Į rudens spektaklius sugrįš premjerose Fausto vaidmeniu įsiminęs meksikietis tenoras Diego Silva, po pasirodymų Vilniuje spėjęs padainuoti Metropoliteno scenoje Niujorke bei prancūzas Sebastien Gueze, prieš keletą metų su „bohemiečiais“ pasirodęs legendinėje „Bohemoje“, Rudolfo vaidmenyje.

Grįžta ir įspūdingasis Almo Švilpos Mefistofelis, o siekiant nesustoti pristatant naujus ir įdomius operos talentus, Margaritos vaidmenį atliks mūsų publikai dar nepažįstamos bet Europos teatruose puikai vertinamos Leipcigo sopranas Olena Tokar ir Sankt Peterburgo Marijos teatro solistė Jekaterina Gončarova.

„Fausto“ pastatymas po 5 metų pertraukos į Kongresų sceną sugrąžino visą būrį garsių britų teatro profesionalų, šiandien jau įvertintų ne vienu apdovanojimu. Šviesų dailininkas Peter Mumford ir scenografas Dick Bird, - šie kūrėjai buvo pirmieji, ėmęsi neįtikėtinų ir ambicingų „bohemiečių“ planų. Būtent jų išmonė pagimdė legendinę „Bohemą“, „Svynį Todą“, „Oneginą“...

Per paskutiniuosius penkerius metus P. Mumfordo pavardė tapo neatskiriama Niujorko Metropoliteno afišų dalis, o D. Bird darbai puošia Londono Covent Gardeno, Anglijos nacionalinės ir Berlyno operos teatrų scenas. Na o prie jų prisijungė ir Jonas Morrellis, įvertintas aukščiausiu britų teatro apdovanojimu „Olivier“, Lietuvos publikos gerai pažįstamas ir jau spėtas pamėgti kostiumų dailininkas.

D. Ibelhauptaitė ir jos kūrybinė komanda „Fausto“ veiksmą perkėlė į 19 a. pabaigą Paryžiuje, Prancūzų – Prūsų karo išvakares. Tai - tikrojo dekadanso, hedonizmo laikai, talpinę velniškus malonumus, pramogas ir didžiulį religingumą, dieviško grožio katedras, Valpurgijos nakties orgijas, įspūdingus kabareto pasirodymus ir... žiaurų skurdą... Magiška skraiste apgaubtas to laikmečio žavesys, leido režisierei D. Ibelhauptaitei imtis daugybės ryškių ir drąsių vizualių sprendimų bei išlaikyti ypatingą atmosferą – tą visus paskandinusį žemiškų malonumų ir paleistuvystės rūką bei plonytę liniją skiriančią meilę ir žvėrišką aistrą.

Dekadanso sąvoka, stilius ir laikmetis tapo tikruoju Vilnius City Operos „Fausto“ pastatymo raktu, o nepaprastai įtaigingai Almo Švilpos sukurtas Mefistofelis kiekvienoje scenoje įsikūnijantis vis į kitą vaidmenį – jo ašimi. Jausmas toks, lyg visas pasaulis būtų sudaręs Mefistofelišką sandėrį, atmetantį apsimestinius religinius ir moralinius praeities teiginius, ieškant stiprių emocingų įspūdžių, užmaršties absente, nesaikingumo ir jaunystės kulto.

Nuotraukų albume - įsimintiniausios spektaklio akimirkos:

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)