aA
Violeta Urmanavičiūtė-Urmana – pirmoji iš lietuvių operos atlikėjų, kuriai prieš kelis dešimtmečius atsivėrė svarbiausios pasaulio scenos. Šiandien, atsigręždama į prabėgusius metus, solistė netikėtai pripažįsta, kad Lietuvoje buvo nemažai geresniais balsais gamtos apdovanotų dainininkų negu ji. Tačiau jai pavyko susiformuoti savo idealą ir pakako užsispyrimo jo siekti... Valensijoje Kalėdas sutikusią Violetą Urmaną kalbino muzikologė Eglė Ulienė.
Violeta Urmana
Violeta Urmana
© Asmeninio albumo nuotr.

Esate pirmoji lietuvė, pasiekusi megažvaigždės statusą operos pasaulyje. O koks Jūsų santykis su Lietuvos opera? Ar jaučiatės jos dalimi?

Kai dar studijavau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, didžiausia svajonė buvo sugebėti dainuoti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Kai tik galėdavom, bėgdavom ten žiūrėti spektaklių: tuo metu dainavo Gehamas Grigorianas, Irena Milkevičiūtė, Nijolė Ambrazaitytė ir daug kitų puikių dainininkų, kurie tapo mums pavyzdžiu.

Po to taip susiklostė gyvenimas, kad atsivėrė sienos ir išvykau į užsienį: tai leido pasiekti platesnės karjeros. Aišku, visuomet smagu sugrįžti ir čia išeiti į sceną. Prieš išėjimą labai jaudinuosi, nes gimtinėje norisi pasirodyti kuo geriau. Paskutinis mano pasirodymas Lietuvoje buvo rečitalis 2018 m. Vilniaus festivalio programoje.

Ko dainininkui labiausiai reikia, kad pasiektų vokalinių aukštumų?

Tai ištisas savybių kompleksas, nes vien tik gerai dainuoti neužtenka. Mano, pradedančios dainininkės, balsas nebuvo nei labai skambus, nei galingas. Bet, klausydama geriausių pasaulio solistų įrašų, susiformavau savo idealą ir stengiausi iki jo „prisikrapštyti“. Turėdama visapusišką muzikinį išsilavinimą, kurį suteikė fortepijono studijos, siekiau ir savo balsu išmokti „groti“ taip, kaip man norėjosi – su visomis spalvomis ir niuansais.

Operos solistui reikia ir tam tikro scenos instinkto, leidžiančio tuo pačiu metu stebėti dirigentą, koordinuotai bendrauti su kolegomis ir valdyti savo vokalinį aparatą. Žinoma, šiais laikais nemažai galima pasiekti ir save reklamuojant, bet aš pati niekad neturėjau šitos „gyslos“.

Ar reklamos srityje dainininkams nepadeda jų agentūros?

Agentūros nepadeda, jos dirba savo darbą – savo kontaktų dėka randa tau kanalus. Man pasisekė, nes jau po pirmųjų tarptautinių konkursų turėjau dvylika agentūrų, kurios su manimi norėjo dirbti. Agentūros siunčia tave į perklausas, bet atsimenu ir tokių perklausų, kuriose puikiai pasirodžiusi sulaukdavau klausimų: „O jūs Eboli partiją jau kur nors dainavote?.. Ne?.. Tai kai padainuosite – tada ir pas mus atvažiuokite...“ Ir tai provincijos teatre, o ne kokiame nors megapolyje! Tada pagalvojau: „Jūs daugiau manęs čia nepamatysite“. Taip ir buvo.

2020-ieji Lietuvos operai tapo ne tik šimtmečio, bet ir ištuštėjusios salės metais: žadėtos „Traviatos“ premjeros gruodį nebepamatėme. Tylūs ir tušti dabar stovi daugelis Europos operos teatrų. Kaip jūs išgyvenote visą šį laiką?

