Šias knygas ji pristatė atnaujintoje laidos rubrikoje, skirtoje knygoms – buvęs „Knygų klubas“ virto „Knyginėjimais trumpai“, pagal leidyklos kuriamą tinklalaidę „Knyginėjimai“, kurioje galima rasti pasikalbėjimus su autoriais, diskusijas ir kitą knygų mylėtojams aktualią informaciją.
Bet pradžiai trumpai – apie tikrai malonumą padovanosiančias knygas, tarp kurių bus iš ko pasirinkti ir meilės romanų, ir detektyvų, ir siaubo mėgėjams.
T.I. Lowe „Po magnolijomis“ – pirmasis lietuvių kalba šios autorės išleistas romanas, lyginamas su populiariąja knyga „Ten, kur gieda vėžiai“.
V. Maksvytė pasakojo, kad autorė pati prisistato kaip paprasta kaimo mergina, rašanti nepaprastas istorijas.
„Po magnolijomis“ – nepaprasta istorija apie paprastą JAV pietuose gyvenančią šeimą. Apie praradimus ir sielos tvirtybę, apie iššūkius ir tikrąsias vertybes, apie rasinę nelygybę, diskriminaciją, Holokaustą, psichikos ligas ir dar daug ką. Gyvenimiškas romanas, kuriame neišvengiamai viena ar kita forma atpažinsite ir save.
1980 m. nedideliame Pietų Karolinos valstijos miestelyje Magnolijoje gyvena paprasta tabaką auginančių ūkininkų Fosterių šeima. Vyriausiai iš šeimos vaikų – Ostinai – tėra trylika metų, kai gimdydama dvynukus netikėtai miršta jos motina. Paauglė priversta tapti šeimos gelbėtoja: ji turi pasirūpinti ir šešiais jaunesniais broliais bei seserimi, ir nelaimės palaužtu tėvu Deividu.
Dar iki nelaimės Deividas Fosteris buvo subūręs Magnolijos Pirmąją prasčiokų bendruomenę – keistą likimo nuskriaustų, pažemintų ar tiesiog sunkumų turinčių keistuolių ir nepritapėlių grupelę. Būtent šie žmonės ir tampa pirmaisiais žmonėmis, ištiesusiais pagalbos ranką tiek Deividui, tiek Ostinai, tiek visai Fosterių šeimai.
Susanna Leonard – vokiečių kilmės autorė, daug laiko praleidusi Paryžiuje. V. Maksvytė atskleidė, kad rašytoja yra sakiusi, kad jos didžiausia gyvenimo istorija buvo parašyti knygą apie Mariją Kiuri. Tad štai jai ir pavyko ją įgyvendinti.
Marija Sklodovska-Kiuri – būtų sunku rasti žmogų, kuris nėra apie ją girdėjęs. Tai moteris, kurios pasiekimų sąrašas itin įspūdingas: kartu su vyru ji atrado cheminį elementą radį, ji yra pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją, ir vienintelis žmogus, pelnęs dvi Nobelio premijas skirtingose srityse. Ši knyga ne tik apie garsiosios mokslininkės Marijos Kiuri pasiekimus, bet ir apie jos gyvenimą – sunkų, kartais neteisingą, tačiau vis dėlto gražų. Mokslininkė, maištautoja, mylimoji – ši nepaprasta moteris užsibrėžė tikslą pakeisti pasaulį ir jį pasiekė.
Marija Sklodovska nuo mažens svajojo vieną dieną ištrūkti mokytis iš rusų engiamos Lenkijos. Po dvidešimties metų jos svajonė pagaliau išsipildo: Marijai leidžiama studijuoti Sorbonoje. Bet dėl to jai tenka įnirtingai kovoti, nes XIX a. pabaigoje mokslo pasaulis moterų nepripažįsta. Tačiau Marija žino, ko nori. Nepaisydama visuotinio priešiškumo drąsiai neria į mokslinius tyrimus ir kartu į gyvenimo verpetą. Pažintis su žaviu fiziku Pjeru Kiuri jai suteikia gyvenimo pilnatvę. Pjeras tampa jos didžiąja meile, kurios ji yra verta. Abu su vyru jiedu pasiekia neįtikėtinų aukštumų. Bet už tai brangiai sumoka – Marija nė nenutuokia apie tragiškus jos daliai skirtus likimo smūgius.
