aA
Šį šeštadienį Nacionalinėje filharmonijoje skambėsiančiu simfoninės muzikos koncertu „Didvyrio gyvenimas“ bus paminėtas Lazdijuose gimusio žydų kilmės kompozitoriaus, smuikininko Josepho Achrono gimimo 130-metis. Programoje numatyti J. Achrono ir Richardo Strausso kūriniai, su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru solo smuiku grieš Rūta Lipinaitytė ir Algimantas Peseckas, diriguos Aleksandaras Markovićius.
Rūta Lipinaitytė, Aleksandr Markovič
© D.Matvejevo nuotr.

Koncerto „Didvyrio gyvenimas“ pradžiai muzikai siūlo pažintį su Lietuvoje, Lazdijuose gimusio, vėliau į JAV emigravusio rusų smuikininko ir kompozitoriaus, pas legendinį Leopoldą Auerį studijavusio Josepho Achrono muzika. Minint šio kūrėjo gimimo 130-metį skambės jo Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui. Jį J. Achronas sukūrė 1925 m. Tai buvo pirmas stambios formos kūrinys, parašytas emigravus į JAV ir tuo metu gyvenant Niujorke.

Apie šį kūrinį jį griešianti smuikininkė Rūta Lipinaitytė pasakojo: „Šis koncertas yra skirtas vienam iškiliausių visų laikų smuikininkų – virtuozui Jashai Heifetzui, o koncerto premjerą atliko ano meto ne ką menkesnis virtuozas, vaikystėje vunderkindu vadintas pats kompozitorius J. Achronas. Tur būt tai sąlygojo kūrinio sudėtingumą, jis yra labai sunkus, reikalauja daug pasirengimo ir darbo, ir kelia labai didelius iššūkius atlikėjui. Kūrinys įdomus tematiškai. Jis savyje jungia dviejų skirtingų tautų – žydų ir jemenitų – muziką. Pirmoj daly yra naudojama penkiolika motyvų iš judėjų Biblijos, Raudų knygos. Tie motyvai buvo atliekami sinagogose, apeigų metu. O antra dalis yra visiškai kitokia. Ji daug šviesesnė, daug pozityvesnė, ji sudaryta iš jemenitų liaudies dainų motyvų. Kūrinys yra atliekamas labai retai. Tai viena iš priežasčių, kodėl man norėjosi jį groti. Tuo jis kelia iššūkį ne tik atlikėjui, bet ir publikai. Arnoldas Schönbergas yra pasakęs, kad Achronas yra labiausiai neįvertintas XX amžiaus kompozitorius.“

Šio su Lietuva susijusio menininko biografija – spalvinga ir verta dėmesio. Josephas Achronas pirmąsias muzikos žinias gavo ankstyvoje vaikystėje – jo tėvas buvo smuikininkas mėgėjas. Josepho jaunesnis brolis Isidorius tapo puikiu pianistu. Amerikoje jis koncertuodavo su iš Lietuvos kilusiu pasaulinio garso smuikininku Jasha Heifetzu. Achronų šeimai persikėlus į Varšuvą, penkerių metų Josephas pradėjo griežti smuiku, septynerių parašė pirmą muzikos kūrinį – lopšinę smuikui (rankraštis saugomas Britų muziejuje Londone), devynerių debiutavo kaip solistas, trylikos metų išvyko į pirmąsias gastroles Rusijos imperijos miestuose – Kijeve, Odesoje, Lodzėje, Balstogėje, Gardine, o Sankt Peterburge Imperatoriaus rūmuose muzikavo Rusijos caro Nikolajaus II brolio Michailo gimtadienio šventėje, ta proga imperatorienė Marija Fiodorovna virtuozui padovanojo auksinį laikrodį. 1898 m. šeimai persikėlus į Sankt Peterburgą, J. Achronas įstojo į konservatoriją, studijavo legendinio smuikininko ir pedagogo Leopoldo Auerio klasėje bei rusų kompozitoriaus Anatolijaus Liadovo kompozicijos klasėje, vėliau kompozicijos mokėsi pas Maximillianą Steinbergą. Išvykęs į Vokietiją, smuikininkas su didžiuliu pasisekimu koncertavo Leipcigo „Gewandhaus“ diriguojant Arthurui Nikischui. 1904 m. baigęs konservatoriją J. Achronas jau buvo parašęs nemažą pluoštą kūrinių, juose buvo ypač meistriškai įpintos žydų folkloro intonacijos, ilgainiui tapusios šio kompozitoriaus skiriamuoju bruožu.

