aA
Šiandien Vilniaus rotušėje vyksta 10-oji tarptautinė konferencija „Švenčiame A. Sacharovo gyvenimą 1921-2021“. Konferencijoje gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvauja pranešėjai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos. Tai vienas iš Sacharovo šimtmečio renginių, kuriuos rengia A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras prie VDU.
Sacharovo konferencija
Sacharovo konferencija
© Organizatorių nuotr.

Stebėti konferenciją galima tiesiogiai, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Yra vertimas į lietuvių ir rusų kalbas.

Ši vienos dienos konferencija sutelkta į 1975 m. Helsinkio susitarimus, kurie tapo bendradarbiavimo ir saugumo pagrindu Europoje, galiausiai paskatino Sovietų bloko suirimą. Helsinkio susitarimai buvo pasirašyti tais pačiais metais, kai Nobelio taikos premija buvo įteikta Andrejui Sacharovui, kurio raštai ir įžvalgos atsispindėjo Helsinkio susitarimuose. Pranešėjai taip pat aptars disidentų grupių vaidmenį atveriant totalitarinę visuomenę Rytuose ir iššūkius, su kuriais Europa susiduria šiandien.

Konferenciją atidarė Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, pabrėžęs Sacharovo asmenybės reikšmę dabarčiai ir tai, kad problemos su kuriomis jis kovojo niekur nedingo. „Deja, po trisdešimt metų vis dar išgyvename laisvės pažeidimus, žodžio laisvės slopinimą, žmogaus teisių suvaržymus visame pasaulyje ir artimiausiose kaimyninėse šalyse“, – teigė M. Adomėnas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius susirinkusius pasveikino nuotoliniu būdu, palinkėjimo įkvėpimo, drąsos ginti savo laisvę ir pakvietė tuos, kurie konferenciją stebi internetu, apsilankyti parodoje, skirtoje Andrejui Sacharovui, kuri iki gegužės 28 d. veikia Vilniaus rotušėje.

Iš Londono į dalyvius kreipėsi Andrejaus Sacharovo anūkė, biofizikė, žmogaus teisių aktyvistė, pristačiusi jo šimtmečiui skirtus renginius kituose pasaulio miestuose ir pabaigoje pasidalinusi prisiminimu, kaip kartą vaikščiojant miške su seneliu jo tremties vietoje jis staiga pasakė: „Žinai, miškai Lietuvoje tokie gražūs, jie draugiški“. Šis jo pastebėjimas, pasak M. Sacharov-Liberman, taikliai apibūdina Baltijos šalių draugiškumą ir nusiteikimą ginant svarbiausius klausimus, viršijant galimybes.

Kalbą skaitė rašytojas ir vertėjas Tomas Venclova, vienas iš Vilniaus Helsinkio grupės steigėjų, pažymėjęs: „Sacharovas anksti suprato, kad branduolinio karo pavojus ženkliai viršija abejotiną branduolinės pusiausvyros naudą, ir įsipareigojo apsaugoti žmoniją nuo to, ką pats sukūrė. Jis propagavo susitarimus, kurie sumažina didelių karinių susirėmimų tikimybę. Daugelį dešimtmečių tokių susirėmimų sugebėjome išvengti, tačiau tikimybė, deja, išlieka trapi“.

Profesorius iš Šiaurės Karolinos Michael Morgan, turintis mokslinius laipsnius Toronto, Kembridžo ir Jeilio universitetuose teigia, kad šis Helsinkio susitarimas buvo lūžis Šaltajame kare, nustatė bendrus tarptautinės tvarkos principus abiejose Geležinės uždangos pusėse: Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Priešingai nei tvirtina sovietai, šie principai atspindėjo liberalias, demokratinės vertybes, o ne komunistines.

Po Morgano pranešimo laukia Lesios Charčenko filmo, paremto interviu su diplomatais ir žmogaus teisių aktyvistais, – „Atsigręžiant į Helsinkio susitarimą“ peržiūra.