Pasak V. Maksvytės, knyga „Ponia Kiuri ir svajonių galia“ patiks tiems, kas mėgsta nesudėtingus romanus apie tikras asmenybes – faktai čia įpinti į lengvai skaitomą romano audinį. Taip pat daugiau sužinosite ne tik apie pačią M. Kiuri, bet ir jos šeimą. Pavyzdžiui, kiek yra žinančių, kad Nobelio premija buvo apdovanota ne tik ji, bet ir jos dukra bei žentas?
Julios Quinn „Bridžertonai“ – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Čia sujungiama autentiškai pavaizduota XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenė bei universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.
Antrojoje knygoje – „Vikontas, kuris mane mylėjo“ – pasakojama Antonijaus, vyriausio ir bene paslaptingiausio Bridžertono, istorija.
1814-ieji ir vėl žada būti kupini įvykių, bet, autorės manymu, tai negalioja Antonijui Bridžertonui, atkakliausiam Londono senberniui, nerodančiam jokio noro vesti. Atvirai kalbant, kam jam to reikia? Visi žino, kad jis neprilygstamas pasiutėlis ar bent jau tokį vaidina...
V. Maksvytė užtikrino, kad šis romanas puikiai tiks laikui, kai norisi atsitraukti nuo įtemptos kasdienybės.
Leidykla „Alma littera“ skaitytojų pageidavimų taip pat pakartojo kelias itin pamėgtas knygas.
Joėl Dicker „Visa tiesa apie Hario Kveberto bylą“ – pasaulinis bestseleris, Prancūzijoje susišlavęs visas svarbiausias premijas už geriausią metų knygą, 2012 metų literatūrinė sensacija, pagal kurią sukurtas to paties pavadinimo serialas. Šį romaną galima skaityti keliais lygmenimis – kaip puikų detektyvą, kaip sudėtingų santykių istoriją ir kaip pasakojimą apie tai, ką reiškia būti rašytoju ir kur slypi riba tarp tikrovės ir išgalvotų dalykų.
Jaunas ir perspektyvus Amerikos rašytojas Markusas Goldmanas niekaip neįstengia parašyti knygos, kurią jau po kelių mėnesių turi įteikti leidėjui. Jis tikisi, kad išbristi iš krizės padės labiau patyręs bičiulis – garsus rašytojas Haris Kvebertas, dabar gyvenantis ramiame Auroros miestelyje. Tačiau netikėtai pasiekia žinia, kad pagalbos reikia pačiam Hariui – jo sode atrastas sudūlėjęs jaunos merginos kūnas. Tai Nola Kelergan, keistomis aplinkybėmis dingusi be žinios prieš trisdešimt metų. Visi įkalčiai prieš Harį, bet Markusas Goldmanas netiki jo kaltumu. Jis ryžtasi pats vykti į Auroros miestelį – išsiaiškinti visą tiesą apie Hario Kveberto bylą ir galbūt pagaliau parašyti knygą. Kad sužinotų tiesą ir parašytų knygą, Markusui Goldmanui teks rasti atsakymą į mažiausiai tris klausimus: Kas nužudė Nolą Kelergan? Kas iš tikrųjų įvyko Auroroje prieš trisdešimt metų? Ir ką reikia daryti, kad parašytum bestselerį?
Pamažu ima vertis vis didesnės paslaptys ir įvyks dar ne vienas dramatiškas netikėtumas, iki tiesa išaiškės.
V. Maksvytė pasakojo, kad rašytojų pasaulyje J. Dicker yra lyginamas su garsiuoju Vladimiru Nabokovu, kino pasaulyje – su Tvin Pykso serialu, tad tikrai verta nepraleisti šio kūrinio.
