Knygos pristatyme dalyvavo jos sudarytoja ir autorė Ramunė Marcinkevičiūtė bei vienas iš legendinio D. Tamulevičiūtės studentų dešimtuko aktorių Kostas Smoriginas. Pasakodami D. Tamulevičiūtės gyvenimo ir kūrybos momentus, jie tarsi praskleidė uždangą į garsios ir daugelio mylimos režisierės bei teatro pedagogės gyvenimo scenas. D. Tamulevičiūtė neabejotinai viena reikšmingiausių teatro kūrėjų ir pedagogių, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos teatro istorijoje ir įvairiapusiškai įtakojusi tolimesnį jo virsmą. Per aštuoniolika darbo metų Jaunimo teatre režisierė sukūrė daugiau kaip trisdešimt įvairaus žanro pastatymų, dirbo taip pat Kauno, Šiaulių, Klaipėdos bei Rusų dramos teatruose. 2003 m. D. Tamulevičiūtė įvertinta Vyriausybės premija už Lietuvos menui ir kultūrai reikšmingus darbus.
R. Marcinkevičiūtė pažymėjo, jog Vėlinių išvakarėse šios knygos pristatymas Varėnoje – tai drauge ir simbolinis prieš penketą metų į Nebūtį išėjusios D. Tamulevičiūtės pagerbimas. „Pasakoti ir įrodinėti, kokia Dalia yra iškili asmenybė, nereikia. Šioje knygoje Varėna minima dažnai. Ji minima ir Dalios vaikystės draugės Aldonos Kumpaitės prisiminimuose, ir rašytojos M. Sluckaitės pasakojimuose. Galima drąsiai teigti, kad Varėna – tai šventoji žemė, Dalios gyvenimo centras tarp Maskvos, kur ji studijavo, ir tarp Vilniaus, kur ji dirbo...“.
Knygos autorė pasidalijo prisiminimais, kaip gimė idėja parašyti knygą. „Šią idėją pasiūlė aktorius Algirdas Latėnas, ir aš lengvai sutikau, nes iš karto vaizduotėje pamačiau knygos struktūrą. Kadangi ir Daliai bendraautorystės principas buvo kertinis dalykas, aš sąmoningai siekiau, kad šioje knygoje „dalyvautų“ kuo daugiau žmonių. Kadangi norėjau, kad knygoje būtų ir pati Dalia, antrajai knygos daliai atrinkau pačius svarbiausius interviu su režisiere, kuriuose, mano manymu, atsispindi pagrindiniai jos kūrybos principai. Trečiojoje knygos dalyje sudėtos recenzijos apie svarbiausius D. Tamulevičiūtės spektaklius... Manau, kad ši knyga liudija ne tik apie svarbiausius D. Tamulevičiūtės gyvenimo ir kūrybos etapus, bet drauge ir atskleidžia, kokia sunki režisieriaus profesija ir teatro vadovo darbas...“.
Prisiminimus apie savo dėstytoją pradėjęs dainomis, aktorius Kostas Smoriginas klausytojams „į dienos šviesą“ ištraukė ne vieną šmaikščią detalę iš studijų laikų, kai kursui vadovavo D. Tamulevičiūtė. Garsus aktorius pripažino, jog dėstytojos reiklumas davė savo rezultatų – jau antrame kurse jis su kurso draugais pradėjo vaidinti profesionalioje scenoje. Ar dėl to užrietė nosį? „Susireikšminti nebuvo kada, nes labai greitai supratome, kad norint būti profesionalu, reikia įdėti labai daug darbo, sveikatos ir nervų. Šita specialybė yra be gailesčio sau... Dalia tarp studentų neturėjo nei išrinktųjų, nei pasmerktųjų. Reikli ji buvo visiems. Nepaisant to, mes ją mylėjom kaip mamą...“,-prisiminė K. Smoriginas. Jis kalbėjo apie režisierės ir dėstytojos drąsą imtis naujovių.
R. Marcinkevičiūtė prisipažino, jog nesitikėjo, kad knygoje pavyks „atskleisti visą Dalią. Visa Dalia Tamulevičiūtė buvo ir liks neatskleista, nes ji – jos pačios stropiai saugota paslaptis. Studija „Patirčių realizmas“ yra veikiau visų knyga apie Dalią Tamulevičiūtę, nes režisierės ir pedagogės gyvenimo būdas buvo toks, kad ji tarsi magnetas traukė prie savęs teatro žmones“.
Pirmoji studijos dalis „Pasakojimai“ - tai bandymas sukurti kolektyvinę režisierės biografiją, remiantis pasakojimais. Artimi draugai ir kolegos, Jaunimo teatro aktoriai, buvę studentai, tarp jų - ir garsusis dešimtukas, iš asmeninės patirties ir subjektyvių prisiminimų atkuria ne tik jos gyvenimo ir kūrybos istoriją, bet ir konkretų laikmetį, ir teatro tuo laikmečiu ypatumus.
Kitos dvi dalys - tai „Pokalbiai/Pasakojimai“, iš kurių galime išgirsti nepakartojamas Dalios Tamulevičiūtės intonacijas, ir „Recenzijos/Straipsniai“, leidžiantys susidaryti vaizdą, kaip nelengvai režisierė skynėsi kelią į sėkmę.
R. Marcinkevičiūtė, pasakodama apie legendinę režisierę, ne vieną kartą paminėjo, jog Dalia Tamulevičiūtė buvo drąsi, neeilinio likimo neeilinė moteris. Ji visą gyvenimą turėjo būti stipresnė už save pačią. Ir tada, kai iš Varėnos atsidūrė pasaulyje garsios teatro mokyklos auditorijoje, kur paskaitas skaitė Marija Knebel, Konstantino Stanislavskio ir Michailo Čechovo mokinė. Ir tada, kai įsimylėjo vyrą, kuris buvo Stalino anūkas. Ir tada, kai savo bute Žirmūnuose priglaudė sovietų valdžios persekiojamus Mariją ir Joną Jurašus. Ji sukūrė aktorių dešimtuko stebuklą, į kūrybos kelią pastūmėjo Eimuntą Nekrošių.
Knygos autorė Ramunė Marcinkevičiūtė ir aktorius Kostas Smoriginas padėkojo renginyje dalyvavusiai pirmajai Dalios Tamulevičiūtės mokytojai Marijai Bakanavičienei, kuri buvo pirmoji pakopėlė į žymios režisierės kūrybos kelią.
Savivaldybės mero pavaduotojas Vidas Mikalauskas sakė, jog jam, kaip ir daugumai varėniškių, neteko pažinti režisierės asmeniškai, tačiau jos paveikslą susidėliojo iš studentų prisiminimų, kuriuose ji atsiskleidžia kaip pedagogė, režisierė ir motina. Jis padėkojo knygos autorei Ramunei Marcinkevičiūtei. „Ši knyga – labai prasmingas paminklas Daliai Tamulevičiūtei“,- sakė V. Mikalauskas.
Knygos pristatymo renginyje vaidinę Senosios Varėnos A. Ryliškio vidurinės mokyklos mokiniai tarsi priminė, kad legendinės režisierės kūrybos pradžia – Senojoje Varėnoje.