aA
Lietuvos dailės muziejus lapkričio 13 d. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) pristatys seniausią mūsų laikus pasiekusį molbertinės tapybos kūrinį Lietuvoje, ką tik baigtą restauruoti Lukiškių Dievo Motinos ikoną (XV a. pab. – XVI a. pradžia).
Lukiškių Dievo Motinos ikona
© DELFI / Šarūnas Mažeika

LDM direktoriaus Romualdo Budrio, vadovaujančio Prano Gudyno restauravimo centro tarybai, teigimu, „Lietuvos dailės muziejus pirmą kartą pristato seniausią Lietuvoje molbertinės tapybos kūrinį – tik ką baigtą restauruoti Lukiškių Dievo Motinos ikoną. Ši ikona iki restauravimo buvo laikyta vėliau sukurtu kūriniu. Ji, pertapant daug kartų, ženkliai buvo pakeista, tad kelis šimtmečius jos atvaizdas Vilniaus Šv. apašt. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje atrodė jau kitaip. Ir tik dabar po penkių metų tyrimų ir restauravimo vėl galime pamatyti tikrąjį kūrinio vaizdą, nes atidengta pirminė, autentiška Lukiškių Dievo Motinos ikonos tapyba, nustatyta jos kilmė ir patikslintas ikonos sukūrimo laikas. 2008–2012 m. restauracijos metu nuo XVII a. pabaigos stebuklingu laikomas atvaizdas buvo prakalbintas kaip meno kūrinys, unikali Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istorijos vertybė. Jei seniausiu dailės kūriniu Lietuvoje tituluojame Vilniaus katedroje esančią Jėzaus nukryžiavimo scenos freską (XIV a. pab. – XV a. pr.), tai Lukiškių Dievo Motinos ikoną turime pagrindo laikyti seniausiu Lietuvoje esančiu istoriniu paveikslu.“

“Dievo Motinos ikoną iš „Maskvos karų“ atsivežė LDK artilerijos generolas, Lazdijų seniūnas Motiejus Korvinas Gosievskis (?–1683)“, – teigia menotyrininkė dr. Tojana Račiūnaitė, – „po Motiejaus mirties jo sūnus Vincentas Dumblių dvare buvusį atvaizdą atidavė Seinų dominikonams. Vienuoliai jau turėjo stebuklais garsėjančią Marijos statulėlę, todėl ikoną 1684 m. dovanojo Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo dominikonų vienuolynui“.

Dr. Tojana Račiūnaitė, atlikusi išsamius istorinius ir menotyrinius ikonos tyrimus, teigia, kad „patekusi į katalikų bažnyčią, ikona tapo kultiniu atvaizdu. Nuo 1684 m. Vilniaus dominikonų vienuolyne pradėti patirti stebuklai, susiję su Lukiškių Dievo Motinos atvaizdu, 1737 m. publikuoti stebuklų knygoje „Mistinis fontanas“.

Lukiškių Dievo Motina kabojo prieš Didįjį altorių įtaisytoje ikonos nišoje, papuošta aptaisais ir votais. Atnaujinant atvaizdą atviros nuo aptaisų vietos būdavo pertapomos pagal vakarietiškos tapybos pavyzdžius. Lukiškių Dievo Motinos veidas kito, ir minėtoje knygoje aprašyta atvaizdo kilmė dėl vėlesnių autentiškos tapybos užtapymų negalėjo būti nei patvirtinta, nei paneigta. Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre vykdoma kūrinio restauracija inspiravo naujus atvaizdo meninės genezės tyrimus. Nustatyta, kad Lukiškių Dievo Motinos ikona yra XV a. pabaigoje Rusijoje labai išplitusio Smolensko Hodegetrijos ikonografinio tipo. Atidengtos ikonos kompozicija, piešinys, tapybos pobūdis ir technika leidžia ją sieti su XV a. pabaigos – XVI a. pradžios vidurio ir šiaurės Rusijoje žymiausia Maskvos, arba Dionisijaus ir jo aplinkos mokykla, vadinamuoju dionisiškuoju stiliumi.“

„Lukiškių Dievo Motinos ikonos technologinių tyrimų ir restauravimo darbai pradėti 2008 m.“, – pasakoja dr. Jūratė Senvaitienė, – „pirmiausia buvo atliekami paveikslo tyrimai rentgeno, ultravioletiniais ir infraraudonaisiais spinduliais, analizuojama tapybos struktūra ir tapybos medžiagos. Tyrimų ir praktinio konservavimo metu buvo nustatyta, kad ant medinių lentų nutapyta ikona buvo ne kartą užtapyta, neatpažįstamai pakeista ir labai nutolusi nuo originalo. Technologiniai tyrimai leido padaryti išvadą, jog senoji autentiška tapyba yra išlikusi, tai patvirtino ir restauratorės atlikti valymo bei užtapymų nuėmimo žvalgomieji zondavimai. Restauravimo metu sluoksnis po sluoksnio buvo pašalinti visi užtapymai ir atidengta autentiška tapyba. Visi restauravimo darbai buvo atliekami kartu su menotyriniais, fizikiniais ir cheminiais tyrimais, užtikrinusiais autentiškos tapybos išsaugojimą.“

