Vytauto Didžiojo karo muziejus mini 86-ąsias metines

Iškilmingoji renginio dalis muziejuje prasidės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitosios artilerijos trimitininko signalu "Klausykit visi". Vadovaujančiam karininkui Algimantui Daugirdui atidavus raportą aukščiausiam pagal rangą svečiui, bus įneštos Lietuvos istorinė ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus vėliavos. Kalbės minėjimo organizatoriai ir svečiai.

Lietuvos dailės muziejaus dovanota paroda "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai", kuri bus atidaryta ketvirtadienį, tai iš Švedijos Karalystės Armijos muziejaus ir Švedijos karo archyvo atvežtos XVII-XVIII a. istorinės vėliavos ir žemėlapiai.

Netekus valstybingumo, daug istorinio paveldo ženklų buvo sunaikinta arba išsklaidyta ir dabar saugoma įvairių pasaulio šalių rinkiniuose. Lietuvoje išliko tik maža dalis senojo valstybingumo relikvijų, kurios galėtų priminti visuomenei buvusios valstybės istorines pergales ir nesėkmes, laimėjimus ir pralaimėjimus, puoselėtų istorinę atmintį. Šiandieninėje Lietuvoje neliko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavų, tapusių kitų valstybių karo trofėjais.

Lietuvoje iš Didžiosios kunigaikštystės vėliavų tėra išlikusi tik viena Žygimanto Vazos (1587-1632) valdymo metų Trakų vaivadijos vėliava. Nėra išlikę nė vienos valstybinės vėliavos.

Parodoje - Lietuvos, Lenkijos ir Saksonijos valdovo Augusto Stipriojo (1697-1733) valdymo epochos autentiškos Lietuvos valstybinės vėliavos, Lietuvos etmono M. S. Višnioveckio (1744) kavalerijos dalinio vėliava, XVII a. pradžios trimito vėliava. Jos kaip karo trofėjai švedų kariuomenei atiteko XVII a. vidurio ir XVIII a. pradžios Didžiojo šiaurės karo metu. Su šiomis vėliavomis Lietuvos kariuomenė ėjo kautis su priešais, tačiau abu karai buvo nesėkmingi ir alinantys.

Valstybinės vėliavos, atitekusios švedams, laimėtojams buvo itin svarbus ir vertingas pergalingo žygio trofėjus.

Greta šių autentiškų Lietuvos valstybės vėliavų parodoje taip pat eksponuojamos dvi dešimtys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių vėliavų faksimilių, sukurtų pagal Hofmano ir Johansono albumo (XVII-XIX a.) piešinius. Tai Radvilų, Višnioveckių, Oginskių pulkų vėliavos. Šios vėliavos iki mūsų dienų neišliko arba yra visiškai sunykusios.

Į parodą atvežti žemėlapiai atskleidė XVII a. vidurio ir XVIII a. pradžios švedų karinių žygių, kurių metu kaip karo trofėjai buvo paimtos anksčiau minėtos vėliavos, maršrutus.

Iš Švedijos karo archyvo rinkinių parodoje eksponuojami devyni originalūs 1655 m. bei du XVIII a. pradžios Lietuvos ir Žemaitijos žemėlapiai, taip pat Lietuvos Brastos (1657) ir Biržų (1704) miestų bei tvirtovių planai, Plungės miesto panorama.

Parodoje eksponuojami žemėlapiai ir miestų planai yra svarbūs bei dar netyrinėti Lietuvos istorijos vizualiniai šaltiniai.