aA
Garbingą 90 metų jubiliejų šiandien švenčia vienas žymiausių Lietuvos architektūros tyrinėtojų, istorikas, architektūrinio paveldo objektų restauravimo ir atkūrimo specialistas, paminklosaugininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas, įspaudęs ryškų atspaudą Vilniaus pilių bei Valdovų rūmų tyrinėjimo ir atkūrimo istorijoje. Valdovų rūmų muziejus sveikina vieną žymiausių bei kompetentingiausių lietuvių architektų restauratorių ir planuoja šią sukaktį paminėti plačiau po karantino – tam ruošia specialų nuo 1967 m. rašytų dienoraščių leidinį.
Dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas
Dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas
© Organizacijos archyvas

„Valdovų rūmų atkūrimo istorija yra gyva, nes ji glaudžiai susijusi su žmonėmis. Ir viena tokių ypatingų asmenybių, be kurios negalėtume pasakoti savo istorijos ir apie savo paveldą žinotume gerokai mažiau, yra Vilniaus pilių riteris ir metraštininkas dr. K. N. Kitkauskas. Jo darbas, energija ir atkaklumas, tvirti ir nepalaužiami įsitikinimai, kompetencija, mokslinis įžvalgumas ir patirtis padėjo labai tvirtus pamatus Valdovų rūmų tyrinėjimams, atkūrimo idėjai ir jos įgyvendinimui. Didžiuojamės, kad turėjome ir tebeturime galimybę dirbti, bendrauti, konsultuotis ar tiesiog pasitarti su šia iškilia asmenybe ir linkime dr. K. N. Kitkauskui dar ilgų, sveikų metų“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Valdovų rūmų muziejaus direktorius istorikas dr. Vydas Dolinskas.

Jis kartu pabrėžia, kad ši garbinga sukaktis nebus minima vieną dieną – pasibaigus karantinui, muziejus planuoja ją paminėti kur kas svariau, išleisdamas beveik pusšimtį metų rašytą jubiliato dienoraštį apie tyrinėjimus, atradimus, pergales ir kasdienybę.

Pasak šį leidybinį projektą kuruojančio Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjo archeologo Gintauto Striškos, tai ne tik vertinga dovana pačiam dienoraščių autoriui – jubiliatui, bet ir visiems, besidomintiems tokių svarbių objektų kaip Vilniaus katedra ar Valdovų rūmai istorija, kultūra, paveldu.

„Iš pradžių planavome išleisti tik tas dienoraščių ištraukas, kurios tiesiogiai susijusios su Valdovų rūmų tyrinėjimu ir atkūrimu, tačiau supratome, kad dr. K. N. Kitkausko darbai ir tyrimų paveikslas netelpa į jokius rėmus – tam, kad jį būtų galima suprasti, atskleisti išsamų kontekstą, reikia išleisti visus dienoraščius. Tada susidūrėme su kitu iššūkiu – prireikė nemažai laiko surinkti šiuos bene visą gyvenimą rašytus dienoraščius į vieną leidinį, kuris bus iliustruotas ir daugybe autentiškų nuotraukų, dokumentų, raštų bei kitokių įdomybių“, – teigia G. Striška, pridurdamas, kad leidinys bendradarbiaujant su autoriumi ruošiamas spaudai, jį planuojama išleisti dar šiais metais.

Dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas
Dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas
© Organizacijos archyvas

Per daugiau nei keturis dešimtmečius aktyvios mokslinės veiklos dr. K. N. Kitkauskas paskelbė daugiau nei 300 mokslinių bei informacinių publikacijų. Jo tyrimai aukštai vertinami ir žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusioje, Vokietijoje, Rusijoje, kitose šalyse. Jis dirbo architekto restauratoriaus darbą Vilniaus mokslinėje restauracinėje gamybinėje dirbtuvėje (1960−1969), Paminklų restauravimo institute (1969−1992), Pilių tyrimo centre „Lietuvos pilys“ (nuo 1993).

Profesinę ir mokslinę veiklą dr. K. N. Kitkauskas visų pirma susiejo su Vilniaus katedros ir kitų Vilniaus Žemutinės pilies kultūros paveldo objektų tyrimais. Nuo 1968 m. jis beveik du dešimtmečius vadovavo Vilniaus katedros architektūriniams tyrimams, rengė jos remonto ir priežiūros projektus, kartu su kolegomis kultūrininkais surado ir padėjo išsaugoti jos lobyną – vieną iš vertingiausių Lietuvos meno kolekcijų. Taip pat dr. K. N. Kitkauskas dalyvavo rengiant Valdovų rūmų atkūrimo projektą ir nuo 1987 m. vadovavo Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose išlikusio autento architektūriniams tyrimams, parengė moksliškai pagrįstus ir išsamius šios rezidencijos atkūrimo retrospektyvinius brėžinius. Dr. K. N. Kitkauskas ir jo vadovaujama architektų grupė kartu su kitais Valdovų rūmų teritoriją ir šios rezidencijos istoriją tyrinėjusiais specialistais sukaupė neįkainojamą nacionalinės reikšmės radinių kolekciją ir kompleksinę informaciją, kuri ateityje leis perrašyti arba gerokai pakoreguoti Lietuvos kultūros, architektūros ir dailės raidos sampratą, chronologiją.

