Ceremonijos vedėjai – aktoriai Lina Rastokaitė ir Dainius Kazlauskas.
Atlantą šiemet įveikęs Aurimas Valujavičius paskelbė, kad „Sidabrinis kiaušinis“ už geriausią studento darbą šiemet skirtas filmui „Blausos“ (rež. Arnas Balčiūnas, prod. Marija Kazlauskaitė).
„Dėkoju visai komandai ir neabejoju, kad po kelerių metų jie skins savo kategorijų gerves“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė A. Balčiūnas.
„Sutalpinti mintį į trumpą metrą labai sunku šitoje vis ilgėjančių filmų eroje, todėl smagu pasveikinti už meistrystės pavyzdį“, – sakė Rūta Mašanauskaitė, kino teatro „Romuva“ vadovė. Geriausiu trumpametražiu filmu ji paskelbė „Čia buvo Vilnius“ rež. Eitvydas Doškus, prod. Dagnė Vildžiūnaitė, Meno avilys, VšĮ).
„Keista atsiimti apdovanojimą už filmą Kaune, gal reikės ir apie jį kažką padaryti“, – svarstė E. Doškus.
Pernai animacijos kategorijoje laimėjusi Jurga Šeduikytė paskelbė, kad šiemet joje nugalėjo filmas „Purga“ (rež. Gintarė Valevičiūtė Brazauskienė, Antanas Skučas, prod. Giedrė Burokaitė, Lauras Lučiūnas).
„Animacija man yra kaip delnas, šaltas, raminantis ant labai nukankintos minčių kaktos. <...> Noriu padėkoti už žadinimą iš kasdieninio automatizmo, kuris atrodo labai lengvas gyvenimo būdas, bet turime kažkaip iš to išsirauti ir džiaugiuosi, kad tai padarome“, – kalbėjo ji.
„Filmas „Purga“ yra skaudžia, liūdna tema, bet joje kviečiu atrasti vilties ženklus, kad žmogus net pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis gali išlikti žmogumi“, – sakė G. Valevičiūtė Brazauskienė.
Dexteris Fletcheris, šiandien minintis kūrybinį 50-ies metų jubiliejų, prisijungęs nuotoliniu būdu, kalbėjo, koks ypatingas yra apdovanojimas už geriausią mažumos bendros gamybos filmą, nes jis padeda pasauliui greičiau pastebėti Lietuvos talentus ir juo įvertinti žmonės labai prisideda prie Lietuvos ir jos kino profesionalų pripažinimo.
Šis apdovanojimas skirtas už filmą „Sausis“ (rež. Viesturas Kairišas, liet. prod. Kęstutis Drazdauskas). K. Drazdauskas, atsiimdamas šį apdovanojimą, prisiminė, kad kaip tik sukanka ir 35 metai nuo Lietuvos sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsikūrimo pradžios.
„Noriu pasveikinti kolegas, kurie, kai atėjo nepriklausomybė, buvo desperacijoje, darėme turbūt du filmus per tris metus, o dabar gal penkiolika per metus“, – kalbėjo jis.
Dailininkai Remigijus ir Algirdas Gataveckai paskelbė, kad apdovanojimas už metų geriausią grimo dailininko darbą atiteko Eglei Mikalauskaitei Gricienei už filmą „Vesper“, kuri dėkojo kūrėjams už iššūkius ir galimybes padaryti šį gražų filmą.
Dizaineris Robertas Kalinkinas paskelbė, kad Metų geriausias kostiumų dailininko darbas – Christophe Pidre, Florence Scholtes („Vesper“).
Režisierius Gediminas Šiaulys paskelbė, kad apdovanojimas už Metų geriausią kino dailininko darbą atitenka Ramūnui Rastauskui ir Raimondui Dičiui („Vesper“).
AVAKA ir Lietuvos kino centras specialų prizą už indėlį į Lietuvos kino plėtrą ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą skyrė „Baltic Film&Creative Tech Cluster“.
