aA
Birželio 19 d. ketvirtadienį Dominikonų g. atidaroma Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerija ,,Židinys”, sakoma pranešime spaudai.
Galeriją įkūrė Lietuvos tekstilės patriarchas, tautodailės rinkėjas ir propaguotojas Antanas Tomašaitis, nusprendęs savo dar praėjusio amžiaus trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje surinktus liaudies meno rinkinius, asmeninius ir žmonos Anastazijos Tamošaitienės kūrinius, vertingą biblioteką padovanoti Lietuvai.

Tokio kultūros centro įkūrimo idėją dailininkas puoselėjo tebegyvendamas Kanadoje. Galeriją įsteigti realios galimybės atsivėrė Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Galerija priklauso Vilniaus dailės akademijai (VDA), kurioje 1940-1942 m. Antanas Tamošaitis dėstė, o 1995 m. jam suteiktas VDA garbės profesoriaus vardas.

Galerijos tikslas – tautinė kultūrinė ir šviečiamoji veikla. Čia lankytojai galės išvysti senuosius lietuvių liaudies drabužius ir audinius, susipažinti su jų gamybos būdais, pamatyti Tamošaičių kūrinius, kurie atspindi tradicijų tąsą šiuolaikinėje dailėje, išeivijos puoselėtus tautiškumo bruožus.

Lietuvių liaudies kostiumo žinovės profesorės Vidos Kulikauskienės vadovaujama audėjų grupė „Tautinis kostiumas“ tęs Tamošaičių pradėtą veiklą – senovinėmis staklėmis, remdamasi Tamošaičių surinkta tautodailės medžiaga aus lietuvių tautinius drabužius.

Pasak Antano Tamošaičio, svarbu, kad jo įkurtoje galerijoje būtų plėtojama šviečiamoji veikla, propaguojami senieji amatai, organizuojami audimo kursai.

Antanas ir Anastazijos Tamošaičiai buvo vieninteliai profesionalūs nepriklausomos Lietuvos tekstilininkai, kūrę kilimus bei dekoratyvinius audinius ir surengę Kaune anuomet vieninteles kilimų parodas (1935, 1937, 1938 m.). Aukščiausiais apdovanojimais A. Tamošaičio kilimai ir A. Tamošaitienės sukurti tautiniai drabužiai įvertinti pasaulinėse parodose Paryžiuje (1937 m.) ir Niujorke (1939m.), tarptautinėje amatų parodoje Berlyne (1938m.).

ANASTAZIJA MAŽEIKAITĖ-TAMOŠAITIENĖ (1910–1991)

Gimė 1910 m. rugsėjo 9 d. Vainuto m. (Tauragės aps., dab. Šilutės r.). 1928–1931 m. mokėsi Moterų dailės darbų mokykloje Kaune. Rankdarbių įgūdžius tobulino 1937 m. Švedijoje. 1932–1934 m. dirbo Žemės ūkio rūmų audimo ir mezgimo kursų vedėja, 1934–1937 m. – šių rūmų Namų pramonės skyriaus audimo instruktore. 1935 m. kartu su A. Tamošaičiu atidarė audimo dirbtuvę Ąžuolų Būdoje. 1940–1942 m. – Kauno taikomosios dailės instituto Dekoratyvinių audinių studijos instruktore.

1945–1946 m. dėstė privačioje Tamošaičių dailės studijoje Glasenbache (Austrija), 1946–1948 m. dirbo audimo instruktore Dailės ir amatų mokykloje Freiburge (Vokietija). 1948 m. Monrealyje, YMCA centre, įsteigė Audimo ir tautinių drabužių studiją. 1977 m. buvo Lietuvių tautodailės instituto Kanadoje steigimo iniciatorė. Išaudė gobelenų, rištinių kilimų, audinių tautiniais raštais, sukūrė tapybos ir grafikos darbų. Išleido knygas Mezgimas (1935), Mūsų rankdarbiai (1935), Namie austi drabužiai (1937), Mergaičių darbeliai (1937). Mirė 1991 m. rugpjūčio 28 d. Palaidota Mississaugoje (Kanada), Šv. Jono kapinėse. Velionės palaikus ketinama perlaidoti Lietuvoje.

ANTANAS TAMOŠAITIS (g. 1906)

Gimė 1906 m. vasario 15 d. Barzdų k. (Šakių r.). 1923–1928 mokėsi Kauno meno mokykloje, baigė grafikos specialybę. 1930–1931 m. lankė M. Dobužinskio studiją. 1929–1932 m. dėstė Kauno meno mokykloje, 1927–1932 m. – Moterų dailės darbų mokykloje, 1928–1933 m. – Lietuvos moterų kultūros draugijos Mergaičių mokytojų seminarijoje, 1928 m. – Lietuvos moterų globos komiteto Amatų mokykloje, 1929–1930 m. – „Pavasario“ suaugusiųjų gimnazijoje.

