VMT gimtadienio metraštis. E.Gabrėnaitė: aš netikiu, kad menas gali kažką pakeisti

Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro aktorės Eglės Gabrėnaitės klausiu, ar tikrai menas daro stebuklus ir sulaukiu atsakymo: „Tiesą sakant, aš netikiu, kad menas gali kažką pakeisti: padaryti tave turtingu, laimingu, gražiu. Tai priklauso nuo tavęs paties. Tiesa, - priduria aktorė, - asmenybių ir įvykių įtaka yra labai didelė, tačiau visais laikais ir vienų, ir kitų buvo mažai.“

„Dabar populiarus tas amerikoniškas OK su dirbtine šypsena, - sako aktorė, - kiti mums neberūpi. Užtat dabar ne meno laikas. Talentas yra drąsa, bet ne naglumas, - pasakoja Eglė Gabrėnaitė, - tai yra energetika, o energetika yra tikėjimas. Jei tiki – tu esi magas. Menas visada krauju pasirašomas. Aktorius klausia kodėl žiūrovai neima? Ogi todėl, kad tu neduodi. O drąsiam visais laikais nebuvo lengva. Geriau patylėk, pagulėk kaip žuvis ant dugno.“

Nors aktorė sako, kad menas stebuklų nedaro, jos prisiminimai kupini įkvepiančių, nekasdieniškų momentų: „Aš pamenu, - pradeda pasakojimą Eglė Gabrėnaitė, - 1984 metais, Rygoje vaidinome Justino Marcinkevičiaus „Mažvydą“. Iki nepriklausomybės dar toli toli. Spektaklio pabaigoje yra scena, kai aktorius sako, ką reiškia žodis Lietuva „L – tai lietus, i – tai...“ Aktoriai, kurie jau buvome laisvi, laukėme užkulisiuose – ruošėmės išeiti nusilenkti. Ir staiga girdžiu – bildesys salėje. Susirandu kulisuose skylutę ir žiūriu: salėje latviai atsistoję, verkia. Ir kartoja Lie – tu – va. Visi pradėjome verkti. Po spektaklio atbėgo latvių aktoriai ir sako mums: kokie jūs laimingi, kad galite iš scenos sakyti Lietuva. Jūs turite tokį poetą. Ir koks pasididžiavimas tuomet, kad tu štai taip vos ne revoliuciją padarei!“

„Gal prieš dešimt metų, per „Vyšnių sodą“ vaidinau sirgdama, tai po spektaklio kažkas įgrūdo mane į mašiną, kad greičiau grįžčiau namo, - aktorė prisimena dar vieną istoriją. Įsėdau ir, o, Dieve, matau – mažiausiai banditų banditas už vairo sėdi. Sako man: „Aš gyvenime neverkiu, o čia verkiau“. Klausia manęs, ar ir aš ten iš tikro verkiu. Sakau, taip. Klausia: „O kas tave namo po spektaklių parveža?“ Sakau, kad grįžtu su taksi.

Nuvežė mane namo, užrašė ant popieriaus skiautės Staska ir telefoną. „Kas tau bebūtų gyvenime, paskambink. Ir jeigu kas nors lįs prie tavęs, pasakyk Staska, jie žinos“

Eglė Gabrėnaitė – Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro aktorė, sukūrusi ne vieną dešimtį kino ir teatro vaidmenų, pelniusi apdovanojimus įvairiuose teatro festivaliuose, 2011 m. aktorei įteiktas LDK Gedimino ordinas Riterio kryžius. Eglė Gabrėnaitė vaidina Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro spektakliuose: „Madagaskaras“, „Revizorius“, „Vyšnių sodas“ (rež. Rimas Tuminas), „Motina (Vasa Železnova)“ (rež. Kirilas Glušajevas).

Vilniaus Mažasis teatras įkurtas 1990 m. režisieriaus Rimo Tumino ir jo bendraminčių. Prieš šešiolika metų Vilniaus Mažajam teatrui buvo suteiktas valstybinio teatro vardas. Valstybinis Vilniaus Mažasis teatras apdovanotas šv. Kristoforo statulėle – už nuopelnus Vilniaus miestui. Iš viso teatro repertuare – daugiau nei dvidešimt spektaklių, garsiausi iš jų – režisieriaus Rimo Tumino spektakliai „Maskaradas“, „Madagaskaras“, „Trys seserys“, „Mistras“. Teatre spektaklius stato Rimo Tumino mokiniai, kviestiniai režisieriai iš Lietuvos ir užsienio.