Po filmo Oksfordo profesorius Timothy Garton Ash, dirbantis ir Stanfordo universitete bei Berlyne, išleidęs 10 knygų apie istoriją ir politiką, skaitys pranešimą „Kaip Vidurio ir Rytų europiečiai pavertė Helsinkio susitarimą auksiniu žmogaus teisių standartu visai Europai“.

Antrąją konferencijos dalį pradės Andrejaus Sacharovo įdukra, Jelenos Bonner dukra, nepriklausoma tyrėja Harvardo universitete Tatjana Jankelevič, šiuo metu gyvenanti Bostone. Būtent Tatjanai Jankelevič kilo mintis įkurti Sacharovo centrą Kaune, prie VDU. T. Jankelevič sako, kad Sacharovo požiūris ir pozicija yra aktualūs ir šiais laikais sprendžiant globalias problemas tokias kaip pavojingas, antidemokratinis ultranacionalizmas, energetinė priklausomybė nuo naftą išgaunančių šalių, tautų apsisprendimo teisė. „Šie rūpesčiai reikšmingi mums visiems, o ypač jaunajai kartai“, – pažymi Tatjana Jankelevič.

Konferenciją gyvai pranešimą skaitys buvęs politinis kalinys, filantropijos ir pilietinės visuomenės plėtros ekspertas bei Sacharovo centro Maskvoje vadovas Viačeslavas Bachminas, kalbėsiantis apie Sacharovo reikšmę šiandien. „Jis buvo vienas iš tų, kurie turėjo drąsos išeiti iš komforto zonos, Sacharovo gyvenime buvo ne vienas atvejis, kai jis prieštaravo daugumos nuomonei, tikėdamas tuo, kad yra teisus. Šiandieninėje Rusijoje daugelis žmonių susiduria su situacija, kai turi priimti lemtingą pasirinkimą. Tokiems žmonėms Andrejus Sacharovas yra įkvepiantis pavyzdys. Jis suprato, kad šio pasaulio centre yra žmogus, jo teisės ir orumas, ir kad žmogaus teisių laikymasis tiesiogiai susijęs su pasaulio saugumu“, – teigia V. Bachminas.

Po Bachmino kalbės emigrantų šeimoje JAV gimęs ir užaugęs Nils Muižnieks, kuris po Nepriklausomybės atgavimo grįžo į Latviją, dirbo stiprinant žmogaus teisių apsaugą, du kartus buvo Integracijos ministru Latvijoje, o 2012–2018 m. buvo Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras. Nuo 2020 m. – „Amnesty International“ Europos regioninio biuro direktorius.

Prisimindamas Sacharovą, N. Muižnieks teigia: „Jis bijojo, kad intelektinei laisvei grėsmę gali kelti ne tik vyriausybės nustatyti apribojimai, bet ir tai, ką jis pavadino „masinės kultūros opiumu“ – tai, ką mes dabar vadiname socialinės žiniasklaidos burbulais, netikromis naujienomis ir sąmokslo teorijomis.“

Paskutinė pranešimą skaitys viešnia iš Lenkijos – Maja Mazurkevič, vadovaujanti „Alliance4Europe“, dirbanti politikos vadybos, užsienio reikalų ir komunikacijos srityse, kovojanti prieš dezinformaciją ir neapykantą. M. Mazurkevič sako: „Europa šiuo metu išgyvena krizę. Populistai ir nacionalistai ateina į valdžią, jie pasitelkia neapykantos kalbą, dezinformaciją ir propagandą, kad kontroliuotų pasaulį. Tai ne naujas iššūkis, jis buvo puikiai žinomas ir Andrejui Sacharovui, sakiusiam, kad minties laisvė galima tik tada, jei žmogaus protas nėra užkrėstas masiniais mitais, kurie gali pavirsti kruvina diktatūra. Norint pokyčių, mums reikia naujos Europos vizijos“.