2008–2012 m. ikona restauruota Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre. Paveikslą restauravo aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė Janė Bilotienė, kuri yra restauravusi pačius garsiausius šventuosius Dievo Motinos atvaizdus Lietuvoje - Vilniaus Aušros Vartų Švenčiausiosios Marijos Gailestingumo Motinos paveikslą, Vilniaus Šventojo Mykolo bažnyčios Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą – Sapiegų Madoną, dabar esančią Vilniaus Arkikatedros Bazilikos Goštautų koplyčioje, Šiluvos Bazilikos Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą, Palangos bažnyčios Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslą ir daugelį kitų vertingiausių mūsų senosios dailės kūrinių. Technologinius tyrimus atliko restauravimo technologai dr. Dalia Panavaitė, dr. Rūtilė Pukienė, Rapolas Vedrickas, Jurgis Pilipavičius, Irena Bubinienė, kuriuos konsultavo Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistai.

Menotyrinius tyrimus atliko Vilniaus dailės akademijos vyresn. mokslo darbuotoja dr. Tojana Račiūnaitė, kurią konsultavo garsiausi ikonų tyrinėtojai: habil. dr. Lev Isaakovič Livčic (Valstybinis menotyros institutas, Maskva), Rusijos I. E. Grabario mokslinio-restauracinio centro ir A. Rubliovo muziejaus specialistai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Skirtingi meno muziejų likimai: kodėl dėmesio užtenka ne visiems? (2)

Tokie skirtingi meno muziejų likimai. Kodėl vienų menininkų kūryba eksponuojama ir po jų...

Lankytojai liko be žado: alkanas menininkas suvalgė 120 tūkst. dolerių įkainotą bananą papildyta (78)

Vienas menininkas šeštadienį be žado paliko Majami Bičo „Art Basel“ meno galerijoje...

Rėzos premija – profesorei Leiserowitz

Neringos savivaldybės teikiama Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija šiemet skirta...

Išdalinti Europos kino apdovanojimai: triumfavo „Favoritė“ (1)

Berlyne vykusioje Europos kino apdovanojimų ceremonijoje pagerbti geriausi praėjusių metų kino...

Paryžiuje atidaryta unikali šiuolaikinių Lietuvos menininkų paroda (4)

Pažymint Lietuvos ir Prancūzijos diplomatinių santykių šimtmetį, Paryžiuje šeštadienį...

Top naujienos

Visiems laikams praleista proga: tai buvo viena didžiausių mūsų mokestinių klaidų (52)

Kiekvienų metų sandūroje norima tikėtis, kad kiti metai bus geresni ir viski rodikliai kitais...

Už lietuvių pamėgtus niekučius iš Kinijos teks susimokėti kur kas brangiau (67)

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos visoje Europos Sąjungoje nebeliks pridėtinės vertės mokesčio...

Kaip išvengti ligas atnešančio blogojo cholesterolio: Kurpienė įvardijo palankius ir žalingus produktus

Tikriausiai tai, kad cholesterolis sukelia daug ir sunkių ligų, kartoti nebereikia. Tačiau retai...

Tyrimas: euro zonos veiksmai nieko gero neatneš

Didesnės euro zonos išlaidos neprives prie tvariai aukštesnės infliacijos, rodo naujas tyrimas,...

Beprotiška JAV kariuomenės užgaida – nori superkareivių kiborgų: ekspertai įspėja, kad tam nesame pasiruošę (2)

Superkareiviai kiborgai , patobulinti naujausiais bioinžinerijos ir kitų mokslo šakų atradimais,...

Savaitės orai: pirmadienį gresia rekordas, vėliau bus blogiau (10)

Pirmadienį Lietuva pateks į galingo ciklono pietvakarinę šiltąją dalį. Dangumi plaukiantys...

Butuose vandens padaryta žala skaičiuojama šimtais tūkstančių: kaip išvengti nelaimės?

Būsto užliejimas vandeniu – didžiulius nuostolius asmeniniam ir kaimynų turtui sukelianti...

Gruodis sode – ne laikas miegoti, kai yra svarbių darbų

Gruodžio pradžia – puikus metas baltinti vaismedžius, kurių kamienai žiemą gali nukentėti nuo...