Dainius Beržinis, kino teatrų „Forum Cinemas“ rinkodaros vadovas paskelbė, kad žiūroviškiausias, tai yra, daugiausiai, 151 tūkst. žiūrovų į kino teatrus pritraukęs filmas, buvo „Piktųjų karta“.
„Noriu padėkoti visai Lietuvai, nes kiekvienas žiūrovas, atėjęs į kino teatrą, prisidėjo prie šios gervės. Nebūtų šio filmo be režisieriaus Emilio Vėlyvio, kuris kuria tik žiūrovui“, – pabrėžė apdovanojimą atsiėmusi prodiuserė Daiva Varnaitė-Jovaišienė.
Režisierius Linas Mikuta svarstė, kad operatorius tikriausiai yra tas žmogus, kuris kūrybinę komandą gali pradžiuginti daugiausiai. Jis paskelbė, kad kaip geriausias operatorius šiemet apdovanojamas Vytautas Plukas už filmą „Poetas“. Jis pats sakė, kad prizas priklauso visai komandai, o pats džiaugęsi galėjęs būti šio darbo dalimi.
Oleksandras Tereščenka, karo didvyris iš Ukrainos, dar 2014 m. sunkiai sužeistas Donecke, paskelbė, kad Metų geriausias ilgametražis dokumentinis filmas – „Mariupolis 2“ (rež. Mantas Kvedaravičius, korežisierė Hanna Bilobrova, prod. Mantas Kvedaravičius, Uljana Kim, Nadia Turincev, Thanassis Karathanos, Omar El Kadi, Martin Hampel)
„Iš tikrųjų kare supranti, kad gyvenimas yra trapus dalykas, kad yra dabar, o rytojaus gali nebūti. Tie dalykai, kurie buvo paprasti, atrodė nesvarbūs, tampa labai svarbūs, kaip mylimosios balsas telefone, kaip kartus kavos puodelio skonis, kaip žvaigždės danguje – viskas tampa labai prasminga. Ir man atrodo, kad dokumentinis filmas padeda pamatyti tikrą realybę, ją prisiminti, apgalvoti, nepraleisti labai svarbių momentų. Jis parodo ir didvyriškumą, meilę, ir niekšybę, visus blogus dalykus. Jis padeda pasižiūrėti į gyvenimą iš šalies, išlikti žmogumi ir toliau gyventi“, – kalbėjo O. Tereščenka.
Apdovanojimą atsiėmė M. Kvedaravičiaus sūnus Samuelis. „Tą pačią parą, kai Ukraina buvo užpulta, mano tėtis susisiekė su ten esančiu savo draugu, kad iš jo lūpų išgirstų apie jo ten esančio situaciją. Asmeniniai ryšiai ir santykiai buvo dalis priežasties, kodėl jis į jį važiavo. Gyvenimai ir įvykiai buvo filmuojami tam, kad būtų liudijimas to, kas įvyko, ir liudijimas, kuris galėtų stovėti pats, ant savo kojų, nepriklausomai nuo to, kokiuose istoriniuose naratyvuose jis po to būtų naudojamas. Ačiū už šį apdovanojimą“, – sakė jis.
Metų geriausią garso režisieriaus darbą paskelbė „Happyendless“ nariai Andrius Kauklys ir Marius Narbutis, kurie juokavo, kad geras garsas bet blogą filmą gali paversti nuostabiu. Šis apdovanojimas skirtas Juliui Grigelioniui už darbą filme „Per arti“.
Eglė Daugėlaitė, LRT laidų vedėja paskelbė, kad už Metų geriausią montažo režisieriaus darbą apdovanota Gintarė Sokelytė („Ilgo metro filmas apie gyvenimą“).
TV laidų vedėjas, rašytojas Rytis Zemkauskas įteikė apdovanojimą geriausiam scenarijaus autoriui, kuriuo paskelbtas Titas Laucius už filmą „Paradas“.
