aA
Jokių citrinų, cinamono ar kitos nelietuviškos produkcijos ant šventinio stalo. Gatvėse daugybė žmonių, net ir naktį traukiančių į bažnyčias. Tokį Velykų vaizdą tarpukario Kaune dėlioja istorikė Ingrida Jakubavičienė knygoje „Portretas. Juozas ir Jadvyga Tūbeliai“.
Juozas Tūbelis su žmona Jadvyga ir dukterimis Marija namuose. Kaunas, 1929 m. A. Baltuškaitės archyvas
Juozas Tūbelis su žmona Jadvyga ir dukterimis Marija namuose. Kaunas, 1929 m. A. Baltuškaitės archyvas
© Archyvas

Beje, knygos autorė atskleidžia, kad nors visi tarpukario pasiekimai dažniausiai priskiriami Antanui Smetonai, iš čia ir posakis smetoninė Lietuva, tačiau nemažai pasiekimų priklauso ilgus metus premjero pareigas ėjusiam Juozui Tūbeliui, sugebėjusiam profesionaliai suvaldyti krizę ir pakelti ekonomiką jaunoje valstybėje.

Ne mažiau įdomus ir didelę įtaką politiniame bei visuomeniniame gyvenime turėjusios, labai išsilavinusios Jadvygos Tūbelienės portretas. Taigi kas šiuos du išsilavinusius, stiprius, skirtingų charakterių ir interesų individualistus jungė į porą? Ši knyga – intriguojantis ne tik vienos įtakingiausių tarpukario porų portretas, bet ir žvilgsnis į to meto gyvenimą, rašoma pranešime spaudai.

J. Tūbelienė su dukterimi Marija išvykoje su šeimos draugais. Kaunas, apie 1927 m. P. Kuhlmanno archyvas
J. Tūbelienė su dukterimi Marija išvykoje su šeimos draugais. Kaunas, apie 1927 m. P. Kuhlmanno archyvas
© Archyvas

Vaišėms tik lietuviškos prekės

Prieš Velykas turguose buvo gausiai perkama naminių paukščių, sūrio, kiaušinių, paršiukų ir kita. Iš kaimų į miestus ūkininkai gabeno daug žalumynų – kadagių ir gluosnių, kuriais buvo puošiami stalai. Miesto ponios „Maiste“ užsisakydavo virtų kumpių ir vyniotinių, o „Paramoje“ – tortų ir pyragų.

Lietuvos šeimininkės buvo skatinamos išsiversti be užsienietiškų prieskonių ir įvairių importuotų produktų. Dėl to į rengiamas Velykų stalo parodas dalyvauti kviestos prezidentienė S. Smetonienė ir Ministro Pirmininko žmona J. Tūbelienė bei kiti oficialūs asmenys.

Visi šiose parodose rodomi valgiai būdavo pagaminti be užsienietiškų prieskonių, tokių kaip migdolai, citrinos, cinamonas ir kiti, be kurių šeimininkės sunkiai apsieidavo. Tai buvo ir Lietuvos ūkio politikos dalis – naudoti vietinę produkciją ir, jei įmanoma, atsisakyti importuotų gaminių.

Kauno panorama. X a. 3 dešimtmetis. S. Sajausko archyvas
Kauno panorama. X a. 3 dešimtmetis. S. Sajausko archyvas
© Archyvas

Nuo durų prie durų

Suprantama, kad gardžiausios vaišės būdavo ant Velykų ir Kalėdų stalo. Tuo metu svečiai su mandagumo vizitais aplankydavo visų artimesnių bičiulių namus. JAV konsulas Robertas Heingartneris aprašė, kaip Velykos buvo švenčiamos politinio elito namuose 1927 metais.

„Velykos Kaune yra didelė šventė. Visą naktį gatvės buvo pilnos žmonių, einančių į mišias ar iš jų. Kai religinės ceremonijos baigėsi, žmonės pradėjo švęsti nuo ryto valgydami ir gerdami. Sekmadienį visos šeimininkės priima svečius siūlydamos maisto ir gėrimų, kurie yra padėti ant svetainės stalo. Po šeimininkės pasveikinimo svečiai, daugiausia vyrai, eidavo į svetainę ir vaišindavosi iki vėlaus vakaro.

