aA
Sakoma, Nidoje būna daugiausia saulėtų dienų. Ir vis dėlto, vis dėlto... ką veikti, jei vasariška šiluma staiga liovėsi, atvėso, prie jūros eiti nesinori? Puikų poilsį, derantį su edukaciniu ir dvasiniu prusinimusi, siūlo kurorto kultūros židiniai, kurių nedideliame miestelyje nėra jau taip mažai.
T. Manno vasarnamis Nidoje
T. Manno vasarnamis Nidoje
© DELFI (E. Skardžiaus nuotr.)

Daugelyje Nidos ekspozicinių erdvių nuo liepos vidurio įsitvirtino T. Manno festivalis, pasėjęs vertingų parodų. Tačiau ir be jų kurorto galerijos ir muziejai turi ką pasiūlyti. Tarkime, susipažinti su krašto istorija, senaisiais papročiais, verslais, užuot laiką leidus kavinėse ar ankštame vilos kambaryje.

Čia gyvena Thomas Mannas

Nidos turistų informacijos centre pasiteiravus, ką verta aplankyti, kai nevilioja paplūdimys, paslaugūs gidai žemėlapyje pirmiausia žymi šiaurinį kurorto taškelį – Thomo Manno memorialinį muziejų (Skruzdynės g. 17). Nuo ten ir pradedu savo kelionę per kultūrinę Nidą – „pietų link“.

T. Mannas Nidoje (1930)
T. Mannas Nidoje (1930)
© Neringos muziejai archyvo nuotr.

Buvusioje Nobelio premijos laureato rezidencijoje 2014 metais parodų architektas, dizaineris Saulius Valius įrengė itin modernią ekspoziciją. Nuotraukomis ir trumpais tekstais ji pasakoja apie tris T. Manno vasaras, kai rašytojas Nidoje dirbo prie savo tetralogijos „Juozapas ir jo broliai“, kai šalia dūzgė šeši jo vaikai, o rūpestingoji žmona Katia maldė juos netrukdyti tėvui.

Antra ekspozicijos dalis glaustai atskleidžia svarbiausius T. Manno gyvenimo įvykius, o trečioji seka namelio istoriją nuo pokario iki šių dienų. Kambarėliuose rodomi dokumentiniai kadrai, netikėtai suskamba paties rašytojo balsas – įspūdis, kad šeimininkas yra namie, lankytojams sukelia tikrą euforiją.

T. Manno vasarnamis Nidoje
T. Manno vasarnamis Nidoje
© T. Manno festivalio rengėjų nuotr.

Nuo 1995-ųjų, kai buvo įsteigtas T. Manno kultūros centras, daugiausia istorinės medžiagos jam suteikė Ciuricho (Šveicarija) ir Liubeko (Vokietija) archyvai.

Deja, po karo namelyje neliko jokių rašytojo baldų. Tad talkindamas S. Valiui skulptorius Gediminas Piekuras padirbdino įspūdingas jų imitacijas iš baltų virbų. Šiuo metu dvidešimto T. Manno festivalio proga muziejuje rodoma laikina paroda, primenanti svarbiausias kultūros centro veiklos akimirkas.

Kuršių profesijos: žvejai, gintaro rinkėjai ir varnaėdos

Pamario gatve žemyn, centro link, vienas posūkis ir dešinėje ant aukštumėlės – Kuršių nerijos istorijos muziejus (Pamario g. 53). Jo vestibiulyje šiuo metu rodoma įspūdinga tragiško likimo vokiečių dailininkės Cornelijos Gurlitt paroda „Širdies kelionė. Vilnius vokiečių ekspresionistės akimis 1915-1917“. Pirmojo pasaulinio karo metai Vilniuje gailestingajai seseriai Cornelijai buvo meilės ir skausmingo žydėjimo tarpsnis. Grįžusi į Berlyną ji nesugebėjo prisitaikyti ir beveik sąmoningai palinko į savigriovą.

Varnaėdos
Varnaėdos
© Neringos muziejai archyvo nuotr.

