„Džiaugiuosi, kad festivalio publika filmą priėmė šiltai. Ši neeilinė asmenybė išties įkvepia mylėti savo kalbą, mokytis kitų. Kartu tai neįprasto žanro filmas, istorinės asmenybės biografiją pasakojantis pasitelkus dokumentinius kadrus, vaidybinius elementus ir animaciją. Siekėme, kad filmas būtų patrauklus ne tik suaugusiems, bet ir paaugliams, vaikams, paskatintų jų žingeidumą, domėjimąsi savo tautos praeitimi“, – sako viena iš filmo prodiuserių Živilė Gallego.
Pasak jos, šio filmo ašimi pasirinkta J. Zauerveino jaunystėje užgimusi nelaiminga meilė savo mokinei, būsimai Rumunijos karalienei Elžbietai. Šios dramos fone pasakojami įdomiausi šio, 75 kalbas mokėjusio sorbų kilmės poligloto gyvenimo faktai. J. Zauerveinas iki mirties keliavo ir tapo gerbiamas daugelio tautų, nes aistringai kovojo už jų prigimtinę teisę kalbėti ir rašyt savo gimtąja kalba.
Tarp filme skambančių anglų, vokiečių, norvegų, sorbų ir kitų kalbų pasigirsta ir lietuviški žodžiai. J. Zauerveinas lankėsi Mažojoje Lietuvoje, mokėjo lietuviškai ir parašė antru mūsų himnu laikomą giesmę „Lietuviais esame mes gimę“. Poliglotas taip pat bendradarbiavo žymiojoje „Aušroje“ ir kituose laikraščiuose, kovodamas prieš tuometinę lietuvių germanizaciją. Ir tuo užsitraukė savo gimtosios, imperialistinės Vokietijos rūstybę.
„Neabejoju, šis filmas svarbus visoms mažoms tautoms šiandieniniame globalėjančiame pasaulyje. Ir Lietuvai. Juk vis daugiau lietuvių emigruojant į užsienį, identiteto išsaugojimas per gimtą kalbą išlieka labai aktualia tema“, – sako Ž. Gallego.
„Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ režisavo du kūrėjai: norvegė Anne Magnussen ir lenkas Pawelas Debskis. Jie pasirinko populiarėjantį doku-animacijos žanrą, kai tikri, filmuoti vaizdai derinami su pieštiniais. Iš pradžių buvo filmuojami aktoriai, o vėliau jie buvo animuoti. Tačiau personažų veiduose išliko atpažįstami juos vaidinę aktoriai: Justinas Valinskas, Valda Bičkutė, Anastasija Marčenkaitė, Šarūnas Datenis, Taras Čižas, Gintaras Liutkevičius ir kiti.
„Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“ ateityje bus rodomas ir Lietuvos žiūrovams. Filmą prodiusavo Lietuvos kompanija „Fralita Films“, kartu su norvegų „Embla Film“ ir lenkų „Fumi Studio“. Gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras. Liubeke „Šiaurės šalių kino dienos“ rengiamos nuo 1956 metų.
