aA
Rimo Tumino spektaklio „Nusišypsok mums, Viešpatie“, pastatyto Jevgenijaus Vachtangovo akademiniame teatre, žiūrovai įdėmiai stebėjo aktorių Viktorą Dobronravovą. Kai iš gyvenimo pasitraukė nepamirštamas Chloinė Genechas – Vytautas Šapranauskas, jaunam rusui kaip kūrybinis kraitis teko jo vaidmuo. Žavėjęs scenoje, aktorius neprarado žavesio ir nuo jos nužengęs, ypač – duodamas DELFI skaitytojams istorijos pamokų.
Viktoras Dobronravovas
© Dmitrijus Matvejevas

Režisierius R. Tuminas V. Šapranauskui ne kartą užsiminė apie galimybę dar sykį suvaidinti Grigorijaus Kanovičiaus romano personažą. Tačiau ne Vilniaus mažajame teatre, o Maskvoje. Deja, aplinkybės susiklostė kitaip. Tad jo vaidmuo maskviečių spektaklyje atiteko aktoriui V. Dobronravovui (g. 1982), kilusiam iš teatralų šeimos.

– Ar sau jau atsakėte į klausimą, kodėl jūsų Chloinė Genechas prišlieja prie kitų spektaklio personažų, keliaujančių į Vilnių? – DELFI teiravosi Viktoro Dobronravovo.

– Klausimas paprastas ir visiems suprantamas: baisu būti vienišam. Chloinė tų trijų bičiulių stveriasi lyg šiaudo. Nes jam tai galimybė turėti savo šeimą. Ir Palestinietis kviečia Efraimą eiti drauge į Jeruzalę – jaučia viską ryjančios vienatvės baimę.

Viktoras Dobronravovas
Viktoras Dobronravovas
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Klausiu, nes apie tai svarstė ir šviesaus atminimo V. Šapranauskas. Ir, regis, atsakymo nerado. Ar jums teko su juo susitikti?

– Ne, žinau tik tiek, kad jo asmenybės istorija apipinta gausybe legendų – juokingų ir liūdnų. Lietuva nedidelė, tad talentingas žmogus čia greitai virsta matoma figūra. Pas mus sunkiau, garsenybėmis tampama per daugelį metų.

– Ypač greta Alos Pugačiovos...

– Kur gi ne... Stebėtinas dalykas, kaip per trumpą laiką žmogus įsitvirtino tautos sąmonėje. Tuo noriu pasakyti, kad gerai suvokiu man tekusią atsakomybę.

J. Vachtangovo "Nusišypsok mums, Viešpatie"
J. Vachtangovo "Nusišypsok mums, Viešpatie"
© Dmitrijus Matvejevas

– Jautėte tai scenoje?

– Žinoma. Juolab kad ir viešnagė surengta Vytauto atminimui. Tarkime, per gastroles Amerikoje tokio dėmesio sau nejutau.

– V. Šapranauskas, kai spektaklis „Nusišypsok mums, Viešpatie“ jau gyvavo daugybę metų, taip įsdrąsino, kad jo improvizacijos pavojingai subalansuodavo ties parodijos riba. Jūs gi išlaikėte solidžią vaidmens traktuotę.

– Lietuvių aktorių situacija buvo visai kita, vyravo tam tikra lygiava. Mūsiškiame pastatyme esu šalia scenos metrų, tad traukti užkloto į save nedrįstu. (Nusišypso.) Be to, Lietuvoje negalima perlenkti lazdos, nes kaip sakiau, aplinkybės čia kitos.

J. Vachtangovo "Nusišypsok mums, Viešpatie"
J. Vachtangovo "Nusišypsok mums, Viešpatie"
© Dmitrijus Matvejevas

– Rusija Lietuvą laiko priešiška šalimi. Tad kaip jautėtės per viešnagę?

– Nuotaika buvo pakili. Čia lankėmės nekartą ir skirtingu metu. Būdavo, ko nors paklausi rusiškai ir jauti neigiamą nusistatymą. O per šią kelionę... gal visi pavargo nuo politinės priešpriešos? – kur benueičiau, visi mane supranta, net jauni žmonės. Tad smagu vaikščioti ir nejausti priešiškumo.