Mes pradėjome 1 valandą ir baigėme apie 6. Apsilankymai trukdavo nuo 10 minučių iki pusės valandos. Mes aplankėme tiek namų, kad net neatsimenu visų šeimininkų pavardžių. Kiekviename name laukdavo tas pats – stalas su maistu ir gėrimais ir šeimininkė, kuri ragina valgyti ir išgerti. Patiekiamas maistas buvo įvairus, bet visur buvo kumpis ir kalakutas. Visi turėjo namų gamybos krupniko ir didžiulius grafinus degtinės.“

Apie J. Tūbelienės vaišingumą prisiminimų pateikė buvęs A. Smetonos adjutantas V. Šliogeris, ne kartą lydėjęs Smetonas į svečius pas Tūbelius.

„Antrą Velykų dieną po pietų A. Smetona lankydavosi pas p. Tūbelius, kur svečiai pasidžiaugdavo p. Tūbelienės vaišingumu.“

M. Tūbelytė (centre) žaidžia su vaikais M. Nemeikštaitės vaikų darželyje. Kaunas, apie 1930 m. P. Kuhlmanno archyvas
M. Tūbelytė (centre) žaidžia su vaikais M. Nemeikštaitės vaikų darželyje. Kaunas, apie 1930 m. P. Kuhlmanno archyvas
© Archyvas

Nuo pokalbių temų iki gėrimų

Per priėmimus namų šeimininkei tekdavo svarbiausias vaidmuo: ji turėjo pasirūpinti ne tik vaišėmis, bet ir tinkama draugija, įdomiomis pokalbių temomis.

Pietaujant dalytis girdėtais gandais ar asmeninėmis problemomis buvo nepadoru, todėl šeimininkai siūlydavo papasakoti tarptautinės politikos naujienas, aptarti naujausius Kauno kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo įvykius. Tūbelių namuose pokalbiams paprastai vadovaudavo J. Tūbelis, įpratęs dėstyti mintis su ilgais ekskursais.

J. Tūbelienė garsėjo vaišingumu, tačiau maistu gausiai nukrautų stalų Marija neaprašė.

Jai labiau įstrigo, kad šeimoje labai mažai buvo vartojama alkoholinių gėrimų: „Kartais tėvai su svečiais prie silkutės išgerdavo stiklelį degtinės, bet tai ir viskas. Per oficialius priėmimus, aišku, būdavo ir vyno, ir šampano, ir konjako, bet kasdieniniame mūsų gyvenime tėvai gerdavo tik arbatą.“

Juozas Tūbelis su žmona Jadvyga ir dukterimi Marija namuose. Kaunas, 1928 m. A. Baltuškaitės arvhyvas.
Juozas Tūbelis su žmona Jadvyga ir dukterimi Marija namuose. Kaunas, 1928 m. A. Baltuškaitės arvhyvas.
© Archyvas

Prasto skonio ženklas

Naujieji Tūbelių namai tiko solidiems priėmimams. Pirmame aukšte buvo įrengta moderni virtuvė su atskira indų plovykla, maistą ruošė profesionali virėja, o į stalą patiekdavo tarnaitė.

Didžiulę erdvę užėmė valgomasis. Inteligentų šeimose daug dėmesio skirta šeimos susibūrimui prie pietų stalo ir svečių priėmimui, todėl šis kambarys buvo laikomas namų vizitine kortele.

Svarbia naujove tapo pagerbti svečią ne dideliu maisto ir gėrimų kiekiu, o jaukiu priėmimu prie gražiai padengto stalo.

„Kelios gėlelės, švari, skoninga staltiesė, pritaikyti prie vienas kito indai ir jų tinkamas sutvarkymas susirinkusiems bendram valgiui šeimos nariams sudaro puikią nuotaiką, gerina apetitą“, – taip tarpukario damos buvo mokomos etiketo taisyklių.

Laisvės alėja. Kaunas, XX a. 4 dešimtmetis. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidetūra Kaune
Laisvės alėja. Kaunas, XX a. 4 dešimtmetis. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidetūra Kaune
© Archyvas

Dažna Kauno ponia tokiomis progomis ištraukdavo sidabrinių stalo įrankių komplektą su savo monograma, stalą puošdavo porcelianine skulptūrėle ar žvakide ir balta staltiese. Šeimos pietūs tapo svarbiu kasdieniu ritualu.

