aA
Skulptorius Kęstutis Musteikis sako šliaužiąs kaip kirminas ir iš to, ką randa pakeliui, kuriąs menus: klasikinius ir konceptualius, efemeriškus ir belaikius. Vienam įdomiausių Lietuvos autorių paklūsta ir tradicinės medžiagos, ir mažiau tvarios – ledas, sniegas, ugnis. O talkina – istorijos išmanymas.
K. Musteikio kūriniai
© Asmeninio archyvo nuotr.

Štai ir dabar „Arkos“ galerijoje atidaromoje parodoje „Kita pusė“ K. Musteikio skulptūros, instaliacijos, nuotraukos daugiausia grindžiamos pasaulio istorijos įvykiais. K. Musteikis – ne tik jos mėgėjas, bet ir nemažas istorijų pasakotojas. Tarkime, ekspozicijoje į akis iškart krinta įvairių spalvų stiklainiai. Jų sultyse užkonservuoti sovietiniai banknotai, medaliai, ordinai. Nepriklausomybės laikais K. Musteikio bičiuliai vakariečiai vis prašė atsiųsti sovietinių garbės ženklų. Ironizuodamas menininkas sukūrė instaliaciją „Džemas ateičiai, arba Linkėjimai Ilja Kabakovui“.

Kęstutis Musteikis
Kęstutis Musteikis
© DELFI / Karolina Pansevič

Kai kurie skulptoriaus pasakojimai – glausti lyg aforizmai. Štai į kelmą įvarytas kirvis, pasak autoriaus, byloja apie kolaboravimą: įnagis mediniu kotu skirtas medžiams kirsti („Kolaboravimas“).

Instaliacija „Laužavietė“ su pelenuose žėrinčiomis žarijomis ir sovietiniais vandens maišais – primena neužgyjančias Antro pasaulinio karo žaizdas, holokausto istoriją, kuri bet kada gali vėl įsiliepsnoti.

K. Musteikio kūriniai
K. Musteikio kūriniai
© Asmeninio archyvo nuotr.

Parodoje K. Musteikis įrengė ir „religijotyrininko kampelį“. Tai ne autoriaus, tai – šio teksto autoriaus pavadinimas. Iš šakų suręstame kokone gulinti mumija kviečia pasvarstyti apie tikėjimą atgimimu.

Suvalgytas alkanų danų

Skulptorius įsikūrė net trijose „Arkos“ salėse. Paskutinėje pastatė „Dodo šventyklą“. Tai istorija apie Mauricijaus „nacionalinį“ paukštį dodo – lėtą, tuklų, neskraidantį. Ir jau neegzistuojantį: paskutinį vienetą pagavo ir suvalgė danų kolonizatoriai. Saloje nutikęs įvykis – proga per skirtingas variacijas pamąstyti apie pasaulio atsiradimo mitus. Taip pat kelti meno istorijos klausimus, pažaisti lingvistiniais ir meniniais dodo ir dada, avangardinio judėjimo, sąskambiais.

Kai kurie „Kitos pusės“ kūriniai pradėti dar paskutiniuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu. Tačiau menininkas vengia žodžio „retrospektyva“. Pirmiausia dėl to, kad daugelio savo monumentalių darbų į parodos erdvę negalėtų atgabenti. Jie, tikėkime, amžiams liko pastatymo vietose. O antra, dailininkas ir parodiniuose, „kilnojamuose“ kūriniuose vis dar ką nors pakeičia, tobulina.

K. Musteikio kūriniai
K. Musteikio kūriniai
© Asmeninio archyvo nuotr.

K. Musteikio darbai žinomi

K. Musteikio darbus neblogai žinome. Tai ugnies, „degančios“ skulptūros, kurias menininkas supleškina masiniuose renginiuose, Lygių ir kitų baltiškų švenčių dalyvių akivaizdoje. Jau šešiolika metų su kolegomis jis raižo, braižo ir drožia ledo skulptūras. Norvegijoje, Škotijoje, Švedijoje, Japonijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje ir net... Karibuose. Taip, ten įrengti didžiuliai vėsinami angarai, kuriuose triūsia iš viso pasaulio suvažiavę „ledraižiai“.

2011 metais K. Musteikis sukūrė smagų, atraktyvų paminklą dailininkui, scenografui Mstislavui Dobužinskiui. Į jį, tą paminklą, vienaip žvelk – pamatysi M. Dobužinskio portretą, o apėjęs iš kitos pusės, pro kiauravidurį rėmą – dailininko andai tapytą Tilto gatvės motyvą. Tiksliau, kaip jis pasikeitė per šimtą metų.

Vienas naujesnių skulptoriaus kūrinių „Vilkpėdės legenda“ iškilo Vilkpėdėje. Tiesa, „iškilo“ – ne visai tinkamas žodis, nes Kultūros tarybai pagailėjus pinigų, atsirado tik nedidelė didelio užmanymo kopija, atšešėlis. „Dabar, jei ką nors nori kurti, turi ir savų pinigų pridėti“, - naujausias tendencija atskleidė skulptorius. Jo „Suoliukas dviem“ jau džiugina Antakalnio pušų terasų naujakurius.

K. Musteikio kūriniai
K. Musteikio kūriniai
© Asmeninio archyvo nuotr.

K. Musteikis – aktyvus dailininkas. Įdėmiai stebi, kokie skulptūriniai akcentai kyla viešose Lietuvos erdvėse, kas laimi idėjų konkursus. Komentuoja, vertina, kritikuoja. Ir Žaliojo tilto skulptūrų tema K. Musteikiui artima. „Matote, pakeisti išorę lengviau, nei pačiam pasikeisti iš vidaus. Atrodo, nuėmei ženklus ir jau pasikeitei. Nieko panašaus. Kolaborantų kaip buvo, taip ir liko, prisitaikė“, - savo nuomonę išsakė parodos autorius.