Nuolatinė ekspozicija supažindina su Kuršių nerijos gyventojų verslais. Galima pamatyti, kaip ir kokiomis priemonėmis anais laikais rinktas gintaras – vaikai repečkodavo krantu, o suaugusieji turėdavo įsitaisę specialius graibštus. Pramoniniu būdu „Baltijos auksą“ kasė Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, dirbdami trimis pamainomis. Per pamainą jo iškasdavo apie 45 kilogramus.

Kuršių nerijos istorijos muziejus
Kuršių nerijos istorijos muziejus
© M. Kluso nuotr.

Archyvinėmis nuotraukomis iš vokiškų leidinių vaizduojamas varnų gaudymas. Įspūdingas reikalas. Rudenį ir pavasarį šie paukščiai būriais keliaudavo per Kuršių neriją. Gyventojai, daugiausia paaugliai arba senoliai, pririšdavo masalą – gyvas varnas, kurios karkdavo ir taip priviliodavo kitas. Per dieną pasisekdavo sugauti 100-150 paukščių. Jų mėsą vėliau sūdydavo ir laikydavo statinaitėse. Varnas galabydavo perkąsdami gerklę. Prieš tai varnaėdos degtinėle dezinfekuodavo burną.

Poledinė žūklė išliko tokia pati, keitėsi tik darbo įrankiai. Į eketę, ledo gabalus išėmę replėmis arba graižtu, leisdavo tinklą ir ilgą eglinę lentą. Kuo mažiau ji turėjo šakų, tuo būdavo skambesnė. Sausąjį lentos galą žūklautojai bumbindavo tam tikru ritmu, prašydami: „Stinta pūki, lįsk į tinklą“.

Žūklė
Žūklė
© Neringos muziejai archyvo nuotr.

Muziejuje rodomas mažas kurėno maketas. Žvejybiniai laivai privalėjo turėti vėtrungę su unikaliu gyvenvietės ženklu. Taip sumanyta dėl tos priežasties, kad žvejai laikytųsi įstatymo ir žvejotų tik tam kaimui nustatytoje marių dalyje. Laivų savininkai vėtrunges visaip gražino, „įrašydami“ jose informaciją apie save. „Ką žvejas turėjo, kuo didžiavosi, tą ir drožė“, – teigė muziejaus darbuotoja.

Marių pakrantėje nuo pavasario iki rudens galima pasigrožėti vėtrungių ekspozicija.

Kuršių nerijos istorijos muziejus
Kuršių nerijos istorijos muziejus
© M. Kluso nuotr.

Per Kuršių neriją driekėsi pašto linija. Jokio vieškelio nebuvo, vežimai riedėjo jūros arba marių pakrante, vienu ratu vandenyje. Kelionės buvo varginančios, dažnai reikėdavo atsikasti užpustytą kelią.

Namo apdailai naudotos dvi spalvos: raudona ir žydra. Dažus pasigamindavo natūraliai. Pavasarį surinktus dumblius maišydavo su žuvų taukais ir gaudavo žydrą dažą. Rudenį, kai dumbliai jau būdavo pakeitę savo išvaizdą, tas pats mišinys įgaudavo rudumo.

Prie Nidos dailininkų kolonijos ištakų

Iš garsiųjų Hermanno Blodes svečių namų (Skruzdynės g. 2) liko tik prisiminimas ir mažytis, pusantro kambario muziejus. Ekspozicija atskleidžia viešbučio ir jo šeimininkų istorijas. Likusioje „puselėje“, siaurame prieangyje, iškabinti čia viešėjusių garsenybių portretai, tarp jų – Hermanno Sudermanno ir Sigmundo Freudo.

H. Blodes svečių namai
H. Blodes svečių namai
© M. Kluso nuotr.

Savo viešbutį H. Blode įkūrė 1876 metais. Po kurio laiko jame pradėjo lankytis Karaliaučiaus tapytojai, dailės studentai. „Viešbučio svečiai tapo dailės istorijoje svarbaus sambūrio – Nidos dailininkų kolonijos – branduoliu. Jis veikė nuo XIX amžiaus pabaigos iki 1944 metų“, – pasakojo Neringos muziejų direktorė Vitalija Jonušienė. Į gana archajišką žvejų kaimą Nidden dailininkus viliojo laukinė gamta, skurdi, net rūsti žvejų buitis.