Šis juokavo, kad iš tiesų būti scenaristu ne itin smagu, nes nuo to, kol parašo scenarijų, iki filmas iš tiesų baigiamas kurti, visi scenaristą pamiršta. „Kai baigiasi kino premjeros vakarėlis, ten irgi nelabai kas kalba su scenaristu, visi vienas kitą pažįsta, klega, o tas pakampėje sėdintis žmogus ir valgantis sumuštinius turbūt yra tas scenaristas <...>. O kai pasirodo recenzijos, daugiausiai kritikos ten yra – scenarijui. Nežinau, kodėl tai darome, bet kažkas turi tai daryti“, – šmaikštavo T. Laucius.
Jonas Janulevičius, Kauno muzikinio teatro vyr. dirigentas paskelbė, kad geriausias metų kompozitoriaus darbas – „Šiaurės kryptis“ („Dainos lapei“).
Aktorius Vladas Bagdonas paskelbė geriausią antro plano aktorę – ja tapo Nelė Savičenko („Ilgo metro filmas apie gyvenimą“)..
„Aš niekada nevaidinau antraplanių vaidmenų – tik pagrindinius, arba epizodinius, todėl nežinau, ar tai sunku, ar lengva padaryti, bet žinau, kad žmogus labiausiai palaimingai jaučiasi, kai žiūri į vandenį, ugnį ir dirbančius žmones. Nele, toliau dirbk, o aš žiūrėsiu į ugnį, vandenį ir dirbančius žmones!“, – kalbėjo jis.
Aktorė Virginija Kochanskytė paskelbė, kad geriausiu antro plano aktoriumi tapo Dainius Gavenonis („Poetas“).
„Norėjau padėkoti šitam visam pokario laikotarpiui, kur žmonės gyveno taip, kad mes kažkaip iki šiol bandome vis atspindėti bent kažkiek, kad į tiesą būtų panašu, kur ir didvyriai, ir herojai, ir išdavikai, ir talentingi, ir netalentingi darė tą patį – norėjo išgyventi. Sako, kad tema apie partizanus madinga – aš nemanau, kad daug filmų yra sukurta. Dėkoju, kad tuo metu gimė mano tėvai ir aš esu čia, todėl dėkoju režisieriams, aišku, Vytautui V. Landsbergiui ir Giedriui Tamoševičiui, kad jie būtent šitą išdaviko temą paėmė, dėkoju, kad jie mane surado ir man davė tą vaidmenį ir aš išėjau į mišką, nes mano seneliai neišėjo į mišką“, – kalbėjo D. Gavenonis.
„Mes visi mylime kiną, o ši nominacijoje šioje kino meilės alchemijoje yra esminė“, – prieš paskelbdamas, kad geriausios aktorės apdovanojimas atitenka Rasai Samuolytei („Paradas“), kalbėjo režisierius Oskaras Koršunovas.
„Aš labai dėkinga likimui, nežinau kokioms deivėms, Dievui, dangui, kad taip atsitiko, kad man teko laimė suvaidinti tokiame filme“, – kalbėjo R. Samuolytė, sakydama, kad šio apdovanojimo tikrai nesitikėjo, nes, kaip tyčia, visi ženklai buvo neigiami, tačiau, pasak jos, didelis džiaugsmas kartais mėgsta blogus siurprizus.
Kauno valstybinio muzikinio teatro aktorė Viktorija Streiča ir jos dukra Žygimantė Jelena Jakštaitė paskelbė, kad geriausiu metų aktoriumi tapo Donatas Želvys („Poetas“).
„Galvojau, jei gausiu gervę, skirsiu ją savo mamai ir tėčiui, kurių nebėra – čia jums“, – sakė D. Želvys.
Geriausia režisiere tapo Austėja Urbaitė („Per arti“), kuriai apdovanojimą įteikė režisierė Giedrė Žickytė.
„Kadaise režisierius Aleksandras Mita buvo pajuokavęs, kad kino režisierius yra kaip laivo kapitonas, kuris vis svajoja atrasti Ameriką, kai visa komanda nori važiuoti namo. Tačiau aš galvoju, kad šių metų nominantai, kino režisieriai savo vizija taip sugebėjo užburti savo komandą, kad jie visi kartu nedvejodami plaukė atrasti savo Amerikos“, – kalbėjo G. Žickytė, džiaugdamasi, kad apdovanojimas atiteko moteriai, be to, debiutantei.