Skulptoriai sulindo į kapines

Norvegijoje – Osle, Bergene ir Svolveryje jis kuruoja keturias galerijas, kuriose su bičiuliais dirbdina ledo skulptūras. Pramonę taip išplėtojo, kad figūras net paauksuoti sugeba. Ir akvareles lede lieja. Suradę tokių medžiagų, kurios net šešerius metus ledui neleidžia ištirpti. „Pradėjome kurti ledo luito viduje. Uždarytas daiktas netirpsta, reljefas, piešinys išlieka, - aiškino K. Musteikis. - Iš to ir duonai, ir sviestui galime užsidirbti. Lietuvoje juk menininkų nereikia. Pažiūrėkime, ką per dvidešimt šešerius metus Lietuvoje pastatėme? Visi skulptoriai „sulindo“ į kapines.“

K. Musteikio kūriniai
K. Musteikio kūriniai
© Asmeninio archyvo nuotr.

Laisvė kalbėti, ką nori

Pokalbį pasukus apie skulptorių gyvenimą sovietmečiu, K. Musteikiui pirmiausia prisimena tada vyravęs „dvigubas mąstymas“. 1982-aisiais Klaipėdoje 600-ųjų metinių proga jis norėjo sukurti skulptūrinį akcentą kunigaikščiui Kęstučiui. Savo intencijų atskleisti tiesiogiai negalėjęs, todėl darbą pavadino „Sargybinis“. „Neįkainojama nepriklausomybės vertybė – gali kalbėti tai, ką nori. Laisvė panaikino dvigubą mąstymą“, - svarstė menininkas.

Pasak K. Musteikio, dabar skulptoriams kur kas lengviau, nei sovietmečiu. „Tada už visus darbus laisvai galėjai pakliūti į kalėjimą. Nei bronzos, nei akmens nenusipirksi, įrankių taip pat nėra. Tad kai atsiranda bronzinis paminklas, kyla logiškas klausimas – iš kur visa tai gavai? Kūrėme šešėlinę ekonomiką“, - juokėsi parodos „Kita pusė“ autorius. Skulptoriai važiuodavo į Ukrainą, Kamenec-Podolską įsigyti šlifavimo įrankių, į Leningradą – perforatorių. „Dabar visko yra, tik dirbk. Kiek blogiau dėl dirbtuvių. Anais laikais buvo tikimybė, kad atstovėjęs eilę, gausi bent senatvėje“, - juokėsi K. Musteikis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Rėzos premija – profesorei Leiserowitz

Neringos savivaldybės teikiama Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija šiemet skirta...

Išdalinti Europos kino apdovanojimai: triumfavo „Favoritė“ (1)

Berlyne vykusioje Europos kino apdovanojimų ceremonijoje pagerbti geriausi praėjusių metų kino...

Paryžiuje atidaryta unikali šiuolaikinių Lietuvos menininkų paroda (2)

Pažymint Lietuvos ir Prancūzijos diplomatinių santykių šimtmetį, Paryžiuje šeštadienį...

Indijoje pristatyta į hindi kalbą išversta Lietuvos istorija (1)

Indijoje pristatyta į hindi kalbą pirmą kartą išversta Lietuvos istorija, skelbia LRT televizija.

Kasinėjimai žvelgiant į ateitį: kuo virs Lukiškių kalėjimas? (7)

Lukiškių kalėjimas visada buvo daugiafunkcė erdvė. 1904 m. pastatytas kompleksas buvo vienas...

Top naujienos

Po penkias valandas trukusių derybų Putino rezidenciją Lukašenka paliko neturėdamas ką pasakyti žurnalistams

Nors spaudos konferencijai buvo pasirengta, po susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu...

Kariūnės kelią pasirinkusi lietuvė: per amžių amžius moterys yra laikomos silpnąja lytimi ir ačiū Dievui, kad taip yra (244)

Kovinės inžinerijos technikė Lingailė Juknevičiūtė savo tarnybos kelią pradėjo sukarintose...

„Der Spiegel“: jie ryžtingi, žiaurūs ir turi Kremliaus leidimą žudyti (260)

Prieš ketverius metus buvo apnuodytas ir tik per plauką išgyveno bulgaras prekeivis ginklais. „...

Seimas įteisino lauko darželius (3)

Seimas įteisino lauko darželius – šią savaitę priimtos pataisos, kurios leidžia higienos pasą...

Apsišarvuokite kantrybe: laukia niūrūs ir lietingi orai (10)

Sekmadienį vos spėjus pasitraukti vienam ciklonui, iš vakarų Baltijos regioną, o kartu ir...

Valančiūnas atakavo be klaidų, tačiau Gobertui neprilygo (3)

Jonas Valančiūnas „iš žaidimo“ pataikė visus savo metimus, tačiau NBA rungtynėse...

Politikas Arvydas Anušauskas apie netrukus gimdysiančią perpus jaunesnę žmoną: vos sužinojus apie nėštumą daug kas pasikeitė (134)

Politikas Arvydas Anušauskas su žmona Lina jaučiasi pakylėti ir ramiai laukia vasarį planuojamo...

Politologai apie Sinkevičiaus pamainą: valdantieji bijo dar labiau drumsti vandenį koalicijoje (12)

Politologai įvertino valdančiųjų užmojį kandidatą į ekonomikos ir inovacijų ministro...

Po krepšiais dominavęs Sabonis vedė „Pacers“ į dramatišką pergalę (5)

Įspūdingu dėjimu pasižymėjęs Domantas Sabonis surinko galingą dvigubą dublį, o jo vedama...