Vienas garsiausių šiuolaikinių Ispanijos rašytojų Antonio Muñoz Molina (g. 1965 m.) – Ispanijos Nacionalinės literatūros premijos laimėtojas, Karališkosios Ispanijos akademijos narys, 2018 metais nominuotas prestižinei Tarptautinei Bookerio premijai.
1991 m. išleistas jo romanas „Lenkų raitelis“ laikomas vienu iškiliausių ispanų literatūros kūrinių, įvertintas svarbiausiomis Ispanijos literatūrinėmis premijomis, o jo autorius sulaukė pripažinimo ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje.
Vieno Rembranto paveikslo įkvėptas romanas nuo pirmų puslapių įtraukia į magiškuoju realizmu alsuojančio pasakojimo sūkurius, provokuoja, erzina ir vilioja skaitytoją leistis drauge į nuostabią kelionę praeities labirintais.
Manuelis nuo mažų dienų troško ištrūkti iš gimtojo Mechinos miestelio. Pasirinkęs vertėjo profesiją, išvažinėjo visą pasaulį, tačiau begalinės klajonės neatnešė nei laimės, nei ramybės. Tik sutikęs Nadiją jis supranta, kad visą gyvenimą bergždžiai stengėsi pabėgti nuo savęs, užmiršti praeitį, šeimos ir giminės istoriją. Manuelio atmintyje iškyla seniai mirę šeimos nariai, giminaičiai, paprasti Mechinos gyventojai – su jų neįprastais, o kartais ir pribloškiančiais likimais. Manuelio pasakojimuose persipina sapnai ir realybė, fantazijos ir faktai, o iš jų formuojasi sodrus, skausmingas, bet neįtikėtinai išraiškingas XIX a. pabaigos – XX a. Ispanijos istorijos paveikslas.
„Patiks tiems, kas mėgsta magiškąjį realizmą, labai sodrius, kokybiškus literatūros kūrinius, rimtas dramas, kam patinka G. G. Marquezas, A. M. Molina irgi gali būti atradimas“, – sakė V. Maksvytė.
Knygą išvertė žinomas vertėjas Valdas V. Petrauskas.
Kupinas netikėtų siužeto posūkių ir stulbinančių siurprizų, Džono Faulzo (John Fowles) romanas „Magas“ (pirmąkart išleistas 1965 m.) yra tikras šiuolaikinės literatūros šedevras. Simbolių, aliuzijų ir galvosūkių kupina knyga kelia klausimus, provokuoja, skatina mąstyti ir, įtraukusi skaitytoją, apdovanoja jį neprilygstamu skaitymo malonumu.
Jaunas londonietis Nikolas d‘Erfė kaip mokytojas atvyksta į nedidelę Graikijos salą. Nors nė nesulaukęs 30-ies, Nikolas jaučiasi lyg viską gyvenime išbandęs ir patyręs. Įprasti dalykai jį erzina, nauji potyriai nebedžiugina, viskas atrodo beprasmiška.
Saloje jis susipažįsta su paslaptinga asmenybe – Morisu Končiu. Gražiausiame salos name gyvenantis ir vienatvę mėgstantis vyras yra tapęs vietine legenda, apie kurią neretai pasakojami keisti, širdį stingdantys gandai. Aišku tik viena – Morisas yra aštraus proto, išsilavinęs žmogus, kurio niekas pernelyg artimai nepažįsta.
Suintriguotas šios paslaptingos asmenybės, Nikolas ir pats nepajunta, kaip pamažu yra įtraukiamas į keistą, siurrealistinį ir kuo toliau, tuo labiau bauginantį įvykių sūkurį. Suvaidintos mirtys, beprotiškai jaudinantys merginos (merginų?) kerai ir smurto protrūkiai – viskas susipina į fantasmagorišką, teatrą primenantį sūkurį, kuriame išsitrina ribos tarp realybės ir fantazijos.
Britų romanistas Džonas Faulzas (John Fowles, 1926–2005 m.) lietuvių skaitytojams puikiai pažįstamas iš knygų „Prancūzų leitenanto moteris“, „Kolekcionierius“, „Juodmedžio bokštas“ ir „Danielius Martinas“. Prieš tapdamas rašytoju, Oksfordo universitetą baigęs Dž. Faulzas dėstė anglų kalbą Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje. Kaip rašytojas debiutavo 1963-iaisiais romanu „Kolekcionierius“. Dž. Faulzas yra septynių romanų ir keliolikos esė knygų autorius. 2003 ir 2005 m. taip pat buvo išleisti du jo dienoraščių tomai.
„Daugeliui pažįstamas šis autorius ir šis romanas, tai nėra naujiena lietuvių kalba, bet seniai turėjome atnaujintą leidimą. Pirmą kartą pasirodė 1997 m., bet kas nesusipažinę – labai kviečiu“, – ragino V. Maksvytė, prisipažindama, kad tai yra viena iš jos pačios mėgstamiausių knygų.
Avni Doshi „Pridegęs cukrus“, The Booker Prize nominuotas romanas, pasakoja motinos ir dukros – meilės ir išdavystės – istoriją. Ji aštri lyg peilio ašmenys, apkaišyta kandžiu sąmoju, skaitytojui išsivyniojanti lyg slidi, dusinanti atminties ir mito gija, amžiams sujungianti dvi moteris, jas išvien kurianti ir naikinanti.
