Knygos pristatyme labai įtaigiai nuskambėjo „Versmės“ leidyklos istorikės Vidos Girininkienės pasakyti žodžiai, kad žirgas visada buvo susijęs su žmogumi: “Kas iš lietuvių buvo raitas, tas laikėsi lietuvių papročių“ ir labai vertintas. Žemaitukai yra ypač svarbi šalies istorijoje žirgų rūšis – mūsų istorija, praeitis ir garbė, dalyvavo visose svarbiausiose 13-14 amžiaus kovose, ne kartą buvo ties išnykimo riba, bet visada atsirasdavo žmonių, kurie juos išsaugodavo.
Su knygos autoriumi kalbėjomės apie žygį ir žemaitukų veislės žirgus.
Kaip sumanėte keliauti iki Juodosios jūros žemaitukais?
Ši kelionė buvo netradicinius projektus mėgstančio verslininko Giedriaus Klimkevičiaus sumanymas. Aš kažkada buvau profesionalus jojikas, dalyvaudavau konkūrų varžybose. Nors daugiau nei 20 metų ant žirgo užsėsdavau tik labai retais atvejais, mielai sutikau dalyvauti žygyje: domino kelionė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto keliais, Žalgirio mūšio jubiliejus, norėjau fotografuoti žirgus, ką labai mėgsta. Keturiasdešimt parų trukusi kelionė dovanojo daug pažinimo ir išbandymų – apie tai knygoje.
O kaip kilo mintis parašyti apie knygą šią kelionę?
Sumaniau kaip dovaną visiems jos dalyviams. Rašiau lengvai – eilutės tiesiog liejosi. Gal ir nenuostabu? Nuo mažens mane rašyti skatino tėvas - žurnalistas, istorikas, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas Vytautas Kaltenis. Jaunystėje teko versti, rašyti į spaudą, kurti įvairius scenarijus.
Ar sunku buvo išleisti pirmą knygą?
Išleisti knygą nebuvo lengva – rėmėjų padėjo ieškoti kelionės misijos vadovas Gintautas Babravičius, daug bičiulių. Už jos pasirodymą ypač dėkingas esu Ivetai Ulvinskaitei ir Renaldui Rakauskui, fotografui Vladui Ščevinskui, kuris leido naudotis jo nuotraukomis. Tėvas Vytautas davė naudingų patarimų ir knygą suredagavo, brolis Tautvydas sumaketavo, konsultavo istorikai Vida Girininkienė ir Tomas Baranauskas. Vėliau viskas įgavo netikėtą pagreitį: kai “Versmės“ leidyklos istorikė, beje, ir Žemaitukų arklių augintojų asociacijos narė V. Girininkienė parengė istorinę informaciją apie žemaitukus, leidyklos vadovas Petras Jonušas palaikė idėją išleisti antrą patikslintą knygos laidą. Tokio dėmesio nesitikėjau - knyga teatralizuotai buvo pristatyta Knygų mugėje. Į jos pristatymą kvietė raitelis Česlovas ant žemaituko, į žygius išsiruošiantis dėl žemaitukų veislės išsaugojimo. Šis prie LITEXPO parodų ir konferencijų centro stovėjęs žirgas sulaukė nemažai susidomėjimo.. .Tai buvo „Versmės“ leidyklos vadovo ir Žemaitukų arklių augintojų asociacijos narių idėja, leidyklai teko rūpintis leidimais, kad žirgą įleistų LITEXPO teritoriją.
Kuo Jums pačiam buvo reikšminga ši kelionė?
Savęs išbandymu ir pažintimi su Žemaitukų arklių augintojų asociacijos entuziastais – susidomėjau šios, vienos seniausių veislių Europoje, žinomos jau nuo VI-VII amžiaus, lietuviams padėjusią karų ir priespaudų metais, žirgais. Visi žygio dalyviai nutarėme veikti, kad jie vėl būtų plačiau naudojami. Mus visus priėmė į Tarptautinę ilgai jojančių raitelių organizaciją, mums siunčia laiškus apie tai, kur blogai elgiamasi su žirgais, kad tuo pasirūpintume.
Kaip apibūdintumėte žemaitukų veislės žirgus?
Tai nedidelio – iki 142 cm. – ūgio, labai ištvermingi ir stiprūs, užsispyrę, naudojami ištvermės sporto varžybose ponių klasės žirgai. Jie – nereiklūs, grakštūs. Žemaitukais galima joti, važiuoti, jie tinka sportui, pramogoms, žemės ūkio darbams. Su šiais žirgais greitai susibičiuliaus ir suaugusieji, ir vaikai. Senovėje tai buvo nepamainomas karo žirgas lietuviams.
Jūsų 2000 kilometrų ilgio žygis tai patvirtino?
Žygis žemaitukų veislės žirgais iki Juodosios jūros patvirtino šios žirgų rūšies unikalumą, ištvermę, energingumą. Mes įsitikinome, kas jiems užtenka žolės ir avižų, kad įveiktų 2000 kilometrų kelią. Tačiau šios veislės žirgų, kurie savo patikimumą įrodė dar ne viename istoriniame mūšyje, yra likę nedaug.
Kaip manote, kas bus šios knygos skaitytojai?
Viliuosi, kad ši knyga sudomins jaunus skaitytojus, paskatins domėtis kelionėmis, Lietuvos istorija ir ...puoselėti žemaitukus. Apskritai tikiu švietėjiška knygos misija.
Kaip galima būtų apibendrinti šį mūsų pokalbį?
Manau, tam labai tiktų „Versmės“ leidyklos istorikės Vidos Girininkienės knygos pristatyme pasakyti žodžiai, kad žirgas visada buvo su žmogumi. Žirgas buvo labai vertinamas. Žemaitukai, ypač svarbi šalies istorijoje žirgų rūšis –– jie mūsų istorija, praeitis ir garbė. Lietuvoje jų nedaug jų tėra likę - tik apie 450. Daugiausia, beje, Riešės žirgyne greta Vilniaus, kuris augina žemaitukų veislės žirgus. Dabar vėl yra tokia riba, iškilo klausimas, ar išsaugosime žemaitukus?
Kaip tuo rūpinsitės?
Paskatintas knygos sėkmės turiu idėjų ir vilčių su istorikais Vida Girininkiene ir Tomu Baranausku nuvykti į archyvus Peterburge ir drauge rašyti kitą knygą – apie žemaitukų vietą Lietuvos istorijoje. O panašių žygių, populiarinančių šios veislės žirgus, galima sugalvoti ir daugiau. Dabar tikslas – populiarinanti žemaitukus.
