Venecijos bienalėje atidarytas Lietuvos paviljonas sutiktas liaupsėmis: siūlo skirti „Auksinį liūtą“

Iš lūpų į lūpas po Veneciją sklindanti legenda apie Lietuvos paviljoną penktadienio vakarą į karinio jūrų laivyno teritoriją sutraukė minią lankytojų. Dar prieš oficialų atidarymą šalies paviljonas imtas liaupsinti Italijos ir pasaulio žiniasklaidoje. Jam siūloma skirti pagrindinį Venecijos bienalės apdovanojimą – „Auksinį liūtą“.

Vienas įtakingiausių Italijos meno žiniasklaidos kanalų „Artribune“ drąsiai žarsto pagyras Lietuvai atstovaujančioms menininkėms Rugilei Barzdžiukaitei, Vaivai Grainytei, Linai Lapelytei ir jų operai-performansui „Saulė ir jūra (Marina)“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Žinomas italų žurnalistas ir rašytojas Gianluigi Ricuperati savo straipsnyje pavadintame „Kodėl Lietuvos paviljonas nusipelno Auksinio liūto“ teigia, kad „būtų tiesiog skandalinga, jei jis nesulauktų jokio paminėjimo, arba negautų apdovanojimo“.

Venecijos karinio jūrų laivyno bazę „Marina Militare“ autorius pavadino mažyčiu lobiu – atvingiavus siauromis, klaidžiomis Venecijos kanalų gatvelėmis, galima rasti paprastai civiliams neprieinamą smaragdinio vandens uosto teritoriją. Čia vos girdimai, net hipnotizuojančiai skamba dainininkų balsai ir kviečia užeiti į apleistą pastatą. Publikacijoje išvardinta gausybė priežasčių, kodėl šis paviljonas yra „tikra staigmena, kelianti susižavėjimą, kurianti distancijos nuo realybės įspūdį“.

Performanso atmosfera G. Ricuperati primena vasarą prie jūros, kaip ir sufleruoja kūrinio pavadinimas. Iš viršaus stebėdami pasirodymą, žiūrovai tampa gyvenimo nuo atostogų iki atostogų liudininkai. Autoriui patiko viskas – tiek „genialus paprastumas, tiek dėmesys fantastiškai išlaisvintiems kūnams, tiek stiprus nostalgijos jausmas“. Žurnalistas teigia pasijutęs lyg seklys, iš viršaus slaptai nagrinėjantis kiekvieną nerūpestingos idilės veikėjo judesį – atlikėjai nemato savo žiūrovų, yra panirę tarsi į atskirą pasaulį. „Tokie performansai kaip šis – deimantai, trapiausia meno forma“, – rašo autorius.

Lietuvos paviljoną į rekomenduojamų pamatyti sąrašą dar prieš Bienalės atidarymą įtraukė tokie prestižiniai meno leidiniai kaip „Frieze“ ir „The Art Newspaper“. O po specialios kūrinio peržiūros žiniasklaidai, „The New York Times“ Europos kultūros temų redaktorius Matthew Andersonas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad Lietuvos paviljonas yra jo favoritas.

Lietuvos paviljoną Venecijoje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Paviljono mecenatai „JCDecaux Lietuva“, „Lewben Art Foundation“, meno centras „The Momentary“ (JAV).