Kada ryžtingas apsisprendimas tampa savanaudiškumu? Jaunystėje Tara buvo nenuspėjama, it laukinė. Ji paliko santuoką be meilės ir apsigyveno ašrame, kurį laiką elgetavo (labiausiai tam, kad paerzintų savo turtingus tėvus), daug metų vaikėsi benamį menininką, ir visa tai – su mažamete dukra.
Dabar ji nuolat ką nors pamiršta, nakčia vis išeina iš namų vienais naktiniais marškiniais palikdama atlapotas duris, o Antarą, jos suaugusią dukterį, kankina vidinis konfliktas: kaip rūpintis moterimi, kuri niekada nesirūpino ja?
V. Maksvytė pasakojo, kad šiuo atveju pasakojimas yra nebe klasikinis, o šiuolaikinis, modernus. Iš pradžių ši knyga kitu pavadinimu buvo išleista Indijoje, ir tik vėliau pasirodė plačiajai visuomenei ir pritraukė visų dėmesį, buvo nominuota įvairioms premijoms. Pasak literatūros ekspertės, knyga patiks tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie Indiją, Indijos kultūrą, taip pat apie intriguojantį ir įdomų laikotarpį ne tik Indijos, bet ir pasaulio istorijoje, kai gyveno, veiklą plėtojo dvasinis guru, kontraversiška asmenybė Ošo.
„Iki pat kūrinio pabaigos neaišku, ar teisingi kaltinimai, ar dukra tikrai buvo apleista, o gal vaikai ir tėvai mato kitomis akimis pasaulį? Knyga užduodanti labai daug klausimų ir atsakymus perskaitęs ras kiekvienas pats“, – sakė V. Maksvytė, svarstydama, kad ši knyga turėtų patikti tiems, kam patiko „Nuojauta“ arba „Normalūs žmonės“.
Louise Glück (g. 1943) – viena žinomiausių Amerikos poečių, 14 poezijos rinkinių ir poros esė rinkinių apie poeziją autorė. Poetė yra laimėjusi daugybę svarbių literatūrinių apdovanojimų, įskaitant Nacionalinį humanitarinių mokslų medalį, Nacionalinę knygos premiją, Nacionalinį knygų kritikų rato apdovanojimą ir daugelį kitų. 2003–2004 m. Louise Glück buvo paskelbta JAV poete laureate. 2020 m. Nobelio premija poetei skirta „už jos su niekuo nesupainiojamą poetišką balsą, kurio asketiškas grožis paverčia individo egzistenciją universalia“.
2014 m. išleistas ir JAV Nacionalinį knygos apdovanojimą už poeziją gavęs eilėraščių rinkinys „Viltinga ir skaisti naktis“ – atsisveikinimo, išvykimo ir susitaikymo su mirtimi knyga.
Į šią kerinčią knygą įžengi pro sapno vartus ir atsiduri toje pačioje, bet kitaip sutvarkytoje vietoje. Tai pasakojimas apie nuotykį, susitikimą su nežinomybe, drąsi riterio kelionė į mirties karaliją, pasakojimas apie pasaulį, kurį visada pažinojai, pasaulį, primenantį pirmuosius skaitinius, kur „trečiame puslapyje atsirado šuo, penktame – kamuolys“ ir kiekvienas pažįstamas dalykas ėmė ribėti it sapno apybrėža, „šuo pakilo dangun vytis kamuolio“. „Viltinga ir skaisti naktis“ pasakoja vientisą, bet iš dalies permainingą istoriją. Ši didingo užmojo knyga yra paslaptinga, pranašiška, širdį verianti ir kupina stebuklų.
Šią knygą, kaip ir pirmąją lietuvių kalba išverstą Louise Glück knygą „Laukinis vilkdagis“, vertė Marius Burokas ir Dominykas Norkūnas. Knygoje pateikiami tiek vertimas, tiek originalus tekstas.
Į Kazio Sajos knygą „Pėdsakai“ sugulė šio rašytojo, dramaturgo, visuomenės veikėjo ir Nepriklausomybės Akto signataro prisiminimai apie svarbiausius gyvenimo įvykius ir sutiktus žmones, dar niekur nepublikuotos mintys ir įžvalgos.
Skvarbus ir drauge jautrus žvilgsnis, savitas mąstymo bei pasakojimo stilius ir gebėjimas rupias kasdienybės detales išvysti amžinybės šviesoje – visa tai šioje naujausioje, beveik šimtą Lietuvos ir pasaulio kultūros metų, aprėpiančioje rinktinėje.
Pasak V. Maksvytės, šis pasakojimas aktualus tiek vyresniems, tiek jauniesiems skaitytojams: „K. Sajos gyvenimas apima beveik šimtą Lietuvos metų: atrasime ir karo realijas, ir pokarį, ir išgyvenimą tarybinės okupacijos metais, ir nepriklausomybę. Labai autentiška, asmeninė Kazio Sajos Lietuvos istorijos interpretacija“.
