Prašau Manto, kad pasakotų viską nuo pradžių ir jis maloniai sutinka: „Važiavome į Vieną su „Madagaskaru“. Buvome ten visą savaitę, rodėme penkis spektaklius. Vieną dieną spektaklį žiūrėjo Tomas Venclova su žmona. Po spektaklio vyko aptarimas, pasisėdėjimas. Mes, aktoriai, viename kampelyje, dramaturgas, režisierius, kiti svarbūs žmonės – prie kito stalo. Sėdėjo, aptarinėjo, dalinosi įspūdžiais.“
„Išeinant, Tomo Venclovos žmona pasakė jam, kad aš esu tas aktorius, kuris vaidina Oskarą Milašių, – tęsia Mantas. Poetas priėjo, paspaudė ranką ir pasakė: „Gaila, kad Oskaro Milašiaus nepažinojau asmeniškai, laikai ne tie, bet pažinojau jo sūnėną – Česlovą Milošą. Jis nuolat važiuodavo pas dėdę, gyvendavo pas jį. Aš manau, kad Česlovas Milošas būtų labai patenkintas tuo, kaip tu suvaidinai jo dėdę“.“
„Tai toks susitikimas“, – sako aktorius. „Man tai buvo bene gražiausias komplimentas.“
Klausiu Manto, ar toks labai brangus jam šis vaidmuo ir Mantas linksi galva. Mantas savo sūnų pavadino Oskaru.
„Tai dėl fortūnos, – sako aktorius, – man šis vaidmuo buvo pirmas po studijų ir labai sėkmingas. Tikiuosi, kad vardas atneš sėkmę ir sūnus bus protingas ir laimingas“.
Mantas pasakoja, kad pirmiausia Oskaro Milašiaus vaidmuo dramaturgo buvo paskirtas Andriui Žebrauskui. „Bet Andrius turbūt buvo labai užsiėmęs, tai vaidmuo teko man“, – šypteli aktorius.
„Iš pradžių dar keli aktoriai bandėmės, vaidinome. Ir atsitiko taip, kad, matyt, man tiko labiausiai. Yra tokia Laimono Tapino knyga „Septynios dienos Paryžiuj“. Ne iškart ją perskaičiau, stora knyga, Oskaro Milašiaus biografija. Kad apie kiekvieną istorinę asmenybę būtų tokios knygos, aktoriai labai džiaugtųsi, – sako Mantas. Bet tą personažą su režisieriumi jau beveik buvome sukūrę, ir, kai aš pradėjau skaityti tą knygą, radau labai daug panašumų su mano personažu, atitikimų, taip, kaip mes darėm, kaip įsivaizdavom. Net negalėjau patikėti, kad taip gali būti. Panašumai net vizualūs!“
Matau, daug širdies įdėta į šį spektaklį ir Mantas pritaria: „Madagaskaras“ visada eina kaip per sviestą, nesvarbu, didesnius ar mažesnius vaidmenis kolegos vaidina.“ Ir dar nusijuokia: „Pamenu, Leonardas (aktorius Leonardas Pobedonoscevas – aut.) savo dukrą, dar visai mažytę, buvo pasiėmęs kartu su savimi į teatrą. Tai vienoje scenoje aktoriai ją ant rankų išsinešė. Po to kažkas sakė, koks tikroviškas muliažas buvo. Štai scena su kardeliu, kur Milašius dulkes nupučia – tai tiesiog vieno spektaklio metu taip natūraliai išėjo ir vėliau prigijo – lyg taip ir turėjo būti.“
Mantas Vaitiekūnas – Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro aktorius, vaidinantis spektakliuose: „Madagaskaras“, „Trys seserys“, „Mistras“, "Revizorius" (režisierius Rimas Tuminas), „Motina (Vasa Železnova)“ (režisierius Kirilas Glušajevas), „Damos vizitas“, „Mama Katinas“ (režisierius Evaldas Jaras), „Freken Julija“ (režisierius Artūras Areima), „Trys aukštos moterys“ (režisierė Ramunė Kudzmanaitė) ir kt.
Vilniaus Mažasis teatras įkurtas 1990 m. režisieriaus Rimo Tumino ir jo bendraminčių. Prieš šešiolika metų Vilniaus Mažajam teatrui buvo suteiktas valstybinio teatro vardas. Valstybinis Vilniaus Mažasis teatras apdovanotas šv. Kristoforo statulėle – už nuopelnus Vilniaus miestui. Iš viso teatro repertuare – daugiau nei dvidešimt spektaklių, garsiausi iš jų – režisieriaus Rimo Tumino spektakliai „Maskaradas“, „Revizorius“, „Madagaskaras“, „Trys seserys“, „Mistras“, „Belaukiant Godo“. Teatre spektaklius stato Rimo Tumino mokiniai, kviestiniai režisieriai iš Lietuvos ir užsienio.
