aA
Lietuvos dailės muziejus lapkričio 27 d., trečiadienį, 17 val. kviečia į Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) vyksiančius kultūros vakarą ir parodą, skirtus žymaus XIX–XX a. sandūros Vilniaus dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus (1869–1927) 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Kelionė. Apie 1900. Dr. Jauniaus Gumbio kolekcija
© Dr. Jauniaus Gumbio kolekcija

Renginyje dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotojos habil. dr. Laima Laučkaitė ir dr. Jolita Mulevičiūtė. Įėjimas – nemokamas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius gimė 1869 lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvare (20 km. nuo Vilniaus, dab. Riešės seniūnija), Lietuvos bajorų Stanislovo Bogumilo Bohušo-Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje.

Dailės pradmenis S. Bohušas-Sestšencevičius gavo Vilniuje – Mykolo Medardo Rudnickio dirbtuvėje Tilto gatvėje ir Vilniaus piešimo mokykloje. 1888–1894 m. jis studijavo Peterburgo dailės akademijoje, Bogdano Willewalde’ės batalinės tapybos klasėje, o 1894–1895 m. tęsė studijas Paryžiuje, privačioje Rodolphe’o Juliano studijoje, žinomoje „Académie Julian“ vardu. Po 1895 m. dailininkas persikėlė į Miuncheną, keletą metų mokėsi Józefo Brandto studijoje, tapo Miuncheno „Kunstverein“ draugijos nariu.

1900 m. S. Bohušas-Sestšencevičius grįžo į gimtinę. Dažnai buvodavo Vilniuje, daug keliavo po įvairius Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos dvarus. 1907–1920 m. dailininkas nuolat gyveno Vilniuje. 1919 m. Stepono Batoro universitete vedė vakarinę akto tapybos studiją.

1920 m. Sovietų Rusijos armijai artėjant prie Vilniaus, S. Bohušas-Sestšencevičius persikėlė į Poznanę. Čia tapo dailininkų draugijos „Świt“ nariu.

Dailininkas mirė 1927 m. gegužės 24 d. Varšuvoje. Palaidotas Vilniuje, evangelikų kapinėse ant Tauro kalno. Kapines panaikinus, S. Bohušo-Sestšencevičiaus antkapis perkeltas į Rasų kapines.
„Didžiausią įtaką S. Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybinio braižo susiformavimui padarė Miuncheno laikotarpis, – pasakoja dailėtyrininkė Dalia Tarandaitė, – Jo darbuose yra daug sąsajų su J. Brandto, Józefo Chełmoński’io, Maksymiliano Gierymski’io ir kitų lenkų „miuncheniečių“ kūriniais. Dailininkas mėgo tapyti kaimo ir mažų miestelių kasdienio gyvenimo vaizdus. Ypač jį traukė prekyviečių ir mugių šurmulys, linksmos pasivažinėjimo scenos, visi epizodai su arkliais – lekiančiais, lenktyniaujančiais, besiilsinčiais...

Individualus S. Bohušo-Sestšencevičiaus braižas labiausiai išryškėjo piešiniuose plunksnele. Gyvybe ir energija alsuojantys, puikiai momentinį judesį perteikiantys S. Bohušo-Sestšencevičiaus piešiniai meno publiką sužavėjo jau 1896 m. „Kunstverein“ draugijos parodoje Miunchene. 1898–1899 m. keletą S. Bohušo-Sestšencevičiaus piešinių plunksnele Paryžiuje nupirko paveikslų prekybos firma „Goupil“. 1913 m. Vilniuje buvo išleistas S. Bohušo-Sestšencevičiaus piešinių plunksnele albumas, sulaukęs milžiniško populiarumo. Piešinius labai kokybiškai šiam albumui cinkografijos technika reprodukavo „B. Wierzbiski i S-ka“ grafikos įmonė Varšuvoje. 1928 m. albumas buvo išleistas pakartotinai.

Gyvendamas Vilniuje S. Bohušas-Sestšencevičius garsėjo kaip nepralenkiamas žaviųjų vilniečių portretistas, sugebantis perteikti jų išorės grožį ir rafinuotą skonį. Dailininkas sukūrė ir simbolistinių, art nouveau bruožų turinčių kompozicijų. Jis daug dirbo grafikos srityje – spausdino piešinius ir karikatūras periodinėje spaudoje, kūrė iliustracijas, apipavidalino karnavalus, muges, kabareto „Ach“ spektaklius ir jų leidinius.