Sekmadieniais ir per šventes inteligentų šeimos kviesdavosi draugus ir gimines pietų. Paprastų pietų, kurie įprastai buvo valgomi apie 14–15 valandą, meniu sudarydavo dažniausiai trys patiekalai: sriuba, pagrindinis valgis ir desertas. Iškilmingiems pietums būdavo patiekiama 5–6 patiekalai: šaltas užkandis, sriuba, žuvies arba daržovių patiekalas, mėsos patiekalas, desertas.

Pavakariais, apie 17 valandą, vaišinta kava arba arbata su mažais sumuštinukais, tortu, pyragaičiais. Rekomenduota neperkrauti nei indų, nei stalo, nes tai rodą prastą šeimininkės skonį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
5.0000

Kanų kino festivalio atidaryme netikėtai pasisakęs Zelenskis: galiausiai neapykanta išnyks ir diktatoriai mirs

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipėsi į Kanų kino...

Vilniaus muziejus kviečia susipažinti su tariamai neįdomiais rajonais: „Kas į Viršulus?“

Vilniaus muziejus pradeda parodų, skirtų tariamai neįdomiems Vilniaus rajonams, ciklą. Pirmoji...

„Operomanijos“ pristatoma neseniai išleista šokio operos „NO AI DI“ plokštelė – lyg vinilinis relikvijorius

Metų pradžioje prodiuserinės kompanijos „Operomanija“ garso įrašų leidinių kolekciją...

Neįprasta Raimondo Gailiūno paroda: remontuojant muziejų leido įsirengti studiją

Gegužės 20 d. 19 val. Rokiškio krašto muziejuje atidaroma tapytojo Raimondo Gailiūno paroda...

Parodoje Klaipėdoje – meno kūriniai ir juos papildantys garso takeliai

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda)...

Top naujienos

Duomenys, kurie nustebins ne vieną: kokia dalis Lietuvoje yra susipainiojusi, kas kaltas dėl įvykių Ukrainoje (1)

Atrodo, akivaizdu, bet ne visiems, – pagal tai, kokia dalis gyventojų Lietuvoje supranta, kad dėl...

Verslas įstrigęs kainų spąstuose: dalis vėluoja jas kelti, kiti įspėja – tai dar ne pabaiga

Infliacija ir toliau augančios žaliavų ir energetikos kainos verslą spaudžia į kampą....

Karas Ukrainoje. Ukrainos pareigūnas: jau vasarą pereisime į puolimą Taikos derybos – sustabdytos

Evakuacijos misija „ Azovstal “ plieno gamykloje Mariupolyje tęsiasi, trečiadienio naktį savo...

Delfi PliusArūnas Spraunius

Putino pagieža siekia toli – ketina pateikti sąskaitą visiems Vakarams už Rusijos ignoravimą

Iš inteneto platybių po žinios balandžio 13 dieną, jog sulaikytas bėgti į Rusiją susiruošęs...

Žiniasklaida: Putinas ketina savo pyktį nukreipti net prieš savo tariamą krikšto dukrą Kseniją Sobčiak

Manoma, kad Vladimiras Putinas savo pyktį gali nukreipti prieš Kseniją Sobčiak – garsią...

Eteryje – rimtos dvejonės dėl karo: nesėkmę išprognozavęs rusų karininkas nutildė net „Putino lėlę“ (24)

Kelių dienų „speciali operacija“ baigsis rusų armijos pergalės paradu Kyjive. Dabar jau...

Delfi PliusNaomi Kresge

Tyrimai parodė, kas nutinka paskiepytiems žmonėms, kurie užsikrečia omikron

Kas sukelia geresnę apsaugą nuo „ Covid-19 “ ligos: skiepai ar persirgimas? Ir koks imunitetas...

Balsavimo internetu perspektyvos Lietuvoje: didžiausias privalumas būtų vienai rinkėjų grupei

Iki 2030 m. Europos Sąjunga (ES) siekia užtikrinti, kad demokratinis gyvenimas ir internetu...

Verslas PliusLukas Miknevičius

Jachtos Lietuvoje: kiek tautiečiai jų turi ir kiek kainuoja ši svajonė

Nors Lietuvoje yra registruota daugiau kaip tūkstantis jachtoms priskiriamų laivų, dauguma jų...