„Labiausiai džiaugiuosi, nes čia yra labai aktorinis filmas, jie negavo nieko, bet dabar galiu už visą ansamblį įteikti“, – sakė A. Urbaitė.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė Budrienė paskelbė, kad Metų geriausiu ilgametražiu vaidybiniu filmu tapo „Per arti“ (rež. Austėja Urbaitė, prod. Živilė Gallego).
„Man labai gera su šitu filmu, visi džiaugiasi, nors jis nėra labai linksmas. Man svarbiausia pamoka jį darant buvo, kad nėra tokio dalyko, kaip blogos žmogaus savybės, yra tik kiekvienos dienos pasirinkimas vis iš naujo ir iš naujo, kaip tu jas panaudosi arba leisies jų panaudojamas, ir aš noriu palinkėti ir sau, ir visiems, ir šeimoje, ir darbe, kažkaip drąsos ir energijos sąmoningai daryti tuos pasirinkimus, kad mes galėtume būti geresni ir patys sau, ir vieni kitiems“, – kalbėjo A. Urbaitė.
Kultūros ministras Simonas Kairys paskelbė, kad Auksinė gervė už viso gyvenimo nuopelnus atiteko Juozui Budraičiui.
„Lietuvos kinui šis laikotarpis ypatingas. Mūsų kūrėjai neieško lengvų kelių, jie pastebimi įvairiuose tarptautiniuose apdovanojimuose. Bet visa tai nebūtų įmanoma be žmonių, kurie kuria mūsų lietuviškojo kino aukso fondą, aktorių, scenaristų, režisierių, kurie pagimdė tą mūsų jaunąją, naująją kartą, be tų legendinių mūsų žmonių, kurie net dabar, būdami legendomis, dalyvauja šiandieniniame kino veiksme. Jie sukūrė tą tradiciją, jie perduoda tą drąsą, tą tikėjimą, kad kūryba gali labai daug“, – kalbėjo S. Kairys.
„Visą gyvenimą, atrodo, pragyvenau iki šiol – toliau nežinau kaip bus, gal dar pagyvensiu – bet, atrodo, lyg nieko nebuvo. Pastraksėjau, parėpliojau, pabėgiojau, pašokinėjau, gavau į fizionomiją, pats daviau kažkam – Adomaičiui, o jis man – ir taip pamažu tas gyvenimas artėja iki šių dienų. Ir, žinoma jeigu ne vienas žmogus, kuris man tapo kelrodžiu, tai šiandien būčiau galbūt prokuroras. Žalakevičius mane išvedė iš teisininko kelio, atvedė į kiną, ir tam kinui atidaviau visą savo gyvenimą, kiek dar gyvenu, ir stengiausi, kiek galėjau, jo globojamas, kiek galima geriau vaidinti, būti“, – kalbėjo J. Budraitis.
Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ organizatoriai – asociacija AVAKA ir Lietuvos kino centras (LKC). Primename, kad šiemet paskelbus pirmąjį nominantų sąrašą, dalis kino bendruomenės pasipiktino, kad jis neatspindi ryškiausių metų darbų. Į tai organizatoriai sureagavo papildydami nominacijų sąrašą.
Šiemet komisijai vertinti perduotos 64 paraiškos – specialiai renginiui sudaryta komisija geriausius darbus rinko iš 15 vaidybinių, 11 dokumentinių, 13 trumpametražių, 7 animacinių, 6 bendros gamybos ir 12 studentų filmų. Komisiją sudarė operatorius Vilius Mačiulskis, režisierė, prodiuserė Jūratė Leikaitė, režisierius Linas Mikuta, kino kritikė Živilė Pipinytė, kino kritikė Elena Jasiūnaitė, prodiuserė Laura Almantaitė, aktorė Monika Valkūnaitė, kino kritikė ir kuratorė Mantė Valiūnaitė bei prodiuseris, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Martynas Mickėnas.
