Ji dalyvavo diskusijoje „Uppdrag: Klimat“ (Misija: klimatas) kartu su rašytojais iš Šveicarijos, Slovakijos ir Estijos (moderavo švedų rašytojas Jensas Liljestrandas), taip pat poezijos skaitymų programoje „Rum för Poesi“ (Poezijos erdvė) kartu su švedų poetėmis Lina Ekdahl bei Isabella Nilsson ir ispanų-rumunų poete Corina Oproae, kur skambėjo V. Grainytės poezija lietuvių ir švedų kalbomis. V. Grainytė taip pat susitiko su švedų skaitytojais bendroje Europos šalių kultūros institutų tinklo „EUNIC Stockholm“ programoje „EUNIC Café Europa“ jungtiniame stende. Šiemet mugę aplankė net 82 tūkst. žmonių.
Seminare „Misija: klimatas“ buvo keliami klausimai, kaip klimato kaita ir jos padariniai aprašomi šiandienėje Europos literatūroje ir ar diskusijoje dalyvaujantys rašytojai yra atsakingi už tai, kad priimtų ir vaizduotų savo kūryboje šį „didžiausią mūsų laikų iššūkį“. Seminare V. Grainytė diskutavo kartu su autoriais iš Šveicarijos, Slovakijos ir Estijos apie tai, kaip klimato krizė veikia jų kūrybą, viešąsias diskusijas, literatūrą gimtosiose šalyse.
„Knygų mugės svarba pajuntama į ją dar neatvykus: trečiadienį 6 valandą ryto iš Stokholmo Geteborgo kryptimi išvykstančiame sausakimšame traukinyje jo keleiviai visas tris valandas stropiai tyrinėjo didžiausio Šiaurės šalyse literatūros renginio programą, vartė mugės bukletus. Švedai užsienio autoriams skiria ypatingą dėmesį – kalbina, ateina atsispausdinę rašytojų nuotraukas, prašo ant jų pasirašyti. Net rytiniame seminare apie klimato krizę literatūroje buvo užpildyta visa klausytojams skirta erdvė. Čia nuo ryto iki vakaro vietiniai ir užsienio autoriai skaito eiles, kurioms netrūksta aktyvių klausytojų. Jame man teko pristatyti Lianos Ruokytės-Jonsson ir Mikaelio Nydahlo į švedų kalbą išverstus savo eilėraščius. Gaila, kad susidarė didelis laiko tarpas lietuvių autorių knygų leidyboje švedų kalba po sėkmingo Lietuvos prisistatymo pagrindinės viešnios teisėmis 2005 metais. Per pastaruosius 17 metų švedų kalba pasirodė vos pora lietuvių autorių knygų“, – praėjusį savaitgalį įvykusio renginio įspūdžiais dalijosi rašytoja V. Grainytė.
Geteborgo knygų mugė yra didžiausias kultūros įvykis Šiaurės šalyse. Keturias dienas trukusio renginio programoje buvo net 250 seminarų, kuriuose dalyvavo 650 rašytojų, mokslininkų, žurnalistų ir ekspertų iš Švedijos ir užsienio. Šiemet ypatingas dėmesys skirtas Pietų Afrikai, klimato krizei ir kriminaliniam romanui. Taip pat, reaguojant į šiandienius pasaulio įvykius, kaip papildoma pagrindinė tema buvo pristatyta Ukrainos literatūra.
„Džiaugiamės, kad knygų mugė sugrįžo visu pajėgumu ir Lietuva dalyvauja delegavusi žinomą autorę. Vis dar su malonumu prisimename nepaprastai sėkmingą Lietuvos prisistatymą 2005 metais, kai ši šalis buvo pagrindinė mugės viešnia. Tais metais išverstos iš lietuvių į švedų kalbą buvo išleistos net 8 lietuvių autorių knygos, Lietuva sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio Šiaurės šalyse. Mums labai svarbu, kad Lietuva šiemet dalyvavo knygų mugėje kartu su EUNIC, tačiau taip pat tikimės, kad Lietuva sugrįš su platesne renginių programa, rašytojų pristatymais ir savo stendu, kad būtų labiau matoma Šiaurės šalių literatūros pasaulyje ir atnaujintų bendradarbiavimą su Švedijos leidėjais. Taip pat tikimės ilgalaikio artimo bendradarbiavimo tarp Geteborgo ir Vilniaus, kurie abu tapo UNESCO literatūros miestais“, – mintimis dalijosi tarptautinės Geteborgo knygų mugės generalinė direktorė Frida Edman.
Lietuvos programos pristatymą organizavo Lietuvos Respublikos kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijai, bendradarbiaudama su Europos kultūros institutų tinklu „EUNIC Stockholm cluster“, Švedijos institutu ir tarptautine Geteborgo knygų muge „Bok & Bibliotek 2022“. Lietuvos prisistatymo renginių programą parėmė Lietuvos kultūros institutas.
