aA
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose (Katedros a. 4) surengtoje spaudos konferencijoje pristatyta XVIII a. pabaigos Lietuvos istorijos mažai pažintus kontekstus atskleidžianti tarptautinė paroda „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“, skirta Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado priėmimo 230-osioms metinėms. „Tikimės, kad paroda išsklaidys stereotipus“, – sakė parodos organizatoriai.
Tarptautinė paroda "Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje”
Tarptautinė paroda "Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje”
© DELFI / Andrius Ufartas

Bendradarbiavimas ilgas ir abipusis

Prof. habil. dr. Wojciech Fałkowski, Varšuvos karališkosios pilies direktorius sakė, kad jam ypatingai malonu svečiuotis Valdovų rūmuose, jis pabrėžė, kad bendradarbiavimas tarp muziejų ilgas ir abipusis.

„Visada džiaugiamės galimybe keistis vertybiniais dokumentais, meno kūriniais – naudinga abiem pusėms, Varšuvoje surengta paroda turėjo parodyti įvairių žmonių pozicijas. Gegužės 3-iosios Konstitucija iš vienos pusės – teisės aktas, o iš kitos – tai žmonės. Šį aspektą taip pat matome Vilniaus parodoje, kryptis panaši – konstitucija parodo valstybės valios aktą. Tai buvo patriotai, galimybė išgelbėti valstybę, kita vertus, buvo ir išdavikų, kurie veikė svetimų valstybių interesams. Abi parodos parodo dvi pozicijas, nenagrinėsime išdavikų pozicijos, bet parodysime kitų kontekstų, kitų požiūrių“, – pasakojo jis.

Tarptautinė paroda "Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje”
Tarptautinė paroda "Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje”
© DELFI / Andrius Ufartas


Didžioji dalis eksponatų iš Lietuvos, partneriai – Vilniaus universiteto biblioteka.

Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė pažymėjo, kad šios dienos spaudos konferencija – tai įžanga į nepaprastai įdomią parodą, kuri bus atverta jau šį vakarą.

„Nepaprastai malonu, kad savo kukliu įnašu papildysime parodą. Su Valdovų rūmais sieja Žygimantas Augustas – knygų kolekcija. Statistiškai žiūrint, eksponuojami dvidešimt keturi dokumentai – žemėlapiai, rankraščiai ir knygos. Įdomiausi – du spausdinti dokumentai išleisti lietuvių kalba. Tai, kaip visi suprantame, yra retesnis atvejis. Mykolo Oginskio atsiminimai – rankraštinis dokumentas (1857), atsiminimai svarbūs tuo, kad juose daug asmeninio požiūrio, kuris kiek kitoks nei oficiali nuomonė – pasakoja sau ir artimiausiems“, – kalbėjo ji.

Tarptautinė paroda "Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje”
Tarptautinė paroda "Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje”
© DELFI / Andrius Ufartas


Be paramos ši paroda nebūtų įvykusi

Kaip teigė parodos organizatoriai, daug laiko užėmė logistika, tai ir nemaži pinigai, tad be paramos ši paroda nebūtų įvykusi, vienas partnerių finansavusių šią parodą – Adomo Mickevičiaus institutas.

Adomo Mickevičiaus instituto projektų vadovė Aneta Prasal-Wisniewska tikino, kad šios parodos atidarymas yra „graudinančiu momentu“, nes institutas yra šios parodos iniciatorius.

„Džiaugiamės, kad tokiais sunkiais laikais pavyko šią parodą organizuoti. Tai nėra pirmas projektas, prieš porą metų įvyko paroda, kuri buvo skirta Adomui Mickevičiui. Panaši kaip ši paroda, ji buvo organizuota su daugybe Lenkijos muziejų ir archyvų, unikalus ir svarbiausias eksponatas „Pono Tado“ rankraštis, atvežtas iš Vroclavo. A. Mickevičiaus institutas užsiima tarptautiniu bendradarbiavimu. Norėčiau paminėti Lenkijos institutą Vilniuje, Lietuvos ambasadą Varšuvoje, kurie padeda realizuoti projektus. Tikuosi, kad tai nebus paskutinis mūsų projektas“, – vylėsi ji.

Tarptautinė paroda "Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje”
Tarptautinė paroda "Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje”
© DELFI / Andrius Ufartas


Paroda yra ne tik graži, bet ir labai sunki

Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas pastebėjo, kad kaip tokio tipo istorinė paroda yra ne tik graži, bet ir labai sunki – teks priimti, perprasti, suprasti, susidaryti savo nuomonę.