Vasarį, kai visa tai prasidėjo, kaip tik buvome Milane. „La Scala“ teatre spėjau padainuoti Azučeną septyniuose Giuseppe‘s Verdi „Trubadūro“ spektakliuose, o dar trijuose – nebespėjau... Uždarius teatrą, skubiai palikome Milaną. Netrukus vienas po kito pasipylė pranešimai apie atšauktus pastatymus, spektaklius ir koncertus. Praktiškai iki pat rugsėjo pabaigos laiką leidau savo namuose Miunchene. Turiu prisipažinti, kad ne taip labai man ir trūko to dainavimo... Pirmuosius tris mėnesius, kai dar tikėjomės, kad tuoj sugrįšime į įprastas vėžes, mokiausi naujus kūrinius, nes buvo numatyti keli debiutai. Bet išėjo taip, kad spalio pradžioje Berlyne pasirodžiau trijuose G. Verdi muzikos gala koncertuose, ir viskas vėl sustojo... Po to nelabai ir benorėjau iš namų kur nors važiuoti. Visgi susiėmiau iš išvykau repetuoti į Valensiją Ispanijoje, kur dalis teatrų iki šiol tebeveikia. Ir labai tuo džiaugiuosi, nes čia geras oras, jūra, draugai ir puikus maistas.

Valensijoje, šviečiant saulei, repetuojate Misis Kvikli partiją G. Verdi operoje „Falstafas“. Tai – naujas jums vaidmuo. Kaip sekasi jį įvaldyti?

Tai bus antrasis mano parengtas komiškas vaidmuo. Pirmąjį 2019-aisiais pristačiau Berlyne, kur dainavau Duenją Sergejaus Prokofjevo operoje „Sužadėtuvės vienuolyne“. Buvo linksma... Misis Kvikli vaidmuo irgi įdomus, tik jame mažoka melodingo dainavimo. Premjeriniai spektakliai numatyti sausio pabaigoje. Jei kartais ir neįvyktų – nebus apmaudu, nes pats buvimas čia, Valensijoje, kai aplink viskas sustingę dėl pandemijos, prilygsta atostogoms.

Ar yra vaidmuo, kurį prisiminate su ypatinga meile?

Gaila, bet daugelis tų vaidmenų jau praeityje: metai eina, nebegaliu jų dainuoti. Štai gruodžio pradžioje per vieną italų televizijos kanalą rodė Christopho Willibaldo von Glucko operos „Ifigenija Aulidėje“ įrašą – maestro Riccardo Muti diriguojamą spektaklį, kuriuo 2002 m. buvo atidarytas „La Scala“ teatro sezonas. Būtent šiame pastatyme susipažinau su savo vyru – italų tenoru Alfredo Nigro, todėl dar kartą prisiminti tai buvo nuostabus išgyvenimas. Manau, šis pastatymas yra viena iš mano karjeros viršūnių. Žinoma, prieš tai buvo Eboli G. Verdi „Don Karle“, Kundri Richardo Wagnerio „Parsifalyje“ ir Izolda to paties kompozitoriaus operoje „Tristanas ir Izolda“. Izoldos mirties scenoje, diriguojant maestro Esa-Pekkai Salonenui, tikrai pasijusdavau nebe šitam išmatavime... Tokios akimirkos dainininkams yra pačios brangiausios. O vėliau dar buvo ir Aida, ir Toska...

Ar yra teatras, į kurį sugrįžtate mieliausiai? Kur publika pati geranoriškiausia?

Ne kartą esu dainavusi ir kaip namuose jaučiuosi Madrido „Teatro Real“, Milano „La Scala“, Niujorko „Metropolitan Opera“. Amerikiečių publika pati spontaniškiausia: jei spektaklio režisūra arba libreto vertimas jiems pasirodo keisti, jie ir juokiasi. Ir nesvarbu, kad scenoje vaidinama tragedija... Bet jei atiduodi vaidmeniui visą širdį – visur sulauksi geidžiamo publikos atsako.

Jūsų pramintu keliu sėkmingai eina jaunoji lietuvių operos solistų karta. Ar spėjate ją išgirsti?

Visada sakiau, kad esu pirma, bet tikrai nebūsiu paskutinė: Asmik Grigorian, Aušrinė Stundytė, Vida Miknevičiūtė, Edgaras Montvidas ir kiti lietuviai jau užėmė svarbias pozicijas operos pasaulyje. Ir tai labai džiugina.

Ko palinkėtumėte Lietuvos operai jos šimtmečio proga?

Linkėčiau ir toliau žengti taip, kaip pirmuosius šimtą metų: jei ne pačiais didžiausiais, tai tvirtais, užtikrintais žingsniais. Ir, žinoma, linkiu sveikatos, įdomių pastatymų bei ištikimos publikos. Operos teatras Lietuvoje visada buvo svarbus kultūros židinys: ne veltui žmonės į LNOBT žiūrėti spektaklių autobusais važiuodavo iš visos Lietuvos. Sėkmės visiems jūsų dirigentams, režisieriams ir solistams!