Ir tai dr. K. N. Kitkauskas darė nuoširdžiai tikėdamas Valdovų rūmų atkūrimo idėja bei prasme. „Buvau Valdovų rūmų atkūrimo idėją ginančių bendraminčių priešakyje, nuoširdžiai ja tikėdamas, daugelį metų ją puoselėdamas. Be abejo, kai kam tai nepatinka, – 1999 m. vasarį jis rašė savo dienoraščiuose. – Lieka neutralių žmonių, istorikų, šiaip patriotiškai nusiteikusiųjų nuostata – jie mano pusėje. Valdovų rūmų atkūrimas – tai tautinės savigarbos apraiška, tai mūsų atgimusios Lietuvos patriotinė prievolė. Te nebūna šie žodžiai vien tik deklaracija.“

Dr. K. N. Kitkauskas taip pat yra ir daugelio kitų nacionalinės reikšmės Lietuvos kultūros paveldo objektų tyrimo, restauravimo, regeneravimo arba atkūrimo autorius. Jis dalyvavo restauruojant Vilniaus Žemutinės pilies Naujojo arsenalo rūmus, prisidėjo prie Vilniaus universiteto bibliotekos knygų saugyklos statybos Šv. Jono gatvėje, yra Biržų pilies tilto, Bijotų malūno atstatymo projekto autorius, vadovavo Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (Karaliaučiaus sritis, Rusija) tvarkymo darbams, vykdė kitus projektus.

2018 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje dr. K. N. Kitkauską apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi. Taip jis buvo įvertintas už ilgametę ir rezultatyvią mokslinę, muziejinę, paveldosauginę bei visuomeninę veiklą vadovaujant Kristijono Donelaičio draugijai, Tautos fondo atstovybei Lietuvoje bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projektui, taip pat už reikšmingus Vilniaus katedros tyrinėjimus bei lobyno atradimą.

Ilgamečio Valdovų rūmų tyrinėtojo ir atkūrimo mokslinio projekto vadovo dr. K. N. Kitkausko reikšmingą įnašą į Lietuvos istorijos ir architektūros tyrinėjimus, svarbių paveldo objektų išsaugojimą, aktyvią ir įvairiopą kultūrinę veiklą, visuomenei pristatant Lietuvos materialiosios kultūros paveldo tyrimų žinias, iliustruoja ir ankstesni apdovanojimai. Jis yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III ir IV laipsnių ordinų kavalierius, už išskirtinius nuopelnus puoselėjant Lietuvos sostinės kultūrą bei istorijos paveldą apdovanotas ir Žygimanto Augusto medaliu. Dr. K. N. Kitkauskas yra ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarybos garbės narys.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.3333

Rašytojų sąjungos leidykla siūlo keliauti saugiai – knygos, vedančios įvairiausiomis pasaulio kryptimis

Įpusėjus pavasariui, visiems maga traukti į kelionę. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla...

Mirė kultūros žurnalistė, redaktorė Valentina Paukštelytė (2)

Kovo 15 d. po ilgos ligos mirė ilgametė Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė...

„Hamnetas“ – romanas apie laisvos dvasios moterį ir literatūros genijaus žmoną

Žinoma šiuolaikinė airių ir britų rašytoja Maggie OʼFarrell neslepia, kad dar nuo paauglystės...

Pasaulio spaudos fotografijos apdovanojimą pelnė apsikabinimo pandemijos metu nuotrauka

Danų fotografas Madsas Nissenas už savo nuotrauką, kurioje įamžino vienų senelių namų...

Knyga mylintiems knygas: kaip skaityti literatūrą kaip profesoriui

Mėgstate literatūrą? Patinka mąstyti, džiaugtis ar liūdėti drauge su veikėjais ir būti...

Top naujienos

Aistros socdemų gretose: pasipiktino Andriukaičio laišku – tai negarbinga (63)

Didžiausia Lietuvoje politinė jėga – Lietuvos socialdemokratų partija ( LSDP ) ruošiasi...

Ant buvusių KGB rūmų gali nelikti kai kurių iškaltų kovotojų pavardžių (3)

Lietuvos patriotų vardai, pavardės, slapyvardžiai yra iškaldinti ant buvusių KGB rūmų....

Ukraina: Rusija blokuoja dalį Juodosios jūros papildyta (178)

Ketvirtadienį Ukraina pranešė, kad daugiau karinių pajėgų Juodojoje jūroje sutelkusi Rusija...

Į Lietuvą ir vėl plūstelės šiluma: vietomis temperatūra kils iki +20 (4)

Iki šiol pavasario orai tikrai priminė amerikietiškus kalnelius, kada šilumos bangą greitai...

Visagino meras po susitikimo su Šimonyte: mūsų gyventojus reikia informuoti rusų kalba (11)

. Visagino meras Erlandas Galaguz po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte teigė, kad...

Nerimo ženklas: per parą gerokai išaugo į Santaros klinikų priėmimo skyrių besikreipiančių pacientų skaičius (224)

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos informuoja, kad visą šią savaitę išsilaikė...

Šimonytė Visagine į gyventojus kreipėsi ir rusų kalba: jau visiems nusibodo gyventi tokiomis aplinkybėmis (161)

Lankydamasi Visagine, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad bus parengta informacija apie...

Arūnas Marcinkevičius | D+

Apie lietuvių emigraciją knygą išleidęs istorikas Eidintas: masinė emigracija bangomis trunka jau 150 metų

Kaip teigia šia tema ką tik knygą išleidęs istorikas Alfonsas Eidintas , masinė emigracija...

Kartu su Petru Gražuliu šokę treneriai neteko licencijos ir buvo atleisti iš darbo: pasiteisinti šanso nebuvo (64)

Sporto klubas „Kangoo Club“ pirmadienį išplatino vaizdo klipą, kuriame pagal vulgarią dainą...

Tomas Sinickis. Laikas investuoti į „Žalgirį“ (66)

Prieš porą dienų mūsų visų akis patraukė straipsnis apie Eurolygos klubams skirtas...