aA
Ketvirtadienį, sausio 31-ąją, sukanka 130 metų, kai pradėtas leisti lietuviškas žurnalas „Varpas“, atlikęs žymų vaidmenį visuomeniniame Lietuvos gyvenime. Varpininkai dėjo pastangas, kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, daug dėmesio skyrė knygnešystės sąjūdžiui, knygų ir periodikos leidimui bei platinimui.
Žurnalui „Varpas“ sukanka 130 metų
© Organizatorių nuotr.

„Pradėjome išduoti laikraštį prie mažų spėkų, prie menkų turtų, bet turėdami didę viltį, kad skaitlius mūsų sądarbininkų greit pasididins, kad mūsų darbas neliks tuščias, bet ras atsišaukimą tarp visų Lietuvių, trokštančių Lietuviais būti ir tėvynei savo tarnauti“, - taip pristatomas „Varpas“ pirmojo numerio įžanginiame straipsnyje „Naujas laikraštis“. Šios viltys išsipildė: „Varpas“ spaudos draudimo laikotarpiu gyvavo net 17 metų, kėlė tautinio atgimimo ir išsivadavimo, tautos vienybės, demokratijos, humanizmo idėjas, smerkė rusinimo politiką, skelbė grožinę literatūrą ir jos kritiką, rašo pranešime Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Senosios periodikos sektoriaus vyresnioji bibliografė Jolanta Stasytė Berniūnienė.

„Varpo“ sumanytojai buvo Varšuvoje įsteigtos draugijos „Lietuva“ nariai: Vincas Kudirka, Jonas Gaidamavičius, Juozas Adomaitis-Šernas ir kiti. Vienas iš draugijos tikslų buvo knygų ir laikraščių leidyba. Tam tikslui buvo įsteigta varpininkų leidykla.

Pirmasis šešiolikos puslapių „Varpo“ numeris išėjo Tilžėje prieš 130 metų - 1889 m. sausio 31 dieną. Pasak vyresniosios bibliografės J. S. Berniūnienės, jame gausu tekstų įvairių poreikių skaitytojams. Pradedama minėtu įžanginiu J. Gaidamavičiaus straipsniu, apibrėžiančiu leidinio tikslus. Grožinės literatūros mėgėjams siūlomi V. Kapso pasirašytas eilėraštis „Varpas“ bei J. Gaidamavičiaus apysakos „Antanas Valys“ pradžia. Straipsnyje „Sunaudojimas medžio“ aptariami medienos panaudojimo būdai chemijos pramonėje. Polemizuojama su rusišku laikraščiu „Vilenskij Viestnik“ ir kitais dėl neva katalikų skleidžiamos netolerancijos rusams, ironizuojant teigiama, kad valdžia taip skriaudžianti ir varžanti lietuvius, kad šie „vos kvėpuoti begali“, o lygūs su rusais lietuviai esą pasidaro tik tuomet, kai tenka mokėti mokesčius - tokia J. Adomaičio-Šerno straipsnio „Audiatur et altera pars!“ mintis.

Skyriuje „Iš tėvyniškos dirvos“, kurį galima laikyti pasaulio lietuvių kronika, pasakojama apie Briuselyje ir Vilniuje vykusias ūkio parodas, apgailestaujama, kad ūkininkų gimnazijose mažėja vaikų, svarstoma, ar bus siunčiami Vilniaus apygardos mokiniai į Mogiliavo sodininkystės mokyklą, sielojamasi dėl vykstančių vagysčių ir gaisrų, pasigendama tautiečių vienybės Amerikoje.

Skyrelyje „Higiena“ pasakojama apie arbatą. „Literališkoje peržvalgoje“ aptariama 1888 m. išleista Konstancijos Skirmunt Lietuvos istorija. Pasaulinės įvairenybės bei įdomybės pateikiamos straipsnyje „Iš visur“: pasakojama apie ginklų ir karybos naujoves, žemės drebėjimus, tiek realius (telefonas, telegrafas), tiek fantastinius (balsu varomas automobilis) išradimus ir kt. Nemaža dėmesio skiriama politikos naujienoms Europoje, JAV ir Brazilijoje. „Muzikos“ skyrelyje kviečiama rinkti liaudies dainas, su gaidomis pateikiama daina „Ant kalno karklai siūbavo“. Reklamuojamas Ernesto Weyerio knygynas Tilžėje ir jame parduodamos lietuviškos knygos ir laikraščiai. Pateikiama meteorologinių duomenų.

Peržvelgus pirmąjį numerį matyti, kad tai - įdomus ir profesionaliai parengtas žurnalas, o platus plėtojamų temų spektras turėjo užtikrinti jo populiarumą ir sėkmingą gyvavimą.

„Varpo“ tiražas siekė iki 1000 egzempliorių. Buvo spausdinamas kartą per mėnesį, išskyrus 1897-1899 ir 1905 m., kai išėjo 6 numeriai per metus. Leidinys buvo slapta gabenamas ir platinamas Lietuvoje (daugiausia skaitytojų telkėsi Suvalkijoje, šiaurės ir šiaurės rytų apskrityse), Rusijoje, Vakarų Europoje, JAV.