Po pranešimų bus diskusija, kurią moderuos A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro prie VDU direktorius Robert van Voren.

Stebėti konferenciją galima tiesiogiai. Rytoj, penktadienį, 18.30 „Vaidilos“ teatre vyks Sacharovo gimtadienio koncertas, kurį surengs pianistas iš Ukrainos Aleksėjus Botvinovas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras pristato pirmąjį Tarptautinį kompozitorių konkursą

Šv. Kristoforo kamerinis orkestras didžiuojasi pristatydamas pirmąjį Tarptautinį kompozitorių...

MO muziejaus mokymai – tai, ko reikia šiuolaikiniam mokytojui

MO muziejus drauge su Britų taryba Lietuvoje įgyvendina jau antrą sėkmingą projektą, skirtą...

„Operos genomui“ pasiūlytos idėjos byloja apie eksperimentinės operos gyvybingumą

Paaiškėjo menininkai, kuriems bus suteikta galimybė vystyti eksperimentinės operos idėjas...

Naujalio kamerinės muzikos kursuose – Rostropovičiaus mokinė ir Stradivarijaus smuiko savininkė

„Sunku net pačiai patikėti, kad vos už keleto dienų į III Tarptautinius J.Naujalio kamerinės...

Šimonytė: policija turėtų pagrįsti sprendimą pradėti tyrimą dėl videoperformanso (25)

Menininkams raginant nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Dainiaus Liškevičiaus videoperformanso,...

Top naujienos

Pasaulį bauginanti kovido atmaina jau Lietuvoje: prasideda ypač akylus situacijos stebėjimo laikas (74)

Sparčiau plintanti ir nepilnai pasiskiepijusiems pavojingesnė „delta“ koronaviruso atmaina jau...

Dailius Dargis | D+

Nauji faktai tamsioje Karpavičiaus testamento istorijoje: čia figūruoja ne tik tamsiaplaukė moteris, bet ir žinomi spalvingos reputacijos veikėjai

Šiemet rugpjūtį sueis lygiai dveji metai, kai netikėtai po sunkios ligos mirė vienas iš...

26-erių Dovilė pribloškė net gydytojus: jie stebėjosi, kaip su tokiomis diagnozėmis galiu gimdyti (43)

26-erių metų Dovilė Vickutė atrodo taip pat, kaip ir jos bendraamžiai. Net sunku įtarti, kad ši...

Norite šią vasarą būti pačios madingiausios ir stilingiausios? Nepadarykite grubios klaidos – šiuos drabužius turite užmiršti (3)

Sezonai keičiasi, o dažnai spintoje drabužiai lieka tie patys. Stilistė Jomantė Vaitkutė...

Euro 2020: Danija aiškinasi santykius su Rusijos rinktine gyvai (41)

Europos futbolo čempionate prie pabaigos artėja pirmasis grupių varžybų ratas. Pirmadienio...

Latvija vėl laukia lietuvių: ką būtina žinoti vykstantiems ir ką verta pamatyti (77)

Nuo birželio 16 dienos Latvija atsivėrė svečiams iš užsienio, tad lietuviai vėl gali...

Į Nausėdą nusprendė kreiptis atviru laišku: užkliuvo Švedijoje įteiktas apdovanojimas (274)

Aktorius, režisierius, rašytojas Arkadijus Vinokuras atviru laišku kreipėsi į prezidentą...

Transliacija / Mano pramogos veidai. Katažina Zvonkuvienė – apie vyrą, karjerą ir svajonę pabėgti iš kaimo (1)

Žinoma atlikėja Katažina Zvonkuvienė atvirame interviu nurodė priežastis kodėl žiniasklaidoje...

Istorinis pasiekimas: ukrainiečius įveikę austrai pirmąkart – Europos čempionato aštuntfinalyje (109)

Austrija sužaidė geriausias savo rungtynes Euro 2020 pirmenybėse: 1:0 (1:0) pranoko Ukrainą ir...