Pavadinimas „Teritorija“ skamba ir akademiškai (jeigu naudotumėmės geografijos mokslo, urbanistikos kategorijomis), ir perdėm biurokratiškai (lankantis kokiame nors registrų centre, žemės matavimo funkciją atliekančio valdininko kabinete), ir net labai meniškai.
Šiuo atveju kalbame apie:
geografinę,
asmeninę,
dvasinę teritorijas.
Menininkė yra veikiama visų trijų. Prisiminkime Andrejaus Tarkovskio filmą „Stalkeris“, kur Zona ir Teritorija yra tapatūs. Lenos atveju geografinė teritorija tai – Vilnius, Vilniaus kraštas, Balkanai, Sakartvelo ir, neabejotinai – patys Videniškiai, kuriuose nuo praeitų metų menininkė įsikūrė. Įdomu, kad jos paroda ir namas yra toje pačioje – vienuolyno teritorijoje. L. Chvičijos nuosavybė – senas vienuolyno svirnas, sovietiniais laikais veikęs kaip mokyklos valgykla bei direktoriaus butas. L. Chvičijos asmeninė teritorija, tai (kaip ir dera dailininkams) darbinė aplinka – studija. Čia atsiranda didžioji paveikslų dalis. Galima išduoti nedidelę asmeninę paslaptį, kad tai cokolinis aukštas pačiame Vilniaus centre, – nedidelėje erdvėje kūrėja tapo ir gyvena. Iš kitos pusės, tai, kas rodoma šioje parodoje, yra sukurta būtent Videniškiuose. Dvasinė teritorija yra jos paveikslai, kuriuose viešpatauja subtilus, virpantis potėpis, jo išgaunamos miglotos plokštumos su visomis iš to kylančiomis ypatybėmis – estetiškumu, paslaptimi ir netgi metafizika.
Apie autorę:
Gimė 1972, Vitebske.
2018 – 2020 Vilniaus dailės akademija, Molbertinės tapybos restauravimas, magistras.
2002 – 2004 VPU Dailės didaktikos magistrantūra.
Menininkė rengia personalines parodas, taip pat kuruoja tarptautinius plenerus ir temines grupines parodas.
Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
