Išskirtinės parodos atidarymas į Valdovų rūmus sutraukė beveik pusė tūkstančio meno žinovų, parodos partnerių, muziejaus bičiulių. Paskutinį kartą Žygimanto Augusto gobelenai rezidenciją Vilniuje puošė Vazų dinastijos valdymo laikais, tad toks didelis rinkinys, beveik keturios dešimtys istorinių audinių, į Lietuvos sostinę grįžo po 400 metų.
Parodos globėjai – Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos prezidentai
Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, „Gegužės 3-iąją kasmet minime pirmosios Europoje parlamentiniu būdu priimtos rašytinės Konstitucijos metines. Šis istorinis fenomenas įkūnija Lietuvos ir Lenkijos bendrą istoriją ir kultūros paveldą, liudija mūsų šalių raidos europietiškąją dimensiją. Simboliška, kad būtent šiandien atidaroma tarptautinė paroda atveria dar ankstesnius ir gilesnius Lietuvos bei Lenkijos, o ir visos Europos istorinių ryšių bei kultūrinės integracijos klodus.
Į atkurtą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją visa savo kultūrine galia ir estetikos grožiu sugrįžta renesansinė didybė – reprezentatyviausi Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos artefaktai, kurie ir visos Europos kultūros istorijos kontekste yra laikomi išskirtiniu fenomenu, pasaulio meninio paveldo integralia dalimi.“
Lenkijos Respublikos prezidento Andžejaus Dudos sveikinimą Valdovų rūmuose perskaitė naujasis Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. kunigaikštis Konstantinas Radvila.
„Žygimantas Augustas – ne tik valdovas ir politikas, jis buvo ir išskirtinis meno žinovas. (...) Anuomet Briuselio audimo meistrams pateiktas užsakymas buvo didžiulis, daugiau kaip 160 gobelenų. Taip XVI a. šeštame dešimtmetyje buvo sukurta šedevrų kolekcija, kuri dabar yra vienas puošniausių Renesanso meno paminklų, – atsiųstame sveikinime teigia Lenkijos Respublikos prezidentas Andžejus Duda. – Norėčiau padėkoti Vavelio karališkosios pilies ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniuje kuratoriams, taip pat Adomo Mickevičiaus instituto komandai už šios įspūdingos parodos organizavimą.“
Paroda primins Krokuvos ir Vilniaus aukso amžių
Vilniuje Žygimanto Augusto gobelenai eksponuojami Valdovų rūmų muziejaus trečiajame aukšte, Atkurtų istorinių interjerų salėse. Didžiulė XVI a. audinių kolekcija atskleidžia europinę Renesanso kultūrą, paskutiniojo Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovo – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio – reprezentacijos užmojus, primena Krokuvos ir Vilniaus aukso amžių – Renesanso epochą.
„Europos kontekste tai yra turbūt pati vertingiausia kolekcija visomis prasmėmis: menine, istorine, materialia... Meno istorikai ją lygina su Romos popiežių, Ispanijos karalių kolekcijomis, – parodos atidaryme kalbėjo Valdovų rūmų muziejaus generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas. – Toks didelis gobelenų rinkinys dar niekada nebuvo eksponuotas už Vavelio pilies sienų. O tai, kad jis atvežtas į Vilnių, rodo tikrai glaudų Lenkijos valstybės ryšį su Lietuva ir Vavelio karališkosios pilies vadovų bičiuliškumą. Ypač dėkoju Vavelio pilies direktoriui, profesoriui, mokslų daktarui Andžejui Betlejui, nes tikrai ne kiekvienas direktorius ryžtųsi tokią vertingą ir jautrią audinių kolekciją išvežti iš savo muziejaus.“
Pasak Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktoriaus prof. dr. Andžejaus Betlejaus, „Karaliaus Žygimanto Augusto gobelenų paroda Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Vilniuje – precedento neturintis įvykis. Gobelenų kolekcija yra Vavelio rezidencijos kolekcijos perlas karūnoje. Tai viena vertingiausių kolekcijų, kurios reikšmė toli gražu neapsiriboja vien meniniu aspektu. Čia nebūtina pabrėžti, kokią reikšmę teikiame šiai kolekcijai, kaip tampriai ji susipynusi su buvusios Lenkijos Respublikos istorija. Žygimanto Augusto gobelenai – Lenkijos Karalystės iždo dalis, iškilmingų valstybinių ceremonijų puošmena, jie yra beveik tokie pat svarbūs kaip insignijų elementai. Gobelenai vertinami viso pasaulio ekspertų ir yra priskiriami prie geriausių XVI a. Briuselyje sukurtų tokio pobūdžio kūrinių.