H. Blodes svečių namai
H. Blodes svečių namai
© M. Kluso nuotr.

Žymiausi dailininkų kolonijos atstovai buvo ekspresionistai Hermannas Maxas Pechsteinas, Karlas Schmidtas-Rottluffas ir Ernstas Mollenhaueris, kuris vėliau iš H. Blodes perėmė šeimininko pareigas. Garsiausias kolonijos impresionistas buvo Lovis Corinthas, nutapęs etnografines Nidos kapines.

H. Blodes viešbučio muziejuje vakarais kaunietis kino dokumentininkas Arvydas Barysas rodo savo filmus.

Glostomas gintaras neša laimę

Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro galerijos-muziejaus (Pamario g. 20) savininkai bene pirmieji nepriklausomoje Lietuvoje suskato moderniai, interaktyviai pristatyti „gintaro kultūrą“. Jų galerija itin gausiai lankoma – kol žiūrinėjau ekspoziciją, į vidų užsuko bent kelios užsienio turistų grupės.

Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro galerija muziejus
Virginijos ir Kazimiero Mizgirių gintaro galerija muziejus
© M. Kluso nuotr.

Lankytojai supažindinami su Baltijos gintaro atsiradimo, susidarymo istorija, galima išvysti visą jo įvairovę, pakiloti sunkiausius pavyzdžius. Darbuotojai prašo kelis kartus juos (gintaro gabalus) paglostyti – tai turėtų atnešti laimės. Muziejaus inkliuzų kolekcija patiks ir suaugusiesiems, tačiau labiausia – vaikams.

Gintaras ne tik eksponuojamas. Kuriamos ir naujos jo vertės – meniniai dirbiniai. Muziejus supažindina su garsiausių Lietuvos menininkų, juvelyrų Birutės Stulgaitės, Salvijaus Dautaro, Algirdo Mikučio kurtais darbais, papuošalais.

Jei į vidų nesinori, su gintaro istorija, morfologija supažindins po atviru dangumi įrengtas šimto metrų ilgio Gintaro kelias. Čia eksponuojami obeliskas, Gintaro kelio vartai, Saulės akmuo, aukuras, Nerijaus Ermino instaliacija „Legenda apie Jūratę ir Kastytį“. Taip pat garsiojo Juodkrantės lobio kopija (424 vienetai). Lobis buvo surinktas XIX amžiaus antroje pusėje Kuršių marių seklumoje. 1944 metais dalis kolekcijos iškeliavo į Getingeno universiteto muziejų, kur saugoma iki šiol. Kita dalis liko Karaliaučiaus universiteto saugyklose ir, kaip manoma, pražuvo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Kaip kuršių sielos keliauja į dangų

Mizgirių muziejaus lankytojai vaišinami nepaprastu gėrimu – gintaro trauktine. Paragavęs aromatingo, eterinio skysčio, įmanytum apglėbti visą Nidą, tad dūlinu į gatvę. Kitoje jos pusėje ant kalvos stovi mūrinė neogotikinė Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji iškilo 1888 metais pastoriaus Gustavo Echternacho pastangomis. Senoji medinė tada jau buvo gerokai suklypusi. Naujos bažnyčios statyba sutapo su sparčia geležinio kanclerio suvienytos Vokietijos industrializacija. Maždaug tuo metu Nidoje ėmė rastis vis daugiau poilsiautojų. Prieš tai jie traukdavo į vasarojimui labiau tinkamą Juodkrantę.

Varnų gaudytojas
Varnų gaudytojas
© Neringos muziejai archyvo nuotr.

Pasibaigus T. Manno festivaliui kiek pritilusią bažnytėlę ir vėl pripildys muzikos garsai. Nuo rugpjūčio 4 dienos joje vyks ansamblio „Musica Humana“ vadovo prof. Algirdo Vizgirdos rengiamo festivalio „Kuršių nerija“ koncertai.

Svarbiausias Nidos etnografinių kapinių akcentas, be abejo – mediniai kuršių krikštai. Vyrams juos dirbdindavo iš ąžuolo, uosio, o moterims – iš liepos. Antkapiniai ženklai buvo statomi mirusiojo kojūgalyje. Legenda teigia, esą įsitvėrus krikšto sielai būdavo lengviau pakilti iš kapo.