Visą LNOBT rengiamo tinklalaidžių ciklo „Tekstūra“ pokalbį su Violeta Urmana galite išklausyti čia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
5.0000

Skulptorė Daliutė Ona Matulaitė: aš juk su savo darbais tikrai išėjau į Lietuvą

Lietuvoje Jos darbus žino visi, o Ją pačią atpažįsta nedaugelis. Taip yra todėl, kad skulptorė...

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Agnė Gintalaitė? (4)

„Man sunku kalbėti apie laisvalaikį, nes nesu nusibrėžusi aiškių ribų – kur darbas, o kur...

Menininkai išreiškė palaikymą Liškevičiui: tokia situacija absurdiška ir grėsminga (42)

Kultūros ir meno organizacijos kreipėsi į šalies vadovus, prašydami nutraukti ikiteisminį...

Berlyne – interaktyvi Gretos Kardi-Kardišiūtės ir Almyros Weigel instaliacija „Kvėpuok“

Birželio 19–20 dienomis festivalyje „48 Stunden Neuköln“ Berlyne Almyra Weigel ir Greta...

Spektaklis „Emigrantai“: kaip praeities fikcijos tapo kasdienybe

Jau tikru keiksmažodžiu tapęs junginys „COVID-19“ – mūsų kasdienybė, bet ar prisimenate...

Top naujienos

Dėl COVID-19 virš Europos tvenkiasi juodi debesys: liūdnas pavyzdys jau yra PSO: nekartokime klaidos (81)

Europoje nerimą kelia itin sparčiai plintanti delta koronaviruso atmaina, pirmiausiai aptikta...

Net nežinojęs apie baudą, sulaukė antstolių pinigų nuskaitymo: sako jokių įspėjimų negavęs (22)

Kaunietis Artūras sakosi likęs nemaloniai nustebintas, kai vieną dieną antstoliai nei iš šio,...

Neišnaudotų progų specialistais tapę ispanai Euro 2020 turnyre dar kartą sužaidė lygiosiomis (54)

Europos futbolo čempionate vis dar be pergalių lieka Ispanijos nacionalinė ekipa. Šeštadienį E...

Lietuvoje temperatūra kils net iki +34: sinoptikai skelbia, kada tikėtis lietaus (2)

Sekmadienį rytas vėl išauš šviesus, giedras ir labai šiltas. Po vidurdienio debesų kiek...

Vaidas Mikaitis | D+

Pokalbis su baltaruse lietuvį pribloškė: aš geriau savo nuogos nuotrauką atsiųsiu nei kalbėsiu apie politiką (2)

Apie Baltarusiją dabar šneka visi kas netingi. Ir net tie kas tingi irgi šneka, nes kitaip...

Ieškomiausių nusikaltėlių sąraše figūravęs lietuvis įkliuvo po 13 metų slapstymosi, bet teisingumo laukia laisvėje kaltinamas nugirdytos paauglės išprievartavimu (93)

Prieš 14 metų iš Lietuvos sprukęs Evaldas R. ilgą laiką figūravo labiausiai ieškomų...

Jogintė Užusienytė | D+

Jeigu su antra puse miegate atskirai, sukluskite: tai apie jūsų santykius pasako daugiau nei galvojate (2)

Miegoti kartu ar atskirai? Turbūt retai tenka išgirsti tokį klausimą svarstančią sutuoktinių...

Rezultatyviausiame Euro 2020 trileryje Vokietija įveikė titulą ginančius portugalus (169)

Europos futbolo pirmenybėse rezultatyviausias rungtynes sužaidė vieni iš F grupės favoritų....

Tris vaikus auginanti Inga apie jos šeimai lemtingą vakarą: tuo metu net negalvojau, kad tai bus pradžia viso to, ką dabar turiu (35)

Klaipėdiečiais Inga ir Vitalijus Gargasai – Delfi ir varškės sūrelių „ Magija “ bei...

Padidėję limfmazgiai gali signalizuoti apie rimtas ligas – vienoje vietoje jie ypač pavojingi (15)

Vienas iš gana dažnų ligos požymių yra padidėję limfmazgiai . Juos dažniausiai bandome...