Tikimės, kad šis unikalus pristatymas visiems priartins Lenkijos ir Lietuvos valstybės klestėjimo, galybės laikų viziją, sustiprėjusią dėl paskutiniojo Jogailaičių valdovo kultūrinės veiklos ir toliaregiškos politikos. Gobelenų kolekcija yra mūsų bendros istorijos liudijimas, tačiau šiais sudėtingais laikais ji taip pat yra regimas vienybės ir bendrų siekių ženklas.“
Žygimanto Augusto gobelenų parodai – išskirtinis abiejų valstybių institucijų dėmesys
Pagrindiniai parodos rėmėjai ir partneriai – Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, taip pat Lenkijos institutas Vilniuje ir Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje.
Adomo Mickevičiaus instituto Varšuvoje direktorė Barbara Schabovska (Barbara Schabowska), kalbėdama parodos atidaryme Vilniuje, teigė, kad „gobelenuose esantys abiejų valstybių herbai – tai mūsų sąjungos ir bendrystės, kuri to meto Europoje gyvavo apie 400 metų ir liudijo Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės modernumą bei galią, įrodymas.
Parodoje Vilniuje gobelenai pristatomi kaip civilizacijos lobynas, kaip mūsų sąjungos liudijimas. Čia eksponuojami audiniai iš visų Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto kolekcijos serijų. Tokiu mastu gobelenai dar niekad nebuvo rodyti už Vavelio karališkosios pilies ribų. Tai pabrėžia šios parodos išskirtinumą. Viliuosi, kad ji taps kelione į Renesanso pasaulį – grožio, kultūros, dvasinio tobulėjimo pasaulį. Taip besiskiriantį nuo dabartinio ir dėl to tokį žavintį ir patrauklų.“
Audringa gobelenų istorija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Žygimantas Augustas XVI a. viduryje užsakė kelias gobelenų serijas, kurias audė žymiausi to meto meistrai Ispanijos Nyderlandų sostinėje Briuselyje. Per dešimtį metų Žygimantas Augustas sukaupė 160 meninių audinių kolekciją.
Anuomet gobelenai vadinti „šiaurietiškomis kilnojamomis freskomis“, kurios pilyse, rūmuose ir katedrose kūrė didybės ir prabangos įspūdį, šlovino savininkus. Šie audiniai vertinti ne tik kaip meno kūriniai, bet ir kaip valdovo didybės įkūnytojai, pamokančių Biblijos istorijų pasakotojai, gyvūnijos ir augalijos pažinimo žinynai, siužetai, kuriuose slypi daug simbolinių prasmių.
Brangūs audiniai buvo saugomi Lenkijos Karalystės ižde. Po trečiojo Respublikos padalijimo 1795 m. audiniai buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, dalis jų tuo metu buvo pažeista ar sunaikinta. 1921 m. sutartimi bolševikinė Rusija gobelenus grąžino Lenkijai. Jie papuošė Krokuvos Vavelį. 1939 m. nacistinei Vokietijai užpuolus Lenkiją, Žygimanto Augusto gobelenai, kaip nacionalinė relikvija, buvo išgabenti į Kanadą, ir į Vavelio karališkąją pilį neįkainojama kolekcija sugrįžo tik 1961 metais. Iki šių dienų išliko beveik 140 gobelenų ir dauguma jų saugoma Vavelio karališkojoje pilyje.
Paroda Valdovų rūmų muziejuje – iki liepos vidurio
Paroda Vilniui reikšminga ir dėl dar vienos, reikšmingos istorinės detalės – ankstyviausi Žygimanto Augusto gobelenai buvo užsakyti Vilniaus Žemutinėje pilyje. Tarp jų – serijos „Pirmųjų tėvų istorija“ ir „Nojaus istorija“ bei herbiniai audiniai. Tokio dydžio rinkinio Vavelio karališkosios pilies muziejininkai teigia artimiausiais dešimtmečiais neketiną skolinti jokiai kitai institucijai. Todėl ši paroda yra išskirtinis Vavelio karališkosios pilies ir Lenkijos valstybės dėmesio bei palankumo Lietuvai ženklas, geriausia dovana Vilniui, švenčiančiam savo 700 metų sukaktį. Kartu tai yra ir vienas sudėtingiausių, didžiausių bei brangiausių parodinių projektų Lietuvos muziejininkystės istorijoje. Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje, parodą bus galima apžiūrėti iki liepos 16 dienos.
