Anglijos Karalienė (aktorė Elžbieta Latėnaitė) po devyniolikos įkalinimo metų nuteisia Mariją Stiuart (aktorė Indrė Patkauskaitė) mirties bausme. Žiaurų nuosprendį ši priima oriai.
Mirties nuosprendis jos nepažemina, o išvaduoja iš aistrų, egoistinių troškimų, tampa jai pergale ir dovana. Atgailaujanti dėl praeities nusikaltimų, priėjusi išpažinties, ji tampa dar stipresne ir didingesne.
“F. Šileris kalba, kad ir sunkiausiomis akimirkomis reikia išlikti oriu žmogumi. Kai žmogus oriai miršta, tada jaudina mirtis“, - sako režisierius A. Areima. - „Marija Stiuart atstovauja žmogui, žmogiškumui. Ji jau supratusi žmogiškumo esmę ir prasmę, skirtingai negu Elžbieta, kuri yra gyvenimo kalinė, nepilnavertiškumo kompleksų supančiotas žmogus, kuriam prieš valią uždedama karūna. Ji pavydėjo Marijai grožio, laisvės, gyvenimo, dėmesio. Man jos – ne karalienės, o žmonės“.
F. Šileriui svarbu, o gal net svarbiausia – idealas. Mariją Stiuart yra moteris, artima idealui.
„F. Šilerio kūrybos ištakos - poreikis žavėtis žmogaus didybe. Tačiau susidūrus su gyvenimo realybe, žavėjimasis dažnai virsta jo priešingybe – pasipiktinimu“ , - pastebėjo žymus vokiečių klasikinės literatūros tyrinėtojas H. A. Korfas.
Pasak jo, Šilerio dramų pasaulis nėra idealus, juose jaučiamas nuolatinis veržimasis prie idealo, troškimas nušviesti idealo šviesa netobulą ir dažnai tragišką pasaulį.
Kuo artimas ir įdomus vokiečių klasikas jaunos kartos lietuvių režisieriui?
„F. Šileris ieško žmogiškumo. Atsakomybės už savo veiksmus. Tai – F. Šilerio temos. Tai dalykai, kuriuos šiandien prarandam. Man įdomiausia, kas vyksta, kai mes pamirštam žmogiškumą, orumą, pasiduodam ambicijoms. Tuomet mes sugriauname žmogų. Man tai ir yra skaudžiausia. Liūdna, kad vardan svetimų tikslų ir užgaidų sunaikiname žmogų. Ypač ši tema ryški pjesėje. Juk abi karalienės ne savo noru gavo savo statusą . Ambicijos, nenorint prarasti to, ką paveldėjai, ir kursto kruvinas kovas“.
Frydrichas Šileris (1759 - 1805) – vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas, vienas žymiausių Vokietijos klasikų, padėjusių pagrindus šiuolaikinei vokiečių literatūrai. Daugelis F. Šilerio kūrinių įkvėpė kompozitorius sukurti operas ar baletus, o poema „Odė džiaugsmui“, kuriai muziką parašė Liudvikas van Bethovenas, tapo Europos Sąjungos himnu.
Režisierius Artūras Areima stato jau trečią F.Šilerio pjesę. 2010 m. jis yra pastatęs spektaklį „Laimingi“ pagal F.Šilerio „Klasta ir meilė“ , o 2013 m. - pirmąją garsaus dramaturgo dramą „Plėšikai“.
Spektaklyje “Marija Stiuart” vaidina: Indrė Patkauskaitė, Elžbieta Latėnaitė, Tomas Rinkūnas, Daumantas Ciunis, Agnė Šataitė, Mantas Vaitiekūnas, Tomas Stirna, Edmundas Mikulskis, Mindaugas Capas, Vytautas Rumšas, Almantas Šinkūnas. Režisierius, scenografijos autorius – Artūras Areima. Kostiumų dailininkė – Monika Gurskytė, choreografas – Mantas Stabačinskas, šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, video menininkas – Rimas Sakalauskas.
Spektaklio premjera jau 2016 m. balandžio 15 ir 16 d. Vilniaus mažajame teatre.