Šias keturias skirtingas istorijas suartina fantastiškas Stepheno Kingo gebėjimas sukurti dramatišką įvykių atmosferą, sužadinti skaitytojui jausmus net tada, kai veikėjų prototipų toli gražu neįmanoma atpažinti tikrame gyvenime. Noveles sąlygiškai sieja skirtingi metų laikai ir praeities apmąstymo motyvas. Ištikimiausi S. Kingo gerbėjai dar kartą mėgausis šia ankstyvąja autoriaus kūryba.
Pagal tris iš šių novelių sukurti filmai, jie buvo nominuoti daugybei apdovanojimų ir tapo kino klasika.
„Rita Heivort ir išganymas Šošenko kalėjime“ – viena įsimintiniausių istorijų nuo „Grafo Montekristo“ laikų apie nepagrįstai iki gyvos galvos nuteisto, bet neprarandančio vilties žmogaus pabėgimą iš kalėjimo.
„Gabus mokinys“ pasakoja apie auksinį Kalifornijos berniuką, pasižymintį iškreiptu smalsumu, ir senį su baisia praeitimi, įsitraukusius į lemtingą ir šiurpą keliantį abipusį parazitizmą.
„Kūnas“ – keturiems vaikams kelionė į Meino miškus ieškoti tragiškai žuvusio mažamečio veikiau nuotykis, bet netikėtai šiame žygyje jie suvokia savo pačių mirtingumą. Autorius puikiai perteikia vaikystėje patirto streso įtaką žmogaus psichologijai.
„Kvėpavimo metodas“ – pasakojimas pasakojime: paslaptingame klube jo nariai prie židinio dalijasi keisčiausiomis istorijomis, viena jų apie bet kokia kaina gimdyti pasiryžusią moterį.
O jei dar nesate susipažinę su S. Kingo knyga „Švytėjimas“, privalote tai padaryti. 1977 m. dienos šviesą išvydęs „Švytėjimas“ tapo bene populiariausiu kultinio rašytojo romanu, tikru šiuolaikinio siaubo žanro lobyno perlu. Pagal šį romaną 1980 metais režisierius Stanley Kubrickas sukūrė filmą „Švytėjimas“, kuriame vieną geriausių savo vaidmenų atliko legendinis Jackas Nicholsonas.
Penkiametis Džeko ir Vendės Torensų sūnus Denis neįprastas vaikas. Jautrus berniukas turi švytėjimo dovaną – gali skaityti kitų žmonių mintis, numatyti ateitį ir regėti praeities įvykius. Tą dieną, kai Džekas Torensas priėmė pasiūlymą prižiūrėti žiemos sezonui uždarytą „Panoramos“ viešbutį Kolorado kalnuose, Denį aplankė bauginanti vizija, įspėjanti apie šeimai gresiančią nelaimę. Denis nesiryžta apie ją užsiminti tėčiui, net jei papasakotų, vargu ar jam pavyktų įtikinti Džeką atsisakyti šio darbo.
Kadaise perspektyviu rašytoju ir kylančia literatūros žvaigžde vadintas vyras pastaruosius kelerius metus grūmėsi su priklausomybe nuo svaigalų, o prieš pusmetį prarado dėstytojo vietą privačioje mokykloje. Galimybė su šeima praleisti žiemą atokiame viešbutyje ne tik išspręstų finansinius rūpesčius, bet ir leistų atsidėti kūrybiniam rašymui.
Deja, „Panorama“ – ne pati tinkamiausia vieta su vidiniais demonais kovojančiam žmogui. Užpustytame ir nuo pasaulio atkirstame prabangiame viešbutyje dedasi keisti dalykai, šmėžuoja kruvinų praeities įvykių šešėliai, o už daugybės kambarių durų tūno bauginantys vaiduokliai. Džeko sąmonę pamažu užvaldo paslaptingas balsas, įkyriai raginantis nubausti nepaklusnią žmoną ir atiduoti jam neklaužadą berniūkštį, kurio švytėjimas išgąsdino net monstrus.