Kūrinio atlikimą ir Achrono 130-mečio minėjimą Lietuvoje inicijavusį smuikininkės Rūtos Lipinaitytės ir maestro Aleksandaro Markovićiaus duetą Lietuvos publika puikiai pažįsta, Filharmonijos scenoje šie muzikai parengė ne vieną įdomią programą. Solo griežianti Rūta Lipinaitytė pastaruoju metu neretai pasirodo Lietuvos salėse, yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Styginių katedros vadovė, buvo ilgametė ansamblio „Kremerata Baltica“ narė. Austrijai atstovaujantis serbų kilmės dirigentas Aleksandaras Markovićius su lietuvių orkestrais bendradarbiauja nuo 2005-ųjų. Jis yra koncertavęs su Zalcburgo Mozarteumo ir Prahos simfoniniu, Belgrado ir Slovėnijos filharmonijų orkestrais. 2006 m. debiutavo su garsiuoju Vienos filharmonijos orkestru. Beje, su Modestu Pitrėnu 2003-iaisiais jis pasidalijo I premiją ir aukso medalį prestižiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Katovicuose.

Video interviu žiūrėkite čia:

Simfoninės muzikos koncerte su LNSO A. Markovićius dar atliks Richardo Strausso simfoninę poemą „Didvyrio gyvenimas“. Tai muzikos drobė, ekspresyviais potėpiais perteikianti istoriją apie herojaus gyvenimą, o dėl sudėtingų solinių epizodų smuiko partijoje – grieš Algimantas Peseckas – neretai prilygstanti instrumentiniam koncertui su orkestru. Pagrindinė kūrinio idėja – idealizmo pergalė prieš smulkmenišką kritiką. Kartą R. Straussas prisipažino, kad veikalo epigrafas galėtų skambėti taip: „Per kovą – į dvasios tobulumą, pasiektą skaudžių netekčių kaina.“

LNSO simfoninės muzikos koncertas „Didvyrio gyvenimas“ skambės balandžio 9 d., šeštadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Prezidento patarėja Sonata Šulcė: kultūros integracija į kitus sektorius galėtų būti sklandesnė

Kultūra laikoma viena iš prioritetinių sričių, tačiau jos integracija į kitus sektorius...

Vilniuje – lenkų menininkės Michalinos Bigaj personalinė paroda „Įsiminiau, tai neturėjo kvapo”

Gruodžio 11 d. 18 val. galerija (AV17) kviečia į lenkų skulptorės ir instaliacijų menininkės...

MO nominuotas Europos metų muziejaus 2020 apdovanojimui (7)

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (angl. European Museum...

Europos kino apdovanojimų vedėja tapusi Aistė Diržiūtė: nebūčiau išdrįsusi apie tai pasvajoti (9)

Antradienį į Berlyną išskridusi aktorė Aistė Diržiūtė jau ruošiasi šį šeštadienį...

Prancūzijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 100-mečiui Paryžiuje bus atidaryta šiuolaikinio Lietuvos meno paroda (3)

„Šiandieninis Lietuvos menas – ne beprasmis eksperimentas, o stebinantis ir autentiškas...

Top naujienos

Lietuviai statybininkai Danijoje pateko į spąstus: tapo „popieriniais milijonieriais“

Sigitas Mačiulis nėra nei milijonierius, nei verslininkas. Vyras gyvena avarinės būklės bute...

Šiame Lietuvos mieste naujos statybos būstų nėra, o buto nuomai reikia laukti eilėje

Ukmergė – nedidelis senas miestas Aukštaitijoje, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 70 km. Apie...

Bankininkas: euras yra valiuta, kurios niekas nenori turėti (4)

Galbūt euras ir kėsinasi į dolerio – pasaulinės skolinimosi valiutos – teritoriją, tačiau...

Pauline Bax, Helene Fouquet ir Katarina Hoije

„Prancūzija, nešdinkis“: Afrika nebenori Macrono karinės pagalbos

Po kruvino perversmo priėjimo prie jūros neturinti buvusi Prancūzijos kolonija Malis liko labai...

Už kovą „Žalgirį“ gyręs Jasikevičius mojo ranka į nokautuojantį Jameso dūrį: man tai neįdomu specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (75)

Antrus metus iš eilės Maskvos „Megasport“ arenoje Kauno „Žalgiriui“ teko žaisti...

RAND ataskaitoje – dar vienas įspėjimas NATO: šios temos Baltijos šalys vengia ne veltui (334)

NATO viršūnių susitikimą Londone prezidentas Gitanas Nausėda pavadino puikiu ir net fantastišku....

Lietaus debesys išplis po visą šalį – siautės itin stiprus vėjas (4)

Penktadienį pietvakarių vėjas pasidarys dar gūsingesnis.

Juodžiausias Jasikevičiaus ruožas: ugnimi į ugnį atsakiusį „Žalgirį“ palaidojo Jameso tritaškis (638)

Kauno „Žalgirio“ (3-9) krepšininkų pastangos nutraukti pralaimėjimų seriją Eurolygoje...

Katastrofos zonoje gyvenusi moteris: ekskursijos į šią vietą turi būti ne pramoga, o galimybė išvysti kvailumo pasekmes (32)

Pagaliau atėjo metas apžvelgti įdomiausią Černobylio zonos objektą – Pripetės miestą....