Senasis Šilko kelias, kurio istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų, buvo Rytų ir Vakarų kultūrinių, politinių ir ekonominių mainų arterija, kreipusi prekeivių žingsnius upėmis, keliais, kalnų takeliais ir slėniais. Jis prasidėjo senovės Kinijoje, sujungė Centrinę ir Vakarų Aziją su Europa ir šalia besidriekiančiuose regionuose paliko daug istorinių lobių.

Parodoje „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ eksponuojama beveik šimtas eksponatų, siekiančių laikotarpį nuo Vakarų Džou (1046–771 m. pr. Kr.) iki Mingų (1368–1644) dinastijų. Šilko kelias darė poveikį tiek materialiniam, tiek kultūriniam žmonių gyvenimui. Europiečiams jis suteikė galimybę susipažinti su naujomis amatų technologijoms ir medžiagomis, kultūra ir religija. Kiniją taip pat pasiekė Europos įtaka: į Kiniją keliaudavo meno kūriniai, amatininkų dirbiniai, o per juos taip pat susipažinta su įvairiomis kultūromis ir religijomis.

Nors prekybos keliai pradėjo formuotis dar iki Hanų dinastijos (206 pr. Kr.–220), būtent šis periodas buvo Šilko kelio klestėjimo pradžia. Taigi lankytojai galės pamatyti puikius Hanų dinastijos valdymo laikotarpio keramikos, bronzos, nefrito, aukso, lako ir tekstilės dirbinius.

Antrasis Šilko kelio plėtros tarpsnis siejamas su Tangų dinastija (618–907), kurios valdymo metais senosios Kinijos kultūra pasiekė didžiausias aukštumas. Keletas Tangų dinastijos laikotarpio dirbinių vaizduoja kupranugarį – vieną iš Šilko kelio simbolių, nes prekeiviai krovinius dažnai gabendavo šiais gyvuliais.

Parodoje eksponuojami įvairūs tekstilės gaminiai. Per ilgus amžius būta pačių įvairiausių mainų ir prekybos objektų, tačiau beveik neįmanoma aprašyti šilko ir kitų tekstilės gaminių svarbos. Dėl nuolat augančio šilko ir tekstilės gaminių populiarumo tarp prekeivių kilo ir Šilko kelio pavadinimas. Pirmieji gaminti ir naudoti natūralų šilką pradėjo kinai prieš beveik 5 tūkst. metų, o Europoje jis paplito tik viduramžiais. Taigi daugelį amžių, kol šilkas pasiekdavo Europą, jis tapdavo brangesnis už auksą.

Eksponuojami dirbiniai yra atkeliavę iš Sindziango uigūrų autonominio regiono, kuris yra neatskiriama Šilko kelio dalis, nes prieš trejetą ar ketvertą tūkstančių metų kultūriniai mainai tarp Rytų ir Vakarų prasidėjo su nomadų migracija. Kai kurie objektai iš šio regiono liudija pirmuosius ryšius tarp Azijos ir Europos. Keliuose senosios Kinijos dirbiniuose galima įžvelgti graikų ir romėnų kultūros įtaką.

Parodoje pristatyta ir Henano provincija, esanti Geltonosios upės vidurupyje ir žemupyje. Tai ypatingos svarbos Kinijos kultūros lopšys.

Paroda, rengiama minint 25-ąsias Kinijos ir Lietuvos diplomatinių ryšių užmezgimo metines, veiks iki balandžio 18 dienos.

Lietuvos kultūros tarybos remiamas Rytų meno parodų ciklas tęsis ištisus metus: vasarį Vilniaus paveikslų galerijoje bus rodomi Nikolajaus Rericho Tibeto, Kinijos ir Mongolijos vaizdai. Kovą Radvilų rūmų muziejus pristatys Ksenijos Nikolskajos užmirštos Egipto architektūros fotografijos. Liepą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje įvyks Japonų kaligrafijos paroda.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)