Kelias į festivalį – per teatro vitriną

Beveik keturis dešimtmečius Vokietijos Heidelbergo mieste vykstantis festivalis „Heidelberg Stückemarkt“ laikosi tradicijos tarptautinės programos kontekste kasmet pristatyti vienos užsienio valstybės teatro sceną – spektaklius, dramaturgiją bei kūrėjų asmenybes. Šiais metais festivalio užsienio viešnia tapo Lietuva, ir, nors dėl pandemijos planuotas gastroles Heidelberge praėjusiais metais teko atšaukti, o šiais metais kūriniai bus pasiekiami tik skaitmeniniu formatu, kūrėjai itin džiaugiasi galimybe bet kokia forma pasirodyti festivalio publikai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Festivalio rengėjus su Lietuvos teatro lauku plačiau supažindino Vilniaus miesto teatro „Atviras ratas“ prieš porą metų surengta teatro vitrina „Out Of(f) Circle“, užsienio prodiuseriams pristačiusi nepriklausomų lietuvių kūrėjų darbus. Eksperimentiniam ir pogrindiniam teatrui dedikuota platforma sudomino „Heidelberg Stückemarkt“ komandą, o netrukus buvo nuspręsta, kad kito festivalio tarptautinę programą sudarys būtent lietuvių teatralų kūriniai.

Teatro „Atviras ratas“ prodiuserė Giedrė Liugaitė prisimena, kad 2018-ųjų rugsėjį su Vilniuje apsilankiusiu vienu iš festivalio rengėjų Jürgen Popig tąsyk tik apsikeitė kontaktais, o jau pavasarį sulaukė kvietimo sudaryti Heidelbergo festivaliui lietuvišką programą. „2020 metais festivalio programoje buvo suplanuota parodyti penkis rinktinius Lietuvos teatro kūrėjų darbus – deja, pandemija sumažino šį planą iki dviejų spektaklių, kuriuos atsirinko patys organizatoriai. Vis dėlto norisi pasidžiaugti tuo, kad rengėjai nenuleido rankų ir rado išeitį šiuo sudėtingu laikotarpiu pristatyti bent dalį programos skaitmeniniu formatu. Viliamės, kad ši nuotolinė pažintis su Lietuvos teatru išaugs į ilgalaikį bendradarbiavimą ir mūsų teatro kūrėjai ateityje turės ne vieną galimybę gyvam susitikimui su Vokietijos teatro publika“, – mintimis dalinasi G. Liugaitė.

Žiūrovų ekranuose – lietuvių kūrėjų darbai ir pokalbiai

Gegužės 2 d. festivalio tarptautinę dalį atidarys bene žymiausia šiuolaikinė lietuviška opera „Geros dienos!“, per savo gyvavimo dešimtmetį sulaukusi plataus tarptautinio pripažinimo. Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera „Geros dienos!“ festivalio žiūrovams pasiūlys žvilgsnį į pasaulį prekybos centro kasininkių akimis: kasdienybėje dažnai kitų nepastebimos, kasininkės šioje operoje atsiskleidžia kaip ryškūs ir unikalūs personažai, kurių charakteristikos kiekvienam gerai pažįstamos.

Tuo tarpu gegužės 8 d. finaliniu festivalio akcentu taps teatro „Atviras ratas“ spektaklis „Lietaus žemė“ (rež. Aidas Giniotis), taip pat užsitikrinęs ypatingai svarbią vietą šiuolaikinio Lietuvos teatro istorijoje. Pasakojant tarpukariu ir pokariu gyvenusių žmonių istorijas, „Lietaus žemėje“ prie Lietuvos praeities prisiliečiama per fragmentiškas nuotrupas, įaudžiamas į švelnią, nerėksmingu patriotizmu ir subtilumu išsiskiriančią spektaklio visumą. Spektaklio rodymą taip pat lydės diskusija su kūrybine komanda.

Gegužės 8 d. festivalio publika Zoom platformoje taip pat galės stebėti trijų lietuviškų pjesių skaitymus. Šios festivalio dalies metu vokiškai nuskambės Ievos Stundžytės „identify“, Mato Vildžiaus „Mamos sūnus“ ir Gabrielės Labanauskaitės „NT drama“. Anot programos sudarytojos Giedrės Liugaitės, šios trys pjesės – socialinė panorama, santykių drama ir socialinė komedija, parodančios ypač platų temų ir raiškos spektrą šiuolaikinėje Lietuvos dramaturgijoje. Be to, po kiekvienos pjesės pristatymo klausytojai galės sudalyvauti virtualiuose susitikimuose su pačiais autoriais. Tą pačią dieną festivalio programoje – ir diskusija su Lietuvos teatro atstovais: režisieriumi Aidu Giniočiu, dramaturge Gabriele Labanauskaite bei „Operomanijos“ prodiusere Ana Ablamonova. Šie kūrėjai, aktyviai formuojantys mūsų šalies scenos menų veidą, plačiau apžvelgs lokalų ir globalų kontekstą, kuriame skleidžiasi Lietuvos teatras.

Daugiau informacijos apie festivalį ir jo programa čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)