„Sidabrinės gervės“ nominacijos (laimėtojai paryškinti):
Metų geriausias studento filmas:
Blausos (rež. Arnas Balčiūnas, prod. Marija Kazlauskaitė)
Juoda juoda naktis (rež. Laura Udra, prod. Natalija Butylkina
Krytis (rež. Eglė Razumaitė, prod. Eglė Razumaitė, Natalija Butylkina)
Noriu būt žmogum (rež. Rinaldas Tomaševičius, prod. Lineta Lasiauskaitė, Gabija Šinkevičiūtė)
Nuosėdos (rež. Viktoras Gineitis, prod. Viktoras Gineitis, Jokūbas Miškinis)
Metų geriausias trumpametražis filmas:
1991 (rež. Linas Žiūra, prod. Dagnė Vildžiūnaitė, Urtė Aškelovičiūtė)
Čia buvo Vilnius (rež. Eitvydas Doškus, prod. Dagnė Vildžiūnaitė, Meno avilys, VšĮ)
Pasakyk, kad myli (rež. Elena Rožukaitė, prod. Gabrielė Misevičiūtė, Ieva Norvilienė)
Reisas (rež. Rimantas Oičenka, prod. Jurga Kaye)
Uogos (rež. Vytautas Katkus, prod. Marija Razgutė)
Metų geriausias animacinis filmas:
Daug geresnis (rež. Skirmanta Jakaitė, prod. Agnė Adomenė)
Katu katu (rež. Giedrė Narušytė Boots, prod. Rasa Miškinytė, UAB Era Film)
Patrikas (rež. Meinardas Valkevičius, prod. Akvilė Bliujūtė Janušė )
Planetos ir robotai (rež. Julius Zubavičius, Antanas Skučas, prod. Julius Zubavičius, Antanas Skučas)
Purga (rež. Gintarė Valevičiūtė Brazauskienė, Antanas Skučas, prod. Giedrė Burokaitė, Lauras Lučiūnas)
Metų geriausias mažumos bendros gamybos filmas:
Eisiu, kiek reikės (rež. Stefan Arsenijevic, liet. prod. Kęstutis Drazdauskas)
Geras gyvenimas (rež. Morta Dauliūtė, Viktorija Šiaulytė, liet. prod. Dagnė Vildžiūnaitė)
Natūrali naikinimo istorija (rež. Sergei Loznitsa, liet. prod. Uljana Kim)
Sausis (rež. Viesturas Kairišas, liet. prod. Kęstutis Drazdauskas)
Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija (rež. Inna Sahakyan, liet. prod. Justė Michailinaitė, Kęstutis Drazdauskas)
Metų geriausias grimo dailininko darbas:
Eglė Mikalauskaitė Gricienė (Vesper)
Elena Permogorskaja (Rūpintojėlis)
Jurgita Globytė (Piktųjų Karta)
Justė Butkė (Per arti)
Metų geriausias kostiumų dailininko darbas:
Agnė Rimkutė (Poetas)
Arūnė Daukantaitė (Paradas)
Christophe Pidre, Florence Scholtes (Vesper)
Jolanta Rimkutė (Piktųju karta)
Rūta Lečaitė (Sausis)
Metų geriausias kino dailininko darbas:
Justė Vazgytė (Paradas)
Jurgis Krasons (Dainos Lapei)
Polina Rudčik (Piktųju karta)
Ramūnas Rastauskas, Raimondas Dičius (Vesper)
Sigita Šimkūnaitė (Poetas)
Metų geriausias operatoriaus darbas:
Eitvydas Doškus, Audrius Budrys, Adam Khalil, Emilija Škarnulytė (Kapinynas)
Feliksas Arbukauskas (Piktųjų karta)
Julius Sičiūnas (Per arti)
Laurynas Bareiša (Paradas)
Vytautas Plukas (Poetas)
Metų geriausias ilgametražis dokumentinis filmas:
Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo (rež. Vytautas V. Landsbergis, prod. Osvaldas Bručas)
Dekadentas nr. 2419 (rež. Saimir Bajo, prod. Teresa Rožanovska)