Verta parymoti prie 1864 metais pastatyto paminklo Kuršių nerijos apželdinimo pradininkui George‘ui Davidui Kuvertui.

Žūklė
Žūklė
© Neringos muziejai archyvo nuotr.

„Agiloje“ laukiama permainų

Senoji geroji „Agila“ iš vaikystės vasarų jau keliolika metų virtusi Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru (Taikos g. 4). Čia rodomas nekomercinis kinas, rengiamos parodos, lankosi profesionalaus teatro trupės, pasirodo vietiniai dainos ir šokio kolektyvai. 300 vietų salė yra didžiausia uždara Neringos susibūrimų vieta.

"Agila"
"Agila"
© J. Marozo nuotr.

„Agiloje“ vieši įvairūs festivaliai. „Nepaklusniųjų žemė“, „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, „Nidos džiazo maratonas“ – tik keli jų. Rodomos keliaujančios nekomercinių kino festivalių programos.

„Agilos“ vadovė Edita Lubickaitė gerokai nustebino tvirtindama, kad filmai, rodomi Lietuvos „multipleksuose“, Nidoje visiškai nesurinkdavo žiūrovų. Perklausiau, direktorė pakartojo tą patį.

Ji teigė žinanti, kaip atsainiai kai kurie renginių organizatoriai žiūri į regionų žiūrovus. Tačiau Nidoje, pasak jos, tokia nuostata gali gerokai pagadinti reikalus ir reputaciją. „Nida ne ta vieta, kurioje galima rodyti neprofesionalius dalykus, prastai parengtas programas. Nes nežinai, kas apsilankys renginyje – gal profesorius iš Lietuvos, o gal – iš užsienio. Atrodytų – regionas, tačiau jo auditorija turi didelių meninių poreikių“, – tvirtino pašnekovė.

"Agilos" žiūrovų salė
"Agilos" žiūrovų salė
© "Agilos" arch. nuotr.

Rugpjūtį „Agila“ rengia kaimyninių šalių kino festivalį „Baltijos banga“. Jame rodomi naujausi lietuvių, latvių ir estų kinematografininkų darbai. Vaikams tuo metu rengiamos animacinio kino dirbtuvės, kurias veda Ilja Bereznickas su kolegomis.

„Agilos“ darbuotojai daugelį metų buvo maitinami pastato renovacijos pažadais. Dabar reikalai kiek pasistūmė, jau prasidėjo techninio parengimo etapas. Centras turėtų pasikeisti iš esmės. Klaipėdos dramos teatro pavyzdžiu žiūrovų pakyla bus lengvai modifikuojama. Salės gale ketinama pastatyti milžinišką stiklo sieną, pro kurią atsivers Urbo kalno vaizdas. Parodinė erdvė po rekonstrukcijos taip pat keisis, bus uždaresnė, jaukesnė.

Žvejo etnografinė sodyba
Žvejo etnografinė sodyba
© Neringos muziejai archyvo nuotr.

Svečiuose pas žveją „vidutinioką“

Žvejo etnografinėje sodyboje (Naglių g. 4) eksponuojama XX amžiaus žvejo „vidutinioko“ buitis. Ir namo architektūra būdinga tam laikui – troba dviejų nepilnų galų. Kodėl nepilnų? – nes viename jų būdavo pagalbinės patalpos. Virtuvėje stovi baltų glazūruotų koklių viryklė su duonkepe krosnimi. Už virtuvės esanti patalpa vadinama „magia stuba“ (mažoji stuba), antras kambarys – „diža stuba“ (didžioji stuba), ketvirta patalpa – pristubė.

Žūklė
Žūklė
© Neringos muziejai archyvo nuotr.

„Šiame name gyveno Johanas ir Henrietė Peleikiai, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukę į Vokietiją“, – pasakojo Neringos muziejų vyriausioji fondų saugotoja Genovaitė Grigaitienė. 2014 metais Žvejo sodyba buvo restauruota. Sutvarkytas „stubos“ vidus, tradicinėmis spalvomis ir dažais perdažyta išorė, pakeistas šiaudinis stogas. Ir sodybos aplinka išpuošta, puikuojasi beveik futbolo veja – kaip pas gerą „gaspadorių“. Tarsi senieji šeimininkai būtų sugrįžę.