Vis dėlto mus sieja dideli, gilūs saitai. Kelios kartos, seneliai, proseneliai, dėdės, tetos...

Man regis, esame informacinių priemonių įkaitai. Žaidžiama žmonių baimėmis. Tačiau kai žvelgi žmogui tiesiai į akis, bendravimo kokybė visai kita.

– O kaip jūs jaučiatės Rusijoje? Ar patiriate, kad valdžia jumis rūpinasi?

– Nežinau, noriu pats savimi rūpintis. Kai pasaulį išvydo pirmagimė ir pasijutau jaunas tėvas, pamaniau, reikia varyti iš čia, apsigyventi kur nors Šveicarijoje. Tarkime, mano draugas su visa šeima iškeliavo į Kanadą, sakė norįs, kad jo vaikai gyventų laisvoje šalyje, nieko nesibaimintų.

O paskui pagalvojau, stop – jei visi išvyks, kas liks?

Antra, kai buvome išvažiavę į Ameriką, pajutau tokį džiaugsmą, kad turiu savo namus, dirbu savame teatre, šalia tėvai, draugai. Tarnauju savo šaliai, esu kultūros armijos kareivis, nešu kultūrą masėms.

Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio "Nusišypsok mums, Viešpatie"
Scena iš J. Vachtangovo teatro spektaklio "Nusišypsok mums, Viešpatie"
© Organizatorių archyvas

Esu savo šalies patriotas. Nugalėti propagandą bet kurioje šalyje sunku. Beveik neįmanoma. Bet kaip rusas galiu pasakyti, kad nesame priešiška tauta. Mes labai atviri, niekada nieko... šalis labai didelė, tad nuolat jautėmės lyg apsiaustoje tvirtovėje – kas nors iš kurios nors pusės vis spausdavo, engdavo. Mongolai, totoriai... Kalbu apie šalies istoriją.

Be to, ko gi mus mylėti? Jei turi nedidelį sklypelį – jame bus tvarka. O šalia pas kaimyną – milžiniški plotai ir visiškas chaosas. Tad suprantama, kad į jį žvelgi neprielankiai...

J. Vachtangovo "Nusišypsok mums, Viešpatie"
J. Vachtangovo "Nusišypsok mums, Viešpatie"
© Dmitrijus Matvejevas

– Per spektaklį „Nusišypsok mums, Viešpatie“ girdime minint Lietuvą, Vilnių. Jautrios akimirkos, ypač kai pagalvoji, kad šie vardai skamba ir Maskvos scenoje, apskritai Rusijoje. Kokia būna jūsų žiūrovų reakcija?

– Norėdami išvengti klausimų, kodėl Vilnius, Lietuva, kokia tai medžiaga, nuo pat pradžių siekėme pasaulinės istorijos apibendrinimų. Kad ši istorija būtų suprantama bet kurioje šalyje, artima kiekvienam žmogui. Todėl atsisakėme ir žydiškos tarties.

Esu sentimentalus. Man labai artima vaikų ir tėvų tema. Nes kiekvienas esame šeimos dalis.

J. Vachtangovo "Nusišypsok mums, Viešpatie"
J. Vachtangovo "Nusišypsok mums, Viešpatie"
© Dmitrijus Matvejevas

– Kaip žydiška tema priimama Rusijoje? Ir apskritai kaip dabar Rusijoje žvelgiama į šią tautybę?

– Rusijoje gyvena daug žydų. Turiu draugų, kurių šaknys ir pavardės žydiškos. Spektaklis priimamas kitaip, nes Rusijoje nežinoma, kas yra pogromas. Pas mus tik plėšė valstiečius, atiminėjo iš jų grūdus per revoliuciją. O pogromai buvo anksčiau ir daug žiauresni. Todėl žodis „pogromas“ gali būti suprantamas kaip istorinis faktas, tačiau tikrai nėra siejamas su tautine diskriminacija.

O Lietuvoje šis žodis visiems aiškus, žiūrovai supranta, kas tai.

J. Vachtangovo "Nusišypsok mums, Viešpatie"
J. Vachtangovo "Nusišypsok mums, Viešpatie"
© Dmitrijus Matvejevas

– Bet juk turite visokių posakių, tarkime, tą apie Rusijos gelbėjimą. Vadinasi, ir jūsų kultūroje esama prieštarų šiuo klausimu.

