Vilniaus filharmonijoje – nauja pradžia su Luku Geniušu ir Raminta Šerkšnyte

Įprastai sausio mėnuo žymi naujų metų, naujo kelio pradžią. O Lietuvos nacionalinės filharmonijos muzikinio gyvenimo tėkmėje tai yra tarsi pusiaukelės riboženklis, žadantis ir naujas patirtis 2020-aisiais, ir kelionės per 79-ojo koncertų sezono renginius tęsinį. Sausio 19 d. Didžiojoje salėje rengiamą pirmąjį 2020-aisiais simfoninį vakarą publika galės mėgautis muzika nuo Vienos klasikos iki šių dienų. Ramintos Šerkšnytės, Sergejaus Rachmaninovo ir Ludwigo van Beethoveno kūrinių programą Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) ir maestro Modestas Pitrėnas rengia kartu su pianistu Luku Geniušu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Jis skambina raiškiai – kaip jaunas atlikėjas, tebelaimintis konkursus, ir kartu brandžiai – kaip muzikantas, gebantis atskleisti kūrinio sandarą, o jo ekspresija toli gražu nėra savitikslė“, – taip britų dienraštis „The Guardian“ rašė apie pianistą Luką Geniušą. Muzikos pasaulyje įsitvirtinusiam pianistui pastarieji koncertų sezonai buvo kupini kūrybinės veiklos: rečitaliai Tokijuje ir Makao (Kinija), koncertai La Rok d’Anterono (La Roque d’Anthéron) ir Verbjė festivaliuose, pirmą kartą – Niujorko muziejuje „The Frick Collection“ ir Elmau pilies festivalyje Bavarijoje. Tarp reikšmingų 2019–2020 m. sezono įvykių: debiutai su Filadelfijos, Yomiuri Mainichi, Olboro, Bulgarijos nacionalinio radijo simfoniniais orkestrais, rečitaliai Gilmore’o festivalyje bei Paryžiaus „Théâtre des Champs-Elysées“, kvietimai sugrįžti koncertuoti Lione, Paryžiaus „Salle Gaveau“, su Varšuvos filharmonijos kolektyvu ir kt.

Koncerte su LNSO L. Geniušas atliks Sergejaus Rachmaninovo Antrąjį fortepijono koncertą. Jis sukurtas po kompozitoriui itin niūraus gyvenimo laikotarpio ir tarsi ženklinęs naują pradžią: kūrinį lydėjo triukšmingos ovacijos ir S. Rachmaninovo gyvenime įvyko lūžis, jis vėl ėmėsi muzikos – rašė dainas, pjeses fortepijonui, iškart kelias operas, dirigavo, jo solo pasirodymai sukeldavo tikrą furorą. Rachmaninovas yra sakęs, jog Koncerto antrą ir trečią dalis sukūrė nepaprastai „greitai ir lengvai“, bet prie pirmosios tekę ilgokai paplušėti. Meistriškai supinta Koncerto muzikinė medžiaga atveda į Finalą, o jame skamba įspūdinga solisto kadencija – epizode apstu sunkių pasažų, pianistas gali pademonstruoti savo virtuoziškumą. Kartu ši kadencija – tarsi autoriaus išpažintis apie pastarųjų metų išgyvenimus ir menininko triumfas pagaliau sutraukius slogios kūrybinės tylos grandines. Koncertas tapo tarytum pergalės simboliu, o šiandien jis neretai vadinamas tiesiog „Rachmaninovo Antruoju“.

Pirmojo 2020 m. simfoninės muzikos koncerto Nacionalinėje filharmonijoje pradžioje skambės lietuvių šiuolaikinės kompozitorės Ramintos Šerkšnytės „De profundis“ styginių orkestrui. Apie šią pjesę Gidonas Kremeris yra sakęs, kad tai tarsi Baltijos šalių muzikos vizitinė kortelė. Pati autorė teigia: „Ši dramatiškos nuotaikos, kontrastų kupina muzika atspindi tam tikrą jauno žmogaus pasaulėžiūrą (kūrinys buvo rašomas kaip bakalauro studijų baigimo darbas), kai gyvenimas suvokiamas labai maksimalistiškai, itin aštriai, kai euforiją keičia nusivylimai. Tiek mene, tiek gyvenime ilgimasi nekasdieniškų, transcendentinių išgyvenimų, tikima meno sakralumo jėga. Todėl ir pavadinimas – „iš gelmių“, nors kūrinyje ir nepaisoma istorinės „De profundis“ tradicijos.“

Greta R. Šerkšnytės kompozicijos LNSO programoje skambės Ludwigo van Beethoveno Šeštoji simfonija, dar vadinama „Pastoraline“, jos filosofinė gelmė inspiruota minčių apie žmogaus ir gamtos harmoniją. „Koks aš laimingas, vaikščiodamas tarp krūmokšnių ir medžių, braudamasis pro miško tankmę, braidydamas po pievas ir kopdamas į kalvas! Miškai, medžiai, uolos tarsi aidas skamba žmogaus viduje“, – 1808 m. vasarą laiške Therese’i Malfatti Beethovenas aprašė savo pasivaikščiojimus po Heiligenštato apylinkes. Gamtos artumas juntamas visuose penkiuose kompozitoriaus Šeštosios simfonijos paveiksluose, perteikiančiuose lyrinius, peizažinius ir žanrinius vaizdus. Visos dalys turi pavadinimus, taigi Šeštoji simfonija – viena iš pirmųjų programinio simfonizmo pavyzdžių.

„Pastoralinė“ simfonija ženklina vieną skaidriausių akimirkų muzikos istorijoje apskritai – šiame kūrinyje, atrodytų, pasisekė bene tobuliausiai perteikti mistinį žmogaus prisilietimą prie gamtos gelmių. Kompozitorius Hectoras Berliozas ją lygino su dailininkų Michelangelo ar Poussino peizažais. Ir tikrai, ši simfonija iš kitų Beethoveno kūrinių išsiskiria kaip grynuolis, tarsi pavergiančiai naivus ir nuoširdžiai patiklus vaiko akių žvilgsnis.

Pirmas 2020-ųjų simfoninės muzikos koncertas Filharmonijos Didžiojoje salėje vyks sausio 19 d., sekmadienį, 19 val. Scenoje su LNSO ir Modestu Pitrėnu pasirodys pianistas Lukas Geniušas.