Žvejo etnografinė sodyba
Žvejo etnografinė sodyba
© Neringos muziejai archyvo nuotr.

„Loftą“ jaunimas pakėlė iš šiukšlių

Neringos atvira jaunimo erdvė „Loftas“ (Taikos g. 11), įsikūrusi buvusioje vaistinėje, daugiausia lankytojų sulaukia per mokslo metus. Ir lankytojais jų vadinti kažkaip nedera – tai vietinis jaunimas, savo pastangomis sutvarkęs patalpas, prikėlęs jas iš pelenų. Tiksliau – šiukšlių.

Vasarą jaunieji nidiškiai uždarbiauja kurorto kavinėse, viešbučiuose arba keliauja samdytis į užsienį. Atvargus gatvėse, „Loftui“ tiesiog nelieka jėgų. Užtat neformalaus ugdymo centras atgyja rudenį.

Iniciatyvūs Nidos vaikinai ir merginos stengiasi dalyvauti viešajame kurorto gyvenime. „Lofte“ strateguoja įvairias kultūrines programas, kurios paįvairina Nidos kasdienybę ir šventes. Centre rengiami protmūšiai, stalo žaidimų varžybos. Jei norisi ramesnės veiklos, yra visos sąlygos paskaityti knygą ar paruošti namų darbus.

Neringos atvira jaunimo erdvė „Loftas“
Neringos atvira jaunimo erdvė „Loftas“
© M. Kluso nuotr.

Mezgami kontaktai su užsieniu. Štai šią vasarą centro suburti moksleiviai keliavo į Bosniją ir Hercegoviną dalyvauti gatvės gimnastikos varžybose.

„Loftas“ veikia jau antri metai. Iš pradžių buvo sumanytas kaip tam tikras eksperimentas. „Siekta, kad tamsiuoju metų laiku moksleiviai neslankiotų po gatves arba nesėdėtų prie kompiuterio, o daugiau bendrautų“, – teigė vienas atviros jaunimo erdvės lyderių Valentas.

Eksperimentas pavyko. Mokslo metais į „Loftą“ kasdien užsuka per trisdešimt moksleivių. Nuošimtis tikrai nemažas, žinant, kad Nidos vidurinėje mokykloje mokosi apie pusantro šimto auklėtinių.

Nidos bendruomenės namai
Nidos bendruomenės namai
© M. Kluso nuotr.

Bendruomenės namų negalima praeiti

Nidos bendruomenės namai (Taikos g. 17) ne vasaros metu tarnauja bendruomenės iniciatyvoms. Čia vyksta choro, folkloro kolektyvų, meno mokyklų repeticijos, užsiėmimai. O vasarą rodomos laikinos parodos. Iki rugpjūčio pabaigos poilsiautojai galės mėgautis Karaliaučiaus dailės akademijos ir Nidos dailininkų kolonijos atstovų darbais iš Aleksandro Popovo kolekcijos. Vertinantys XIX-XX amžių sandūros meną, ypač tuos dailės sąjūdžius, kurie siejosi su mūsų kraštais, parodą „Žmogaus dienos, gamtos amžinybė“ tiesiog privalo aplankyti.

VDA Nidos meno kolonija
VDA Nidos meno kolonija
© Nidos meno kolonijos arch. nuotr.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonija (Taigos g. 43) – toliausiai nuo kurorto šurmulio įsitaisęs kultūros židinys. Ir įsitaisęs puikiai: kai 2015 metų rudenį iškilo naujas priestatas, menininkų pamėgtos įstaigos erdvė padvigubėjo – dabar ji užima 2,6 tūkst. kvadratinių metrų. Kolonijoje yra 70 nakvynės vietų, konferencijų salė sutalpina 200 žmonių.

