26 šviesos instaliacijas ir apšviestus objektus šįmet kuria šviesų menininkai iš Lietuvos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Latvijos ir kt. Nušviesti skverai, kiemai ir skulptūros tarsi žaidžia su šviesa, o kartu ir su žiūrovais. Daug kur muzika kartu su moderniomis šviesos technologijomis pasakoja šiuolaikinio Vilniaus istorijas.
Šiemet festivalio maršrutas driekiasi ne tik per centrą, kviečia užsukti ir į naujai apšviestus istorinius kiemus: Valdovų rūmų, Vilniaus universiteto ir observatorijos, „Pacų“ viešbučio, Prezidentūros, Lietuvos dailės muziejaus, Mokytojų namų ir kitus kiemus. Maršrute yra 16 instaliacijų kiemuose, kurie stebina netikėtomis transformacijomis, išryškinta architektūra.
Kiekvienas apšviestas kiemas turi ypatingą savo istoriją, kurią savitai atspindi instaliacijos, muzika, reginiai.
Valdovų rūmų kieme galima išvysti komandos iš Prancūzijos instaliaciją „Įtempimas” (TENSEGRITY), kuri papasakos neoninės šviesos istoriją. Fluorescenciniai vamzdeliai plūduriuoja ore įtemptoje pusiausvyroje. Manoma, kad prieš kelis šimtus metų rūmų Didysis kiemas buvo viena svarbiausių vietų, kurioje vykdavo įvairios pramogos. Viena populiariausių – žvėrių pjudymas. Tai buvo įprastas reginys, savotiškas tų laikų „kino seansas“, kurį karalius Vladislovas Vaza rūmuose rengdavo daugmaž reguliariai, kas kelis mėnesius ar pusmetį, pramaišiui su kitais renginiais.
Kai kurių tyrinėtojų nuomone, tie kiti renginiai neabejotinai buvo spektakliai ir operos. Jų metu parteryje sėdėdavo vyrai, o ložėse – moterys. Tačiau yra ir kitokių nuomonių, mat visos operos čia pastatytos ne itin šiltu metų laiku – rugsėjį, kovą ir balandį. Didysis rūmų kiemas esą galėjo būti naudojamas tik anglų „komediantų“ trupių atliekamoms dramoms, nesudėtingiems komedijų spektakliams ir baletams, taip pat – riterių turnyrams.
VU Didžiajame kieme galima patekti į iš pirmo žvilgsnio neįveikiamą tunelį METAWALK. Prireiks ryžto įveikti barjerus, atverti visas užkardas. Menininkas Pavelas Volginas pasitelkia šviesos choreografiją ir kompiuterinės regos technologijas tuneliui su galybe šviesos barjerų. XVI amžiuje šis kiemas vadintas Akademijos kiemu. Čia vykdavo ir tebevyksta daug iškilmingų švenčių, koncertų, festivalių.
Užsukus į Alumnato kiemą, galima pamatyti Vėjo Aliuko MAZGĄ, kuris neturi nei pradžios nei pabaigos, tobulai uždaros formos veidrodinio pripučiamo objekto formos šviesos instaliacija kviečia susimąstyti, ar mes tikrai objektyviai suvokiame tikrovę.
Lietuvos dailės muziejaus kieme „išauga“ daugiau kaip 4 metrų aukščio švytinčios smilgos (Andriaus Karklio instaliacija SMILGOS), nes bene geriausia terpė šiems augalams augti yra tamsūs Vilnius miesto kiemai, o geriausias laikas – Vilniaus miesto gimtadienis. Šis Vilniaus miesto muziejus buvo įkurtas dar 1941 m., Lietuvai atgavus Vilnių. Kurį laiką jam vadovavo profesorius Levas Karsavinas.
Mokytojų namų kiemelis pavirsta LABIRINTU (Jurgos Marcinauskaitės su komanda sukurta interaktyvi šviesos instaliacija), kuris kvies paklysti, atrasti ir patirti. Šviesa, šešėliai, klaidinantys keliai bus smagus potyris, skatins vaizduotę, erdvinį ir strateginį mąstymą, kūrybiškumą, bendravimą.
Vakarinėje Vilniaus mokytojų namų dalyje iš kiemo pusės galima išvysti atidengtą gynybinės miesto sienos fragmentą. Dabar Mokytojų namai skaičiuoja jau 408 posesijos istoriją.
Vilniaus dailės akademijos kiemas pasakoja akademijos kūrimosi istoriją, „Procesą“. Sudaro įspūdį, tarsi kiekvienas užėjęs dalyvauja kūrybos procese. Tam naudojama vaizdo medžiaga, projekcijos. Istoriją padeda pažinti tai, kad vaizdo medžiaga išdėstyta katedrų susikūrimo tvarka (Gabrielės Dirmontaitės instaliacija PROCESAS).
Ir tai tik 6 iš 16 instaliacijų kiemeliuose. Vilniaus šviesų festivalis taip pat kviečia užsukti į MABRE ir PACŲ viešbučių kiemus, VU istorijos fakulteto, Prezidentūros, VDA senųjų rūmų kiemus ir t.t.
Miesto centre ir Senamiestyje sukurtomis instaliacijomis vilniečiai ir miesto svečiai galės mėgautis iki sausio 26 dienos vakaro.
