Senųjų metų palydėjimui ir naujųjų metų svajonių įkvėpimui NIKO artistai Augusta Jusionytė, Justas Kulikauskas, Dalia Simaškaitė ir ansamblio meno vadovas Gediminas Gelgotas pasidalino mintimis apie savo aistrą muzikai, šiuolaikinį klausytoją ir ateinančių metų siekius, peržengus sėkmingo gyvavimo dešimtmečio slenkstį.
– Scenoje nuolat trykštate energija, ekspresyvumu ir aistra muzikai. Ar esate nenustygstantys vietoje ir asmeniniame gyvenime?
Dalia: – Esame energingi ir laimingi, nes darome tai, ką mėgstame ir kuo tikime. Tas jausmas mus lydi ir nulipus nuo scenos.
Justas: – Būvimą NIKO artistu galėčiau apibūdinti kaip itin dinamišką ir kūrybingą gyvenimo būdą. NIKO yra mūsų visų veiklos bazė. Čia groju nuo 2007-ųjų, kai Gediminas įkūrė ansamblį. Pats prodiusuoju pop ir RnB muziką, vykdau savo projektą „The Amazing Cello“, esu išleidęs savo solinį violončelės albumą, kuriame skamba ir mano paties sukurta muzika. Laisvalaikiu kūrybą derinu su sportu – nuo vaikystės lankau taekvondo, neseniai įgyjau juodąjį diržą, esu ekstremalaus vairavimo entuziastas.
– Kaip manote, ko reikia šiuolaikiniam klausytojui?
Gediminas: – Fantastiškas jausmas koncertuose yra jausti klausytojus už nugaros, ar matyti juos – šimtus visiškai nepažįstamų žmonių, kurių širdys pamažu pradeda plakti tuo pačiu ritmu. Gal žmonėms reikia to buvimo kartu jausmo? Jausmo, kad bent trumpam, nepaisant nieko, esame suvienyti kažko didesnio – skambančios muzikos...
– Gastroliuojate įvairiose pasaulio šalyse: Rusijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV. Kaip skiriasi klausytojas Lietuvoje ir svetur? Kaip jus pasitinka užsienio publika?
Augusta: – Baltijos ar Skandinavijos šalių klausytojai labai šilti, koncertų metu iš lėto mezgasi subtilus, slaptas, jautrus ryšys. Vokietijoje klausytojai dažnai būna pasidomėję atlikėjais ir repertuaru. Tai jiems – kaip smagus pasiruošimas, „namų darbai“. Publika visur įvairi, žmonės skirtingi, bet visada prisimenu, kad tai yra žmonės, kurie tą vakarą pasirinko laiką leisti būtent su mūsų atliekama muzika, ir tas jų sprendimas mums labai svarbus.
Dalia: – Ansamblyje visi esame labai skirtingos asmenybės, bet Gedimino kuriama muzika ir dirigavimas mus apjungia į vieną kvėpuojantį organizmą. Manau, kad tai koncertų metu ir padeda lengvai „susikalbėti“ su plačia įvairaus amžiaus publika ir pasiekti kiekvieną klausytoją personaliai per individualią prizmę. Ir visai nesvarbu, ar būtume Lietuvoje, ar bet kur kitur pasaulyje.
– Kokie būtų trys žodžiai, apibūdinantys jūsų orkestrą?
Gediminas: – Veržlumas, kokybė, šviesa.
– Ar kolektyve verda daug aistrų dėl muzikos atlikimo, interpretacijų ar muzikinės programos parinkimo?
Augusta: – NIKO muzikantus vienyja geriausio įmanomo rezultato siekis, laiko didelėms aistroms nėra. Mintimis dalinamės, vyksta bendras kūrybinis procesas, atsakymų ieškome kartu, bet darbo procese esame pasiskirstę atsakomybėmis.
– Poilsis – jūsų stichija ar mieliau renkatės darbą?
Dalia: – Esame maksimalistai, nuolat ieškantys naujų idėjų ir koncertuojantys daug, todėl poilsiui laiko lieka mažai. Tačiau tikrai nesiskundžiame – kiekvienam iš mūsų NIKO yra džiuginanti veikla, kur tobulėjame, pasisemiame energijos, realizuojame savo idėjas ir be galo džiaugiamės tuo galėdami dalintis su klausytojais. Tiesa, koncertinių kelionių metu randame laiko ir pailsėti – vietoj pažintinių ekskursijų, dažnai mieliau renkamės viešbučio spa.
– Kokie NIKO planai 2017 metams? Nauji konkursai, naujos programos, dar didesnės svajonės?
Augusta: – Vasarį svečiuosimės Londone, kur debiutuosime garsioje Londono St. Martin-in-the-Fields salėje, darysime įrašus puikioje įrašų studijoje, ruošime visiškai naują koncertų programą ir dar daug daug visko. Rudenį pradėsime jau XII koncertų sezoną!