Tokioje įstaigoje galima net kiek didžiuojantis rengti tarptautinius seminarus, vasaros mokyklas, parodas. Šiuo metu kaip tik veikia vienuolikos šiuolaikinių menininkų iš Lietuvos ir užsienio surengta paroda „Hibridiniai peizažai“. Ekspozicijos autoriai, kolonijos rezidentai, savo darbais tyrinėja visuotinio atšilimo, kylančio jūros lygio, skęstančių salų, geopolitinės įtampos ir naujųjų technologijų temas.

VDA Nidos meno kolonija
VDA Nidos meno kolonija
© Nidos meno kolonijos arch. nuotr.
DELFI
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mirė italų kalbininkas, žymus baltistas Guido Michelinis (4)

Mirė žymus italų baltistas, Parmos universiteto profesorius Guido Michelinis, ketvirtadienį...

Netikėtai atrasta negirdėta Vytauto Kernagio daina (19)

Šiandien pirmą kartą pristatoma niekam negirdėta, 1976 m. parašyta, maestro Vytauto Kernagio...

Netradicinis Advento kalendorius kino mylėtojams – kasdien po naują filmą

Didžiausių metų švenčių laukite su kinu – kasdien gruodžio 1–24 dienomis „Skalvijos“...

Alberto Camus pamoka Covid-19 pandemijos laikams (2)

Daugiau nei prieš 70 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Albertas Camus parašė romaną...

Virtualiame „Paviljono“ knygų savaitgalyje – dėmesys kultūros istorijai ir stiprioms rašytojų asmenybėms

Visai netrukus, gruodžio 4-6 d. vyks penktasis virtualus „Paviljono“ knygų savaitgalis....

Top naujienos

„Pražioti burną ir kalbėtis“ raginęs Schilleris: patyrę senbuviai neleis šiai komandai sulūžti (97)

Nauja Nigelio Hayeso šukuosena ketvirtadienį buvo įdomesnė nei jo komandos žaidimas tris...

Lietuvio atradimai Norvegijoje nustebino net vietinius: užfiksuoti vaizdai masina atvykti ir nemėgstančius šaltų kraštų (101)

Turbūt sutiksite, kad per karantiną lietuviai juda kur kas mažiau – riboja ne tik namų sienos,...

„Žalgirio“ nesėkmių serija Eurolygoje tęsiasi – pralaimėjo penktą kartą iš eilės (511)

Nesėkmių seriją Eurolygoje išgyvenančiam Kauno „Žalgiriui“ (5/6) ketvirtadienį nepavyko jos...

Į Lietuvą atkeliauja švelniai žiemiški orai: kai kur gali iškristi sniegas (5)

Šiandien Lietuvos orus lems ciklono pietvakarinė dalis. Su smarkoku šiaurės vakarų vėju į...

Santaros klinikų medikė: net ir reanimacijoje dėl COVID-19 gydytas pacientas viruso egzistavimu netikėjo (732)

Kai kurie pacientai, net ir paguldyti į Santaros klinikų reanimacijos ir intensyvios terapijos...

Trenerių dvikovą Kaune įvertinęs Pascualis: Gudaitis – vienas mėgstamiausių mano žaidėjų (6)

Sankt Peterburgo „Zenit“ šiame Eurolygos sezone dar nė karto namo negrįžo tuščiomis....

Vis daugiau vaikų kamuoja šis sutrikimas: pasekmės – daug liūdnesnės nei galima įsivaizduoti (16)

Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį viršsvorį turinčių ar nutukimu sergančių vaikų gretos...

Dobrovolska papasakojo, apie ką kalbėjo su Nausėda: buvo labai įdomu mato būdą atpiginti notarų ir antstolių paslaugas (515)

Kandidatė į teisingumo ministres Evelina Dobrovolska sako turinti aiškią viziją, ką reikėtų...

Seksas po 50-ties: patarimai, kurie padės iki senatvės mėgautis intymiais santykiais (109)

Kad ir kiek mus bandytų įtikinti, kad lekiantis laikas tai tik skaičiai dokumente, o patirtis yra...

Specialistė išvardijo tinkamiausius žaislus 0-1 metų vaikams: neapsigaukite su populiariausiais mamų pirkiniais (8)

Artėjant didžiosioms metų šventėms, tėvai, seneliai, dėdės ir tetos šluoja nuo parduotuvių...

|Maža didelių žinių kaina