festivalio „Tai – aš“ metu bus pristatyta šio sezono muzikinė Keistuolių teatro programa „3+3“.

Nuo studijų metų koja kojon žengiantys teatro senbuviai I. Balsytė, A. Giniotis ir Darius Auželis scenoje susitiks jautriai, nostalgiškai, kiek saviironiškai, bet itin gyvai savo bendros kūrybos retrospektyvai.

Kaip amžinam pavasaryje

Neslėpsiu, būtent šis įvykis tapo dabartinio pašnekesio akstinu. Tai puiki proga atsigręžti į Atgimimo laikotarpį – teatro pradžių pradžią. Pažvelgti vieno iš „Keistuolių“ akimis, kokie tuo metu buvo žmonės, vaikai, kas jiems rūpėjo.

A. Giniočio pastebėjimu, atgimimu alsuojančioje Lietuvoje buvo daug drąsos ir vilties.

„Gal žmonės buvo naivesni ir geresni. Mažiau skubėjo. Kokie laikai, tokie ir žmonės. Gyvenom, kaip amžinam pavasary. O vaikai, kol jų neužauklėja, visada gražūs ir švarūs. Ir tada, ir dabar. Žinau, kad ir dabartinė pupulių karta žiūri jutube mūsų praeito šimtmečio filmukus, klauso dainelių. Ir nieko. Sako, kad patinka“, – pastebėjo jis.

Vienas kolegų, aktorius D. Auželis vis pajuokaudavo, kad tarp teatralų „Keistuoliai“ jautėsi gan svetimi, o tarp muzikantų savi – „savi tarp svetimų ir svetimi tarp savų“.

Paklaustas, ar pavyko atrasti balansą tarp to, kuo save laiko ir kuo yra, A. Giniotis kalbėjo už save: „Aš visada buvau teatralas. Muzikavimas, dainavimas man malonumas. Jeigu nepadaugini.“

„Negalvojome, ar rizikuojame. Norėjome savo teatro. Beprotiškai. Norėjome savarankiškai kurti ir būti už tai atsakingi. Kuo daugiau kliūčių pasitaikydavo, tuo daugiau jėgų viską įveikti atsirasdavo“
Aidas Giniotis


Aidas Giniotis
Aidas Giniotis
© DELFI / Šarūnas Mažeika


Pagal profesiją A. Giniotis – aktorius ir režisierius. Nuo 2014 -ųjų – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorius. Tačiau visi jį gerai pažįsta, ir kaip bardą, ir kompozitorių.

Iš kur viename žmoguje tiek talentų? – provokuoju tolimesniam pokalbiui, ir tuo pačiu komplimentą pasakau. A. Giniotis padėkoja, – ką čia esą daugiau bepakomentuosi.

Kalbomis vėl grįžtame į Nepriklausomybės atkūrimo metus. Žinoma, turbūt neįmanoma įvertinti, kada – dabar ar anuomet vertybės buvo stipresnės, bet verta pabandyti pasiaiškinti.

A. Giniočio įsitikinimu, vertybes turi arba ne. Jos, anot aktoriaus, negali būti stiprios ar silpnos.

„Žmonės būna tokie – vieni jas turi, kiti ne. Treti vis dar nepasirenka. O pasaulis tam ir yra, kad tave gludintų ir grūdintų. Kad pastoviai tas vertybes tikrintų“, – paaiškino jis.

„Dabar esu pasiekęs tą amžiaus išmintį, kai neabejoji, kad bendravimas su mylimais žmonėmis tikrai yra brangiausia dovana“
Aidas Giniotis


Brangiausia dovana – bendravimas su mylimais

Per karantiną ne vienam tapo įprastu vakaras ant sofos su išmaniuoju rankoje, kai kažkur fone plyšauja televizorius, dudena namiškiai.

Tačiau vienas pasakymas atsitiktinai nugirstas per televiziją susigėdus privertė patraukti savo išmanųjį į šoną: „Nenaršykite telefone, kai kas nors, ką nors jums pasakoja gyvai.“ Priminė, kaip turime vertinti kiekvieną akimirką, kurią praleidžiame kartu su savo artimaisiais. Kodėl kasdienybėje tai kartais pasimiršta? Net ir patyrusiems netektis – vėl ir vėl darome tas pačias klaidas.

A. Giniotis prisipažino, kad virtualioje realybėje pradingsta dažniausiai tada, kai būna vienas.

„Aš turiu sūnų, su kuriuo gyvai šnekamės. Dabar esu pasiekęs tą amžiaus išmintį, kai neabejoji, kad bendravimas su mylimais žmonėmis tikrai yra brangiausia dovana“, – pabrėžė jis.

Pašnekovas neslepia, kad gyvam bendravimui turi puikią terpę „Keistuoliuose“, gyvybės netrūksta teatre „Atviras ratas“, kurio steigėjas, idėjinis lyderis ir režisierius jis yra.

Keistuolių aktoriui ir režisieriui Aidui Giniočiui negresia tapti „suvaikėjusiu seniu“
© DELFI / Audrius Solominas


Jau tris dešimtmečius savo autorinėmis dainomis džiuginantis klausytojus, šįsyk A. Giniotis į sceną pasikvietė penkis muzikalius ir energingus jauniausios kartos aktorius, su kuriais naują skambesį suteikė Vytauto Kernagio dainoms. Sako, kad dėl to „kalti“ jo buvę studentai.