– Ne, manau, tai tik piktokas anekdotas, ne daugiau. Net ir sovietiniais laikais juokaudavo apie maskolius ir chocholus. Kaip šie anų nemyli. Bet tai buvo tik anekdotai. Dabar, nelaimei, tai virto ideologija ir rusofobija. Dar baisiau, kai broliai ir seserys nusisuka vieni nuo kitų.

Tad svarbiau išlikti žmonėmis ir žvelgti į akis. Susimąsčiau apie tai ne kartą. Mokykloje labai mėgau istorijos pamokas. Bet luktelkite – kur tiesa? Kas man pasakys, kad tai, kas buvo rašoma, yra tiesa. Kur faktai, kaip juos surasti?! Juk ir faktas gali būti skirtingai interpretuojamas. Tai baisu. Apmaudu iki ašarų, nes supranti, kad niekada nesužinosi tiesos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Alytuje atidaryta akto fotografijų paroda, kurioje menas susilieja su seksualumu

Antrojo Alytaus tarptautinio fotografijos festivalio „Foto Fest Alytus 2019“ metu Alytaus...

Atnaujintas „Dostojevskis vaikams“ sugrįžta

Po ilgesnės pertraukos – spalio 27 dieną – Vilniaus mažajame teatre bus rodomas atnaujintas...

„Scanorama“ pristato naują interneto platformą: planuoti festivalį – dar patogiau

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ savo lankytojams pristatė naują interneto svetainę...

Eutanazijai pasiryžusios moters istoriją papasakojęs režisierius: ji norėjo, kad žmonės galėtų rinktis (8)

Dokumentinių filmų režisierius iš Slovakijos Tomáš Krupa pabrėžia: jis pats nėra nei už, nei...

Vertėjas Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas: ne žmonės renkasi Korėją, o Korėja renkasi žmones

„Perskaitęs paskutinį Shin Kyung-sook romano „Ri Džinė“ skyrių, buvau taip sukrėstas, kad...

Top naujienos

Ši liga žmogų naikina tyliai: iš pažiūros nekaltas rankų drebėjimas – rimtos bėdos ženklas

Parkinsono liga – tai neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities,...

Po Editos ir Darjušo Lavrinovičių dukrelės vardo skandalo – VLKK pirmininko atsakas (171)

Praėjusią savaitę Editos ir Darjušo Lavrinovičių dukrelės vardo istorija sukėlė nemažai...

Tragiškas automobilio ir motociklo susidūrimas Kaune: motociklininkas žuvo (7)

Pirmadienį, spalio 14 d., apie 17.45 val., Kaune, A. Juozapavičiaus pr., susidūrė moters (gim....

Pasiruošimas deryboms dėl didesnio atlygio: kokio atlyginimo prašyti? (24)

Visi suprantame, kad darbo ieškome ir po to jį dirbame ne tik tam, kad maloniai praleistume laiką...

Iš aikštelės su BMW iškritusios merginos advokatas: taip nutikti neturėjo (57)

Prieš kurį laiką iš „Europos“ daugiaaukštės stovėjimo aikštelės drauge su automobiliu...

Metų seklys: žmona drabužius pirkdavo Monake, vyro seifas banke prikimštas pinigų ir aukso (199)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Gimus vaikui laukta euforija taip ir neužplūdo: kaltinau save, o tetų patarimai viską dar labiau apsunkino

Praėjusią savaitę Pasaulinę sveikatos dieną Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Akušerijos...

Automokestis: kiek Lietuvoje važinėja taršių automobilių infografikas (11)

Valdžia nuo kitų metų svarsto įvesti automobilių taršos mokestį, kurį mokėtų visi...

Nesusipratimas Milane: kodėl aukšto lygio Eurolygos teisėjai lemiamu metu padarė net tris klaidas? laida „Krepšinio zona“ (9)

66 gryno žaidimo minutės – tiek laiko Kauno „Žalgirio“ krepšininkai nežino, ką reiškia...

Nuo erkinio encefalito Lietuvoje mirė dar du žmonės šiemet – 6 aukos (23)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) patvirtino, kad šiemet LIetuvoje yra žinomi dar du...