„Varpą“ redagavo V. Kudirka, J. Adomaitis-Šernas, Jonas Kriaučiūnas, Stasys Matulaitis, Juozas Bagdonas, Kazys Grinius, Jurgis Šaulys, Povilas Višinskis. Leidinys tapo lietuvių inteligentus vienijančia grandimi. Prie „Varpo“ leidimo prisidėjo apie 150 bendradarbių, kūrinius skelbė rašytojai: Jonas Biliūnas, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Vincas Pietaris, Žemaitė ir kiti. Straipsnius rašė žinomi kultūros veikėjai: Jurgis Bielinis, Felicija Bortkevičienė, Kazimieras Būga, Petras Leonas, Antanas Smetona ir daugelis kitų. Leidžiant „Varpą“, anot LMA Vrublevskių bibliotekos vyresniosios bibliografės J. S. Berniūnienės, ypač daug prisidėjo V. Kudirka: prirašė daugybę laikraščio puslapių, kiekviename numeryje jis gvildendavo pačius opiausius gyvenamojo momento klausimus, vertė į lietuvių kalbą didelius literatūros veikalus, visomis jėgomis žadino lietuvių tautinę sąmonę, grįsdamas realius pagrindus Lietuvos prisikėlimui.

Pasak Vaclovo Biržiškos, „Varpo“ žurnalas atliko žymų vaidmenį visuomeniniame Lietuvos gyvenime: padėjo suburti pasaulinę lietuvių inteligentiją, leido kristalizuotis jos politinei orientacijai, ragino priešintis rusinimui ir lenkinimui, brandino lietuvių tautą siekti nepriklausomybės, švietė skaitytojus, įtraukė į literatūros darbą tokių žmonių, kurie anksčiau niekur nebuvo rašę. Varpininkai dėjo pastangas, kad būtų panaikintas lietuviškos spaudos draudimas, daug dėmesio skyrė knygnešystės sąjūdžiui, knygų ir periodikos leidimui bei platinimui.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi pilni 1889-1905 m. „Varpo“ komplektai. Dėl prastos kokybės, trapaus popieriaus kai kurie leidiniai restauruoti. Skaitytojams prieinami ir jubiliejiniais 1989 metais išleisti fotografuotiniai Lietuvių istorijos draugijos Čikagoje „Varpo“ 1889-1905 m. numeriai bei „Vagos“ 1889 metų „Varpo“ Nr. 1-12.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Neringa Žukauskaitė? (3)

Savo pirmąją parodą po griežto karantino sostinės „AP galerijoje“ pristatanti šiuolaikinės...

Ieva Narkutė: nesutinku, kad mano dainos skambėtų „Didžiajame šeimos gynimo marše“ (402)

„Didysis šeimos gynimo maršas“ privertė sukrusti ir atlikėjus – teko kovoti už tai, kad jų...

Fokuse – moterys: knyga, į lietuvišką kiną pirmą kartą žvelgianti iš feministinės perspektyvos (1)

Kaip Lietuvoje atrodo moterų kelias į kiną? Kokius moters įvaizdžius kuria autoriniai bei...

Laimingiausias žmogus Žemėje: Aušvicą išgyvenusio šimtamečio atsiminimai knygos ištrauka

Eddie Jaku, tikr. Abraham Salomon Jakubowicz, gimė 1920 m. Vokietijoje, Leipcige. Visada save laikė...

„Naujos kartos Lietuvos“ plane kultūros sektoriaus skaitmeninei transformacijai planuojama skirti 65 mln. eurų

Šiandien Europos Komisijai (EK) bus pateiktas integruotas „Naujos kartos Lietuvos“ planas,...

Top naujienos

„Didžiojo šeimos gynimo maršo“ dalyviai piktinasi valdžia: vardina skirtingas priežastis, prieš ką reikia kovoti vyksta antimitingai, daliai jų dalyvių neleista eiti į parką (5709)

Nuo pat ryto šalyje vykstantis „Didysis Šeimos gynimo maršas“, kurio dalyvių automobilių...

Vaidas Saldžiūnas | D+

Branduolinis karas su Rusija: ko nesuprato Holivudas, bet užčiuopė Užkalnis

Keistas pavadinimas, tiesa? Atrodo, kas galėtų visus juos sieti, neįmanoma. Bet įsitikinti...

Sulaikytas vienas iš kalėjimo bėglių papildyta (60)

Sulaikytas vienas iš Pravieniškių pataisos namų pabėgusių nuteistųjų. Apie tai feisbuke...

Dėl neįrengto kelio ženklo – nemalonumai valdininkams: jubiliejaus šventė vos nesibaigė tragedija (5)

Motociklu „Harley Davidson“ į eismo įvykį patekęs vairuotojas laimėjo bylą prieš Lietuvos...

Plika akimi nematomi, bet veikia mūsų sprendimus: neuromokslininkė papasakojo apie hormonų įtaką elgesiui, išvaizdai ir sveikatai

Dažnai galima susidurti su tokiais stereotipais, kad vieną ar kitą sprendimą žmogus (o dažniau...

„Šeimų maršo“ metu paviešintas Nausėdos sveikinimas palydėtas plojimais: pasisakė apie partnerystę (325)

Tūkstančiams žmonių šeštadienį susirinkus „Didžiajame šeimų gynimo marše“ Vilniaus...

Rusnė Valatkaitė | D+

Sergantiems cukriniu diabetu – mitybos specialistės perspėjimas, kokių produktų vengti

Cukrinis diabetas (lot. diabetes mellitus ) – liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos...

Nepasitikėjimas savimi – ne nuosprendis: kūno terapeutė pasidalino receptu, kaip jį užauginti

Kodėl vieni žmonės iš tolo spinduliuoja pasitikėjimą savimi, o kitiems, nors regis, gabumų ir...

Vos per kelis metrus nuo kranto įstrigusiame laive – 4 metai pragaro (7)

Turistai labiau įpratę paveikslėlį primenančioje Jungtinių Arabų Emyratų Um al Kuveino...

Išskirtinė galimybė pasidairyti po „Eurovizijos“ užkulisius Roterdame: griežtos taisyklės ir aplink besisukinėjančios žvaigždės (10)

Jau ateinantį antradienį Roterdame įvyks ilgai lauktas pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis. Jame...