Kunigas, liturginių tekstų vertėjas, redaktorius Vaclovas Aliulis mini 90-metį. Dvasininkas sako, kad pats dievas jį apsaugojo nuo bažnytinės hierarchijos karjeros ir leido gilintis į šimtmečių brandą turinčius tekstus, juos versti pritaikant nūdienos žmogui.
„Brangiausios dovanos – maldos, giesmės ir geri žmonės“, – sako 90 sulaukęs kunigas Vaclovas Aliulis. Gimtadienio dieną atvažiavusį į Marijos radiją vesti laidos kunigą su gėlėmis pasitiko Seimo atstovai. Tačiau, pasak jo, labiausiai vertinąs šiltą paprastų žmonių žodį.
„Kai klausia kaip sekasi ir kaip laikausi, sakau gimtąja kalba, geriau būc negali. Gyvenu šventam Žvėryne. Su bažnyčia, yra gimnazija – keli šimtai mielų žvėriukų. O bažnyčioj – keturi didžiausi žvėrys – klebonas, du vikarai ir senukas“, – šmaikštauja kunigas.
Nuo 1944 į kunigus įšventintas Vaclovas Aliulis ne kartą yra sakęs, kad nesigaili nepasitraukęs į Vakarus ir likęs Lietuvoje. Jam su kitais dvasininkais buvo patikėta išversti mišias iš lotynų į lietuvių kalbą.
Prieš dvejus metus kunigui įteikta Kalbos premija. V. Aliulio dėka reikšmingiausi liturginiai tekstai – šiandien skamba patraukliai ir suprantamai.
Vertėjas ir poliglotas sako, kad jam verčiant visada įdomiausia, kaip šimtmečių brandos tekstai turi skambėti šiandienos žmogui.
Gimtadienio dieną į Marijos radiją vesti laidos apie šventąjį raštą atėjęs kunigas sako kasdien skaitąs laikraščius ir žiūrįs televiziją. V. Aliulio teigimu, šiandien žurnalistikoje per daug kritikos ir trūksta gerų žinių.
„Blogiausias daiktas, kad žiniasklaida tapo ne informavimo ir švietimo priemone, o verslo priemonė. Nedaug yra informacijos priemonių, kurios atmintų savo tikrą paskirtį“, – „Panoramai“ teigė V. Aliulis.
V. Aliulis priklauso Vilniaus Marijonų vienuolijai. Aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje, rašęs straipsnius, šiandien kunigas sako gyvenąs ramiau ir niekur nebeskubąs.
„Ne taip jau blogai mes čia atrodome, kaip norima parodyti. [Kalbos], kad viskas dabar Lietuvoje labai blogai – nesąmonė“, – mano kunigas.