1931–1940 m. dėstė audimo pagrindus Dotnuvos žemės ūkio akademijoje, 1936–1939 m. – Kauno I valst. amatų mokykloje. 1931–1940 m. dirbo Žemės ūkio rūmuose audimo instruktoriumi ir Namų pramonės skyriaus vedėju. 1926–1939 m. vadovavo ekspedicijoms, rinkusioms lietuvių liaudies meno dirbinius. 1940–1942 m. dirbo Vilniaus dailės akademijos dėstytoju ir Pedagogikos katedros vedėju, 1942–1944 m.– Kauno taikomosios dailės instituto Dekoratyvinių audinių studijos vedėju. 1945–1946 dėstė privačioje Tamošaičių dailės studijoje Glasenbache (Austrija), 1946–1948 dirbo Dekoratyvinių audinių skyriaus vedėju Dailės ir amatų mokykloje Freiburge (Vokietija). Atvykęs į Monrealį 1949–1950 m. vadovavo YMCA centre veikusiai Meno ir amatų akademijai.

Išaudė kilimų, sukūrė tapybos ir grafikos darbų. Sudarė ir redagavo „Sodžiaus meno“ serijos leidinius (1–8 knygos, 1931–1939), išleido knygas Audimas (1933), Austiniai kilimai (1935), Staltiesės (1935). 2000 visam laikui grįžo į Lietuvą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Žodžio meistras Aloyzas Tendzegolskis: žmonija geriausiai susižino per posakius (2)

Naują Aloyzo Tendzegolskio knygą „Aforistika iš dangaus“ išleido leidykla Homo liber ....

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Kotryna Vaitekūnaitė-Jonušienė? (4)

Žmogaus ir papuošalo santykis su kūnu tapo bene svarbiausia Kotrynos Vaitekūnaitės-Jonušienės...

Laisvės alėjoje iškils naujas akcentas: pasiūlyta 11 meninių idėjų pirmajam lietuviškam filmui įamžinti (4)

Augančią „Kauno akcentų“ ekspoziciją po atviru dangumi netrukus papildys dar vienas kūrinys,...

„Eglė žalčių karalienė“ debiutuoja tarptautinėje lygoje

Lietuvoje pripažintas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis debiutuoja pasaulinėje...

Teatrų vadovai namų darbus turės atlikti greitai: teks verstis per galvą perdėliojant planus

Profesionaliojo scenos meno įstaigoms gera žinia – nuo balandžio 19 dienos leista organizuoti...

Top naujienos

Arabų klanams Berlyne darosi nejauku – į jų valdas braunasi „svečiai“ iš Rusijos (16)

Vokietijos sostinėje iškilo gaujų karų grėsmė, nes jau įsitvirtinusias nusikaltėlių...

Po atlaisvinimų veiklą atnaujinusios sanatorijos ir SPA siūlo naujas paslaugas: telefonai netilo viso karantino metu (1)

Po Velykų Lietuvoje atlaisvinus judėjimą tarp savivaldybių, darbą atnaujina per karantiną...

Siaubo rytas Aukštaitijos vienkiemyje: ne visi gailėjo 84 metų senutės, kurią išžagino 20-metis (275)

Tai buvo tikrų tikriausias siaubo rytas viename Aukštaitijos vienkiemyje: į 84 metų senolės namus...

Kruviniausią pokario konfliktą patyrusi Europos šalis ištikta paralyžiaus: dar niekada nebuvo taip gėda (42)

Sarajeve COVID-19 pražudė daugiau žmonių nei Bosnijos karas dešimtą dešimtmetį, kurio...

Sekmadienį orai – tiesiog fantastiški, bet ilgai pasidžiaugti šiluma ir vėl nepavyks

Sekmadienio dieną žemo slėgio laukas bus atsitraukęs, todėl galėsime pasidžiaugti gražiais ir...

Vaidas Mikaitis | D+

Traukiniu Mianmare keliavusius lietuvius sutrikdė bendrakeleivis vienuolis – per jį naktį nesumerkėme akių

Po užsitęsusios postsovietinių kraštų temos, buvau nusprendęs pereiti prie egzotiškesnių...

Širdį spaudžiantis vaizdas – pastebėtas laidotuvėse vienos sėdėjusios karalienės žvilgsnis (83)

Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II per savo vyro princo Philipo laidotuves, lydėdama...

Nutylėtos JAV plano detalės: į Europą atkeliaus pajėgumai, kurie Kremliui kels ne tik pyktį, bet ir baimę (926)

JAV Vokietijoje papildomai dislokuos 500 karių. Tokia šią savaitę paskelbta žinia galėtų...

Populiariausias lietuvių viešbutis Hurgadoje: kodėl šimtai lietuvių atostogauja būtent šioje vietoje? (57)

Hurgada – jau kelis dešimtmečius pats populiariausias ir lietuvių mėgstamiausias kurortas...

Į laidotuves neatvykusi Meghan Markle vis tiek rado būdą, kaip palikti dalį savęs: atsiuntė itin jautrią dovaną (26)

Šeštadienį Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II vyras princas Philipas išlydėtas...