Gegužės 3-iosios Konstitucija nėra labai gerai žinoma tema šalies visuomenei. Lenkijoje paprasčiau, tokios parodos rengiamos kas dešimtmetį, o pas mus – pirmoji paroda tokios apimties, kuri apima visą epochą. Tikimės, kad paroda prisidės prie suvokimo, kad Abiejų Tautų Respublika nesugriuvo, bet buvo okupuota. Visos epochos pamoka, kad kartu, tik patys – galime šiame regione užtikrinti klestėjimą ir gerovę. Noriu padėkoti eksponatų skolintojams, kurių net 40, iš keturių skirtingų šalių“, – sakė V. Dolinskas.

Parodos kuratorė prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė atkreipė dėmesį, kad paroda apima laikotarpį, siekiantį šimtą metų. Parodoje norime parodyti kaip gimė Konstitucija. Pradedame nuo XVIII a. vidurio (1764-ieji) ateina monarchas su nauja vizija – Stanislovas Augustas Poniatovskis. Nebaigiame parodos Stanislovo Augusto mirtimi, norime parodyti tęstinumą – idėja apie laisvę visada gyva“, – kalbėjo ji.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
2.5000

Migrantų vaikams padedanti kultūriškai integruotis edukatorė: galbūt mūsų visuomenė dar nesubrendusi suprasti (62)

Migracijos situacija šalyje įtempta, ir kaip pastebėjo Menų Agentūros „Artscape“ edukatorė,...

Ruošiantis 700-ajam Vilniaus gimtadieniui, mieste turėtų iškilti simbolinis laikrodis

Ruošiantis po kiek daugiau nei metų minėti 700-ąjį Vilniaus gimtadienį, sostinės centre sausį...

Kol kiti perka dar nepastatytus namus, Aistė Kisarauskaitė iš jų kuria meną: noriu atskleisti gebėjimą svajoti

Ekonomistams nenuilstamai kalbant apie nekilnojamojo turto burbulą, naujus butus, kurie yra...

Naujo paminklo Salomėjai Nėriai iniciatoriai: svarbiausia – ne griauti, o kurti (116)

Tik nuo pjedestalo „nulipus“ Petro Cvirkos paminklui ir puse lūpų vėl sugrįžtant kalboms apie...

Knygos, ieškantiems dovanų: apsirikti neįmanoma

Gruodis – dovanų ieškojimo metas. Ir ne veltui sakoma, kad knyga yra geriausia dovana. Bet kokia...

Top naujienos

Po skandalingo siūlymo iš Briuselio dėl „Kalėdų“ nesusilaikė net vokiečiai (59)

Po to, kai eurokomisarės Helenos Dalli rekomendacija Kalėdų šventes vadinti „šventiniu...

Kada nebeliks grynųjų: nors Europa svarsto dėl 1-2 centų monetų, ambicijų dėl banknotų nėra (85)

Pandemija dar sumažino grynųjų naudojimą ir spartina perėjimą prie elektroninių mokėjimų....

Ministrė perspėja – dalies žmonių laukia permainos: „šešėlyje“ dirbantiems ateis sunkūs laikai (36)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė įvairių pakeitimų tiek pensininkams, tiek...

Parlamentarai prakalbo apie būtinybę kelti savo atlyginimus: už tiek greit neatsiras norinčių dirbti (113)

Nors didžioji Lietuvos gyventojų dalis mano, kad Seimo nario darbo vieta prestižinė, viešoje...

Imunologas Strioga papasakojo, kaip veikia jau patvirtinti vaistai nuo COVID-19: jie nėra skirti visiems (85)

Jungtinės Karalystės Vaistų ir sveikatos produktų priežiūros agentūra (MHRA) patvirtino...

Popiežius Pranciškus atvyko į migrantų stovyklą Lesbo saloje (2)

Popiežius Pranciškus sekmadienį pradėjo savo vizitą Graikijos Lesbo saloje esančioje migrantų...

D+Tomas Ramanskas

Kaip laisvės ištroškę ispanai „sulaužė“ galimybių paso sistemą ir laimės kūdikis Šaro komandoje

Koronaviruso pandemijos valdymas galvos skausmu tapo visoms pasaulio valstybėms. Išimtimi netapo ir...

Nustatytas esminis gerybinių auglių supiktybėjimo veiksnys (2)

Naujas Belgijos mokslininkų aptiktas taikinys gali tapti universalia vėžio gydymo priemone....