„Neatsimenu, kaip tai pradėjom... Bet man buvo įdomus jų požiūris į to laikmečio dainas. Ką jie ten girdi? Gal tai totali seniena? Paprašiau, kad paklausytų dar negirdėtų ir išsirinktų įdomiausias. Labai nustebau, kai repetavom. Jiems tikrai patiko. Beveik nesikišau į aranžuotes. Jie viską pasidarė patys. Buvau ne vadovas, o grupės, kuri dabar vadinasi „PlumBum“ narys“, – pasakojo A. Giniotis.

Drauge su jaunųjų keistuolių aktorių grupe „PlumBum“ festivalyje „Tai – aš“ Šv. Kotrynos bažnyčioje bus pristatyta ir nauja muzikinė programa „Vaikystės dainos“.

„Bandėm prisiminti mėgstamiausias jų vaikystės dainas. Tikrai gražių radom. Kai kurias iš jų pats sukūriau. Malonu. Kodėl nepadainavus? Ir padainuosim. Turėtų būt žiaaaaaauriai smagu“, – žaismingai kalbėjo A. Giniotis.

Kartais vieni kitiems palinkime nepamiršti savo vidinio vaiko, nes esą taip yra lengviau išreikšti tikrąjį, sąmoningąjį „aš“. Bet A. Giniotis į ilgus postringavimus šia tema nesivėlė, tik juokdamasis pasvarstė, kad jam greičiausiai negresia užvadinimas „suvaikėjęs senis“. Visada buvęs „pasenėjusiu vaiku“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.4000

Šokį mamai, kurios nepažino, sukūrusi Greta Grinevičiūtė: viduje esu susitaikiusi su visais dalykais, kurie yra įvykę

Jeigu būtų galima apibūdinti savo kūrybą ir prieš pasirodymą pakalbinti žiūrovus,...

Otelą vaidinsianti Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė: man pačiai buvo staigmena, kad laukia toks vaidmuo (5)

„Ji už narsius žygius mane pamilo, – Už gailestį aš jąją pamilau“ – šiuos romantiškus...

Kunigaikštis Motiejus Radvila: turime daug bendrų interesų ir esame verti tikros draugystės (1)

„Mes turėjome būti geresni už kitus. Ambicingų tikslų kėlimas jaunimui visada buvo mūsų...

„Upinės“ muzika ir tekstais stabdo kasdienybės skubėjimą

Liepos 16 ir rugpjūčio 5 dienomis Menų spaustuvės kiemelyje, o liepos 24 d. – Jūros šventėje...

Šiuolaikinis dizainas: į namus parsinešame ne tik daiktą, bet ir jo istoriją

Apie tvarumą galima kalbėti daug – skirtingose srityse dėmesys atkreipiamas į kitokius tvarumo...

Top naujienos

Jogintė Užusienytė | D+

Šešiasdešimtmetę apstulbino per pirmąjį pasimatymą nuskambėjęs pasiūlymas: ar aš senamadiška?

Pirmasis pasimatymas iš dalies gali priminti pokalbį dėl darbo. Jis yra neatsiejama besimezgančių...

Žinomai menininkei – nemalonumai dėl agresyvaus vilkogaudžio (44)

Baro „Keulė Rūke“ bendraturčio Dominyko Českausko buvusi sutuoktinė Rūta Jankauskaitė ,...

Vos 24 minučių skrydis virto tikru košmaru: galvas kraipo net ekspertai (55)

Bėdos prasidėjo praėjus kelioms minutėms po to, kai krovininis lėktuvas „ Boeing 737 “,...

Modesta Meškė | D+

Profesorius Eugenijus Skerstonas išaiškino vyrams, kaip reikėtų vilkėti šortus: sužinoję šias taisykles niekada nesuklysite (1)

Šiltuoju metų laiku pasirinkus vilkėti šortus ne vienam vyrui kyla dilema – kokio silueto ir...

Marso krateryje – ypatingas radinys molio nuosėdose: aptiko vietą, kur galėjo egzistuoti gyvybė (4)

Naujas NASA tyrimas parodė, kad ankstesnės gyvybės Marse pėdsakai kai kuriose planetos vietose...

Migrantų šeimoms – geros žinios iš teismų: jiems bus neribojama laisvė (766)

Lietuvoje dar tik formuojasi praktika, kaip elgtis su į Lietuvą atklydusiais migrantais. Pirmosios...

„Ryanair“ lėktuve mirė keleivis (60)

Pigių skrydžių bendrovė „ Ryanair “ patvirtino faktą, kad liepos viduryje viename jų...

Kauno paradoksas: sparčiai tvarkomo miesto centrą tebedarko pastatai – „vaiduokliai“ (40)

Kauno vadovams pasišovus iš esmės sutvarkyti pagrindinius miesto kelius, Nemuno saloje pastatyti...

Nuvykus į ligoninę kauniečiui įtarė Laimo ligą, bet gydymo neskyrė: ligoninė paaiškino, kodėl taip nutiko (134)

„Delfi“ pasiekė skaitytojos Ingos pasakojimas, kuriame ji dalijasi savo brolio patirtimi. Anot...

Nuo skersinio kritęs Tvorogalas nevyniojo žodžių į vatą: noriu pamiršti tai, pailsėti nuo gimnastikos specialiai „Delfi“ iš Tokijo (132)

2019-ųjų Europos žaidynių ir 2020-ųjų Europos čempionas pratimuose ant skersinio Robertas...