S. Bohušas-Sestšencevičius labai mylėjo Vilnių ir dėjo daug pastangų vilniečių skoniui ugdyti ir miesto meninei kultūrai kelti – rašė straipsnius apie dailę, skaitė paskaitas, jų pagrindu išleido kelias knygeles (Vilnius ir estetika ir kt.).“

Paroda „Piešinio meistras. Stanislovui Bohušui-Sestšencevičiui – 150“ veiks iki 2020 m. sausio 12 d.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ kūrėjų Airidos Gudaitės ir Lauryno Žakevičiaus kultūrinis dienoraštis Niujorke

Niujorkas žavi nenuilstančiu gyvenimo ritmu, dangoraižių džiunglėmis ir kultūra bei menu...

Algis Griškevičius: mums visiems reikia išmokti dažniau iš savęs pasijuokti (2)

Algis Griškevičius – tapytojas, fotografas, objektų kūrėjas. Dažnai – lyg visi trys...

Fotomenininko Algimanto Kunčiaus darbų parodoje – praeityje likęs šalies kultūrinis gyvenimas ir jo veikėjai

Lietuvos nacionaliniame muziejuje praėjusią savaitę duris atvėrė Nacionalinės kultūros ir meno...

Literatūros gurmanams – prestižinėmis premijomis įvertintos knygos

Kaip nesuklysti ieškant išties kokybiškos literatūros? Vienas iš būdų – rinktis knygas,...

Menų spaustuvėje – Phil Von solo spektaklis scenos menų gurmanams

Gruodžio 17 d. Menų spaustuvėje vyks Europos alternatyvios scenos ir performanso įžymybės Phil...

Top naujienos

Tikėjosi lengvo kelio, o gavo tikrą pragarą: kaip suomiams pavyko sustabdyti sovietų ordą (255)

Iš daugybės Antrojo pasaulinio karo mūšių ir įvykių vienas sunkiausiai suvokiamų yra...

Dėl prarasto siuntinio į teismą padavė Lietuvos paštą: jei netinka, kreipkis į privačias bendroves (126)

Dėl išsiųstos ir nežinia kur dingusios registruotos siuntos Lietuvos paštą į teismą padavęs...

Pasiskundęs, kad šeimyniniai džiaugsmai užgožė vyriškus, sulaukė palaikymo: tu ne vienas, brolau (346)

Du mažamečius vaikus su žmona auginantis vyras tvirtina, kad jau kone trejus metus jų šeimoje...

Lietuvė išbandė karališką kelionę traukiniu po Airiją: čia keleiviai prabangą kabina šaukštais (127)

Kai Dublino geležinkelio stotyje sustoja prabangusis „Grand Hibernian“, visų perone esančių...

Miestas Žemaitijoje, prieš šimtmetį išgyvenęs tikrą aukso amžių: žmonės sulaukdavo „amerikoniškų“ uždarbių (23)

Miestelis, kurį vagoja Bartuvos upė. Ramus žemaitiškas kampelis pačiame pasienyje su Latvija ....

Įrodyta moksliniais tyrimais: šie penki papildai lieknėjimui yra tik pinigų metimas į balą

Paieškoje įvedus „svorio metimas“, iškyla nemenkas iššūkis: reikia atskirti faktus nuo...

Nauji mokesčiai sukėlė klausimų: ar dabar svarbiausi tie, kurie nedirba ir visko nori už dyką? (26)

Seimas pritarė nuleisti kartelę ir NT mokestį įvesti visiems, kurių vertė nuo 150 tūkst. eurų....

5 blogiausi patarimai dėl pasimatymų: kodėl nereikėtų jais tikėti? (2)

Tyrimai rodo, kad populiariausi patarimai apie santykius yra klaidingi. Štai penki jų, kuriais...

Jasikevičius apie „Žalgirio“ tritaškių fiestą: jei varžovai leis mesti 60, mesime 60 (114)

Kauno „Žalgiris“ iškovojo sunkiausią sezono pergalę „Betsafe-LKL“ čempionate 86:80...

Eksperimentuos su moksleiviais: ikimokyklinis ugdymas – nuo 5, pirma klasė – nuo 6 metų (289)

„Nesame beviltiški autsaideriai. Nesame šiame klube blogiausi“, – po penkiolikmečių tyrimo...