Kapinynas (rež. Emilija Škarnulytė, prod. Dagnė Vildžiūnaitė, Elisa Fernanda Pirir)
Mariupolis 2 (rež. Mantas Kvedaravičius, korežisierė Hanna Bilobrova, prod. Mantas Kvedaravičius, Uljana Kim, Nadia Turincev, Thanassis Karathanos, Omar El Kadi, Martin Hampel)
Sugrįžę iš Niujorko (rež. Ramunė Rakauskaitė, prod. Arūnas Matelis)
Metų geriausias montažo režisieriaus darbas:
Audinga Kučinskaitė (Sugrįžę iš Niujorko)
Danielius Kokanauskis (Natūrali naikinimo istorija)
Gabrielė Urbonaitė, Austėja Urbaitė (Per arti)
Gintarė Sokelytė (Ilgo metro filmas apie gyvenimą)
Mikas Žukauskas, Darius Šilėnas (Kapinynas)
Metų geriausias garso režisieriaus darbas:
Jonas Maksvytis (Sausis)
Julius Grigelionis (Per arti)
Saulius Urbanavičius (Dainos lapei)
Vladimir Golovnitski (Natūrali naikinimo istorija)
Vytis Puronas (Kapinynas)
Metų geriausias kompozitoriaus darbas:
Gaute Barlindhaug (Kapinynas)
Justė Janulytė (Sausis)
Kipras Mašanauskas, Vytautas Bikus (Piktųjų karta)
Mindaugas Urbaitis (Man viskas gerai)
Šiaurės kryptis (Dainos lapei)
Metų geriausias scenarijaus autorius:
Austėja Urbaitė (Per arti)
Giedrius Tamoševičius, Vytautas V. Landsbergis (Poetas)
Kristijonas Vildžiūnas (Dainos lapei)
Marat Sargsyan (Tvano nebus)
Titas Laucius (Paradas)
Metų geriausias antraplanis aktorės vaidmuo:
Barbora Bareikytė (Paradas)
Indrė Patkauskaitė (Poetas)
Inesa Sionova (Per arti)
Nelė Savičenko (Ilgo metro filmas apie gyvenimą)
Rosy Mcewen (Vesper)
Metų geriausias antraplanis aktoriaus vaidmuo:
Dainius Gavenonis (Poetas)
Giedrius Savickas (Paradas)
Paulius Markevičius (Poetas)
Povilas Jatkevičius (Rūpintojėlis)
Romuald Lavrinovič (Ilgo metro filmas apie gyvenimą)
Metų geriausias aktorės vaidmuo:
Agnė Misiūnaitė (Ilgo metro filmas apie gyvenimą)
Anne Azoulay (Per arti)
Dovilė Kundrotaitė (Per arti)
Raffiella Chapman (Vesper)
Rasa Samuolytė (Paradas)
Metų geriausias aktoriaus vaidmuo:
Donatas Želvys (Poetas)
Lukas Malinauskas (Dainos lapei)
Šarūnas Rapolas Meliešius (Rūpintojėlis)
Valentinas Masalskis (Tvano nebus)
Vytautas Kaniušonis (Piktųjų Karta)
Metų geriausias režisieriaus darbas:
Austėja Urbaitė (Per arti)
Giedrius Tamoševičius, Vytautas V. Landsbergis (Poetas)
Kristina Buožytė, Bruno Samper (Vesper)
Ramunė Rakauskaitė (Sugrįžę iš Niujorko)
Titas Laucius (Paradas)
Metų geriausias ilgametražis vaidybinis filmas:
Ilgo metro filmas apie gyvenimą (rež. Dovilė Šarutytė, prod. Uljana Kim)
Paradas (rež. Titas Laucius, prod. Klementina Remeikaitė)
Per arti (rež. Austėja Urbaitė, prod. Živilė Gallego)
Poetas (rež. Giedrius Tamoševičius, Vytautas V. Landsbergis, prod. Uljana Kim, Vytautas V. Landsbergis)
Vesper (rež. Kristina Buožytė, Bruno Samper prod. Asta Liukaitytė, Daiva Jovaišienė, Alexis Perrin)
